Pažink ir pramogauk ant Kartupėnų piliakalnio

Keliaujant dešiniuoju Nemuno krantu tarp Jurbarko ir Kauno keliautojus nustebina ten atsiradęs aukštas kalnas. Tai Kartupėnų piliakalnis. Rugsėjo 20 d. ant Kartupėnų piliakalnio įvyko renginys skirtas visai puokštei gražių progų. Tą dieną visoje Lietuvoje vyko Europos paveldo dienos. Todėl Panemunių regioninio parko direkcija ir Jurbarko rajono savivaldybė pakvietė visus šią dieną paminėti ant naujai lankytojams atverto piliakalnio. Tai graži proga simboliniam piliakalnio atidarymui ir pristatymui visuomenei.

Piliakalnis sutvarkytas 2019m. bendradarbiaujant Valstybiniai saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Panemunių regioninio paro direkcijai įgyvendinant projektą „Kartupėnų piliakalnio pritaikymas paveldo pažinimo skatinimui“. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamo projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“ veiklas pagal 2004 – 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.4.1-APVA-V-016 „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“. Įgyvendinus šį projektą buvo iškirsti medžiai ir krūmai augę ant piliakalnio, įrengti mediniai laiptai į viršūnę, pastatytas informacinis stendas, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

Renginys prasidėjo simboliniu piliakalnio atidarymu – juostelę perkirpo Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis ir Skirsnemunės seniūnijos, kurios teritorijoje stūkso piliakalnis seniūnas Aidas Mozūraitis. Klausydami tošinių ragų garso susirinkusieji įkopė į aukšto Kartupėnų piliakalnio viršūnę, kur kadaise stovėjo Bisenės pilis.

Susirinkusiuosius pasveikino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Albertas Stanislovaitis, Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis. Padėkota visiems prie projekto įgyvendinimo prisidėjusiems. Jiems įteikti padėkos raštai.

Viena iš Panemunių regioninio parko vertybių yra XIII – XV a. lietuvių kovų su kryžiuočiais Nemuno gynybinės linijos fragmentas. Nemuno šlaite atidengtas Kartupėnų piliakalnis dar labiau išryškina šią gynybinę liniją. Archeologas R. Kraniauskaskas papasakojo susirinkusiems, kur, kaip ir kodėl buvo įrengiami piliakalniai. Jis su kolega D. Balsu 2017-2018 m. atliko Kartupėnų piliakalnio archeologinius kasinėjimus, kurie buvo susiję su šio piliakalnio tvarkybos darbais. Aptikta grublėtoji keramika patvirtina, kad žmonės čia gyveno jau tautų kraustymosi laikotarpiu – maždaug V – VII amžiuje. XIII – XIV a. ant jo stovėjo Bisenės pilis. Kartupėnų piliakalnis- klasikinis vėlyvojo geležies amžiaus piliakalnio pavyzdys. Įrengiant piliakalnį būdavo pasirenkamas reljefo iškyšulys upių santakoje. Šioje vietoje iškyšulį suformavo Nemuno slėnis ir Kartupio upelis. Piliakalnio įrengėjams teko tik iškasti griovį iš rytinės pusės, kad atskirtų šlaitą. Kasant griovį buvo supiltas akmenimis sustiprintas pylimas. Pasak archeologo Kartupėnų piliakalnio aikštelėje stovėjo pilis ir ją aptarnaujantys pastatai. Tačiau dabar aikštelės telikę tik pusę, kitą nuplovė Kartupio upelio vanduo. Bisenės pilyje nebuvo gyvenama. Kartupėnų piliakalnis turi du papilius, kurie minimi rašytiniuose šaltiniuose. Tas šaltinis – vokiečių kronikininkoko Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronika“. Jis aprašė XII a. pabaigos – XIV a. pradžios įvykius. Joje keletą kartų minima ir Bisenės pilis. 1283 m. žiemą Vokiečių ordinas Bisenės pilį sudegino. Tai pirmoji ordino pilis užpulta Lietuvoje. Netrukus ji buvo atstatyta, o1313 m. vasarą ir rudenį vėl pulta. Ir 1316 m. Bisenės pilis buvo užpulta ir sudeginta įgulos keitimosi metu. Paprastai tokioje medinėje pilyje tam tikrą laiką budėdavo įgulos kariai (apie 100 karių), kurie keisdavosi pamainomis. Nuo tada ji nebuvo atstatyta.Archeologas pasakojo, kad kryžiuočiai pilis ir gyvenvietes sudegindavo, kad visus imdavo į nelaisvę, nes žmogus buvo turtas.Kaip galėjo atrodyti čia stovėjusi pilis piešė Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos jaunieji miško bičiuliai Jie savo piešiniais papuošė piliakalnio prieigas.

Šiųmetis Europos paveldo dienų šūkis – pažink ir pramogauk. Pramogos laukė perkopus gynybinį pylimą. Ten susirinkusieji galėjo pajodinėti arkliais, apžiūrėti senovinius ginklus, baldus, paleisti strėlę iš senovinio lanko. Visa tai šventės dalyviams dovanojo Lena ir Arūnas Rukšnaičiai. Arūnas apie eksponatus ne tik pasakojo, rodė, bet ir pačiupinėti, pasimatuoti leido. Ir tai dar ne viskas. Laivo „Bisena“ kapitonas Antanas Grumuldis visiems norintiems suteikė malonumą paplaukioti Nemunu ir pasigėrėti piliakalniu nuo vandens. O kaimo turizmo sodybos „Vila Bisena“ savininkas Julius Grumuldis visus vaišino gardžia žuviene.

Tą dieną ant piliakalnio skambėjo ir liaudies daina. Jurbarko rajono Eržvilko kultūros centro Vadžgirio skyriaus vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Šebukai“ savo šokiais ir dainomis tarsi jį „apgyvendino“. Neužmirštos ir baltiškos tradicijos Skambant Šakių rajono Sintautų folkloro ansamblio „Santaka“ dainoms prisimintas rudens lygiadienis. Tai – astronominio rudens pradžia. Prasideda ilgių metas. Ilgės puikus laikas atsigręžti į savo vidinį pasaulį.

Translate \ Vertimas