Kitapus Nemuno auksinių lapų nuklotais takais…

      Spalio 11 d. Jaunųjų reindžerių būrelio mokiniai, lydimi mokytojos Staselės ir vaikų dienos centro mokytojos Reginos, susiruošėme  susipažinti su Panemunių regioniniu parku kitoje Nemuno pusėje.  Kai kurie draugai ir keltu per Nemuną kėlėsi pirmą kartą.

Mes matome kitą Nemuno pusę apaugusią medžiais ir net neįsivaizdavome, kad yra toks aukštas Žemosios Panemunės piliakalnis, nuo kurio matosi Seredžiaus ir Vilkijos bažnyčios. O koks nuostabus vaizdas atsivėrė, kokios rudens spalvos puošė Nemuno šlaitus. Negalėjome atsigrožėti, užlipę ant šio piliakalnio viršaus. 

      Toliau mūsų kelias vingiavo per Kriūkus,kur stabtelėjome  prie XIX a. pab. statinio–  dviejų aukštų grūdų sandėlio, vietinių gyventojų vadinamas „Špykėre“. Jis priklausė pirkliams ir buvo skirtas supirktiems javams laikyti. Iš čia grūdus Nemunu plukdydavo į Vokietiją. Ilguvoje apžiūrėjome išlikusį dvarą, aukštais akmeniniais laiptais užlipme į viršų, neatsipyrėme dideliam malonumui pasiausti auksinių lapų nuklotoje pievoje…

     Plokščiai mus pasitiko su lietučiu, bet su gera nuotaika apžiūrėjome Šventaduobę, Vaiguvos gatvę-upę, Plokščių kapinėse suradome Raudonės mokykloje dirbusio mokytojo V. Valuntos kapą, uždegėme žvakutę. Prie Nemuno  papietavome ir aplankėme Gelgaudiškio dvarą.

      Su pačiais geriausiais įspūdžiais grįžome namo, tariame ačiū už šią kelionę.

Būrelio narys Rokas

Translate \ Vertimas