Dešiniojoje Nemuno pusėje yra išlikę didesni plotai įspūdingų šlaitų krūmynų (šunobelinių slyvynų Rhamno-Prunetea spinosae klase) ir šlaitų sauspievių. Dygiuosiuose šlaitų krūmynuose vyrauja miškinės kriaušės (Pyrus pyraster), paprastosios obelys (Malus domestica), paprastieji skirpstai (Ulmus suberosa), dygiosios šunobelės (Rhamnus cathartica), vienapiestės gudobelės (Crataegus monogyna) ir kitų rūšių medeliai bei krūmai. Šie krūmynai yra labai tankūs ir beveik nepraeinami. Tarp dygiųjų krūmynų, jų pakraščiu bei dar šienaujamose upelių šlaituose išplitusios sauspieves (dobilynų – snaputynų (Trifolio-Geranietea sanguinei) ir eraičinų (Festuco-Brometea) klasės). Jas sudaro termofilinės ivairiarūšės, spalvingos bendrijos. Trifolio-Geranetea bendrijų foną sudaro siauralapis lendrūnas (Calamagrostis canescens), kiškio ašarėlės (Briza media), o vis spalvinę gamą sukuria besikeičiantys subdominantai vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria), paprastoji karlina (Carlina vulgaris), paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare), šilinis dobilas (Trifolium medium), vaistinė notra (Betonica officinalis), dažinė geltė (Serratula tinctoria). Stepinėse pievose vyrauja tankiažiedis katilėlis (Campanula glorata), bestiebė karlina (Carlina acaulis), pievinė vingiorykštė (Filipendula vulgaris), ankstyvoji viksva (Carex caryophillea), didžiagalvė bajorė (Centaurea scabiosa), kalninis dobilas (Trifolium montanum), stepinis motiejukas (Phleum phleoides), paprastoji morka (Daucus carota), geltonžiedė žvaigždūnė (Scabiosa ochroleuca).