Panemunių regioninis parkas įkurtas 1992 metais, siekiant išsaugoti kultūrinį ir gamtinį Nemuno žemupio su šlaitų eroziniais kompleksais kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūrinių požiūriu ypač vertingus stambiausios Lietuvoje karų su kryžiuočiais laikotarpio XIII – XV a. Nemuno gynybinės linijos fragmentus – Nemuno slėnio šlaitus su piliakalniais, piliavietėmis, unikaliomis pilimis, kapinynais, taip pat pirmųjų žmonių gyvenviečių liekanas, urbanistinius Veliuonos ir Seredžiaus kompleksus, dvarų ansamblius su parkais ir kitas kultūros paveldo vertybes.
Parko plotas – 10546,65 ha : miškai - 2693,4 ha (25,5%), vandens telkiniai 1412,3 ha (13,4%), pelkės 17,2 ha (0,2%), žemės ūkio naudmenos 4509,35 ha (42.8%), gyvenvietės 435,5 ha (4,1%). Parko teritorijoje išskiriamos 4 funkcinio prioriteto zonos:

- konservacinio prioriteto zona – 7215,70 ha (68,4%);

- apsauginio prioriteto zona – 2101,27 ha (19,9%);

- rekreacinio prioriteto zona – 1119,26 ha (10,6%);

- gyvenamoji zona – 110,42ha (1,0%).

Regioninio parko buferinės apsaugos zona – 2943,57 ha.

Panemunių regioninis parkas apima Nemuno slėnio atkarpą žemupyje tarp Seredžiaus–Žemosios Panemunės ir Šilinės–Gelgaudiškio bei paslėnines Nemuno žemupio lygumų dalis: Karšuvos – dešinėje Nemuno upės pusėje ir Šešupės – kairėje. Upės vaga sudaro parko teritorijos ašį. Aukščiausia parko paviršiaus vieta 71 m virš jūros lygio yra ties Plokščiais, žemiausia 12 m virš jūros lygio Nemuno slėnyje ties Šiline. Parkas driekiasi abipus Nemuno vagos iš rytų į vakarus (34.3 km), o jo plotis įvairuoja nuo 1.5 iki 9 km.

Administraciniu požiūriu Panemunių regioninio parko teritorija priklauso Tauragės apskrities Jurbarko rajonui (Skirsnemunės, Raudonės, Veliuonos ir Seredžiaus seniūnijoms), Marijampolės apskrities Šakių rajonui (Gelgaudiškio, Plokščių ir Kriūkų seniūnijoms) ir Kauno apskrities Kauno rajonui (Vilkijos seniūnijai).