Ryškiausiai šviečiantis žibintas

Baltais sniego pūkais pasipuošusias obelų šakas ankstyvą antradienio rytą papuošė Veliuonos A. ir J. Juškų gimnazijos pradinukų pagaminti žibintai. Mokinukai labai džiaugėsi žiemos pramogomis: mėtėsi gniūžtėmis, darė sniego angelus. Taip pat kiekviena mažųjų klasė nupiešė ant sniego kalėdinius sveikinimus.

Vaikai snieguoti, bet laimingi sugužėjo į direkcijos salę. Čia su Panemunių regioninio parko vyr. specialiste Vaida Mozūraitiene prisiminė, kuo mums ypatingas šis laikotarpis, kai ateina didžiausia ir vaikams tikriausiai pati linksmiausia metuose šventė – Šv. Kalėdos. Pradinukai įdėmiai klausėsi pasakojimų, apie tai, ką seniau žmonės dirbdavo ir ko vengdavo imtis advento laikotarpiu. Taip pat sužinojo, kada lietuviai pradėdavo ruoštis Kūčių vakarui, kaip namus papuošdavo ir kokius valgius gamindavo. Kiekvienas mokinys vardino patiekalus, kuriuos gamina jo tėveliai Kūčių stalui. Taip pat kodėl reikėdavo visas skolas grąžinti ir visų atsiprašyti.

Kūčios ir Kalėdos neapsieidavo be stebuklų ir burtų. Taigi, ir šis vakaras buvo laikomas stebuklingu. Nuo senų laikų tikėta, kad būtent Kūčių vakarą prabyla gyvuliai, vanduo virsta vynu, o sapnai ir burtai išsipildo. Tikėti nebūtina, bet tai gali būti smagi pramoga visai šeimai po sočios Kūčių vakarienės. Kas čia žino, gal ims ir išsipildys. Čia pat vaikai labai greitai išbandė burtą skaičiuodami pupas. Pupų saują pasiėmę ir jas skaičiuodami, sužinojo ar ateinančiais metais jie susiras daug naujų draugų ar ne.

Pasisėmę žinių, linksmai šurmuliuodami, kiekviena klasė papuošė po kalėdinę eglutę. Pirmiesiems pabaigus jas puošti, kad likusiems darbai eitųsi geriau, kartu su mokytojomis pagiedojo kalėdines giesmes. Už dalyvavimą „Ryškiausiai šviečiančio žibinto“ renginyje vaikams buvo įteiktos padėkos Na ir darbus pabaigus, vaišinosi šilta žolelių arbata. Namo išgužėjo laimingi ir patenkinti, žadėdami ir vėl čia sugrįžti.

Draudimas žvejoti vėgėles šiemet įsigalios dviem dienom vėliau

Siekiant apsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias vėgėles paprastai jas draudžiama žvejoti, kaip nustato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Tačiau šiemet šis draudimas įsigalios ne gruodžio 15-ąją, o dviem dienom vėliau – gruodžio 17-ąją. Mat pagal minėtųjų taisyklių numatytą išlygą pirmoji draudimo diena negali būti savaitgalis ar valstybinė šventė. Šiais metais gruodžio 15-oji yra šeštadienis, todėl draudimas žvejoti vėgėles įsigalios pirmadienį, gruodžio 17-ąją.

Dviem dienom vėliau, gruodžio 17 d., įsigalios ir draudimas žvejoti naktį pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti penkias ne mažesnes kaip 45 cm ilgio vėgėles.

Nors vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie milijoną ikrelių, tačiau daugumą šių ikrelių sunaikina ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, taip pat žiemą prasidėję potvyniai. Daug metų vykę vėgėlių dirbtinio veisimo darbai, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, nepadėjo pagausinti jų išteklių, todėl bene vienintelė galimybė tai padaryti – natūralių išteklių apsauga.

Draudimas žvejoti vėgėles per jų nerštą buvo nustatytas 2006 metais. Tai leido, Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenimis, atsikurti vėgėlių ištekliams, ir pastaraisiais metais šių žuvų eksperimentiniuose laimikiuose sugaunama kur kas daugiau nei prieš dešimtmetį.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal mėgėjų žvejybos taisykles iki gruodžio 31 d. dar draudžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, lašišas, šlakius.

Aplinkos ministerijos informacija