Suteiktas produkto ženklas

Šių metų spalio 18 dieną buvo įteiktas dar vienas Panemunių regioninio parko produkto ženklo naudotojo pažymėjimas Gintui Čekauskui iš Lekėčių, Šakių rajono, atstovaujančiam Čekauskų etnografijos muziejui. Panemunių regioninio parko produkto ženklas suteiktas šaukštų ir samčių gamybai tradiciniu būdu.

 

Pamoka Šilinėje!

Saulės nušviestą trečiadienio dieną Skirsnemunės J. Baltrušaičio pagrindinės mokyklos 8 klasės mokiniai kartu su  chemijos ir  biologijos mokytojomis Audrone Jocaitiene ir Jūrate Sabaliauskiene atvyko sudalyvauti Panemunių regioninio parko direkcijoje, projekto „Tyrinėjanti ir kurianti mokykla“ metu naujai sukurtoje, pamokoje „Kai medžiai meta lapus“. Šią neįprastą pamoką vedė Panemunių regioninio parko vyriausioji specialistė Eglė Lopšaitienė.

Mokiniai sužinojo, kas yra pigmentas. Ir, kad yra pagrindinis pigmentas chlorofilas, kuris augaliją nudažo žalia spalva. O rudenines spalvas medžių lapams ir augalų žiedus nuspalvina: ksantofilis, karotinas ir antocianai. Virė diskusija, kodėl atvėsus orams lapai nuo medžių nukrenta. Mokiniai sužinojo ir pamatė, kaip atrodo herbaras, kokių reikia laikytis taisyklių, kad surinkti augalus ir patiems padaryti jį. Taip pat išmoko, kokie herbarai seniausi Lietuvoje ir pasaulyje. Gavę po rudeninį spalvota lapą, moksleiviai labai susikaupę ir kruopščiai apskaičiavo jo plotą. Kadangi tai buvo netradicinė pamoka, todėl ilgai neužtrukome direkcijoje. Kieme laukė arbata ant laužo.

Pasisotinę mokiniai iš atsineštų klevo lapų darėsi galvos papuošalus – kepures ar rudenines gėles. Išgėrę ant laužo virtos žolelių arbatos pilni įspūdžių patraukė atgal į mokyklą.

Gervių palydos Novaraistyje

   Siautėjantys pirmieji rimtesni rudeniniai vėjai mūsų šalyje besidominčių paukščiais neišgąsdino. Į kasmetinį, jau tapusį
tradiciniu, mūsų direkcijos renginį „Gervių palydos Novaraistyje“ atvyko apie 30 dalyvių, norinčių pamatyti, kaip atrodo klegantys susirinkusių nakvoti gervių pulkai Novaraistyje. Atvykus oras buvo puikus. Gausiais būriais, lyg gavusios ženklą, kad žiūrovai jau susirinko, gervės pradėjo sukti ratus pelkės link. Neužtruko nei pusvalandžio ir maždaug 4200 gervių sutūpė nakčiai.
   Iš horizonto dingus atskridusių gervių voroms ir melodingiems balsų klyksmams nugulus pelkyne, pakilo didžiulis vėjas. Tarsi žinodamos orų prognozes gervės jau ilsėjosi ramiai sutūpusios.
Nespėjusiems susiruošti ir išsigandusiems vėjo gūsių, palydėti gervių šiemet sakome iki pasimatymo kitais metais pamatyti jas toje pačioje vietoje, maždaug tuo pačiu laiku.