Draudimas žvejoti vėgėles šiemet įsigalios dviem dienom vėliau

Siekiant apsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias vėgėles paprastai jas draudžiama žvejoti, kaip nustato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Tačiau šiemet šis draudimas įsigalios ne gruodžio 15-ąją, o dviem dienom vėliau – gruodžio 17-ąją. Mat pagal minėtųjų taisyklių numatytą išlygą pirmoji draudimo diena negali būti savaitgalis ar valstybinė šventė. Šiais metais gruodžio 15-oji yra šeštadienis, todėl draudimas žvejoti vėgėles įsigalios pirmadienį, gruodžio 17-ąją.

Dviem dienom vėliau, gruodžio 17 d., įsigalios ir draudimas žvejoti naktį pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti penkias ne mažesnes kaip 45 cm ilgio vėgėles.

Nors vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie milijoną ikrelių, tačiau daugumą šių ikrelių sunaikina ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, taip pat žiemą prasidėję potvyniai. Daug metų vykę vėgėlių dirbtinio veisimo darbai, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, nepadėjo pagausinti jų išteklių, todėl bene vienintelė galimybė tai padaryti – natūralių išteklių apsauga.

Draudimas žvejoti vėgėles per jų nerštą buvo nustatytas 2006 metais. Tai leido, Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenimis, atsikurti vėgėlių ištekliams, ir pastaraisiais metais šių žuvų eksperimentiniuose laimikiuose sugaunama kur kas daugiau nei prieš dešimtmetį.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal mėgėjų žvejybos taisykles iki gruodžio 31 d. dar draudžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, lašišas, šlakius.

Aplinkos ministerijos informacija

Apie Panemunių regioninį parką- GRYNAS TV rubrikoje

Panemunių regioninis parkas, kuriame lankėsi GRYNAS komanda, driekiasi abipus Nemuno. Į jį patenka Jurbarko, Kauno ir Šakių rajonai. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes. Šiame parke žavi vaizdingi upių slėniai, gausybė piliakalnių ir piliaviečių.

Parko direkcija, nuo kurios pradedame viešnagę, įsikūrusi labai įspūdingame pastate – XVIII a. menančioje Šilinės smuklėje. Senoviniame, restauruotame name telpa lankytojų centro ekspozicija su daugybe eksponatų, atspindinčių vietos gyventojų būtį ir buitį.