Įvyko viktorina „Atraskime Nemuną kartu“

Balandžio 9 d. buvo minima „Geografijos naktis“. Prie šios iniciatyvos prisijungė ir Panemunių regioninio parko direkcija savo veiklomis. Kartu su kitais regioniniais parkais, įsikūrusiais prie Nemuno, surengta konferencija „Mes prie Nemuno užaugę“, kurioje skaitytas pranešimas apie laivybą Nemune. Kita iniciatyva – viktorina „Atraskime Nemuną kartu“ Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos pradinių klasių mokiniams.  Viktorinos dalyviai atsakinėjo į suktus, bet linksmus klausimus. Taip padedami vyriausiosios specialistės Vaidos Mozūraitienės mokiniai praplėtė žinias  apie Lietuvos upių tėvą. Po visų klausimų išgvildenimo,  dalyviai nuėjo prie Nemuno. Čia laukė daugiau praktinės veiklos: stebėjo paukščius, šokdino „varlytes“, žaidė žaidimus. Išradingai Nemunas buvo „atrastas“ dar kartą!

Žygis „Vaiguvos rėvomis“ 2021-04-17

Šeštadienį, balandžio 17 d., kviečiame į žygį „Vaiguvos rėvomis“. Ne tik aktyviai praleisite dieną gamtoje, bet sužinosite įdomios informacijos apie saugomas teritorijas! Bus nemažas pakilimas, keli piliakalniai, nusileidimai rėvomis, Vaiguvos upė-gatvė, pažintinis takas, Šventaduobė. Susipažinimas su saugomomis teritorijomis Nykos ir Nemuno kraštovaizdžio draustiniuose. Plokščių ir Misiūnų piliakalnių apžiūra. 

Dalyvių skaičius ribotas!

Data: 2021 04 17, Šeštadienis

Laikas: 10:30 val.

Žygio specifika: Radialinis.  Apie 23 km. 6-8 val.

Sudėtingumas: vidutinio sudėtingumo: rėvos, šlapynės, statūs pakilimai ir nusileidimai.

Vietovė: https://goo.gl/maps/DVkSSejririCB5i37 Plokščių mietelis, Marijampolės apskr. Šakių raj.

Vedlys: Panemunių regioninio parko prevencinės veiklos specialistas Vydas Verbilis.

Žygio mokestis – parama parkui 3 eurai.

Privalu laikytis visų vedlio nurodymų, įskaitant ir Covid apsaugos reikalavimus.

Registracija tik el. paštu: vydas.verbilis@prpd.lt

Nurodant:  Vardas Pavardė,  amžius.

Starto vieta ir tikslus laikas bus nurodytas el. paštu užsiregistravusiems.

Išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga

Nepraėjus nei 15 metų nuo 2007 m. leidimo, pagaliau, šiais 2021 metais, galime pasidžiaugti išleista naująją Lietuvos raudonąja knyga, kurią išleido LR aplinkos ministerija.

Po ilgamečio autorių kolektyvo darbo išleistas ilgai lauktas naujas Lietuvos raudonosios knygos (2021) leidimas. Pirma kartą šalies Raudonosios knygos rūšių būklė įvertinta, remiantis tarptautiniais pasaulinės raudonosios knygos (IUCN) kriterijais.

Leidinį PDF formatu galima rasti pagal šią nuorodą:

Gamtos knyga – Lietuvos Raudonoji Knyga – Gamtos knyga

Kadangi tokios apimties leidinio parengimo ir išleidimo procesas užtruko ne vienerius metus, kai kuri naujojo leidinio informacija šiandien jau senstelėjusi, o atskirų taksonų vertinimo rezultatai galėtų būti jau kitokie. Tačiau bet kokiu atveju knyga apima didelio autorių kolektyvo surinktus, apdorotus ir aprašytus tiek istorinius, tiek naujus duomenis apie taksonų paplitimą, gausą ir kt.

Remiantis dabartiniais duomenimis „popierinės“ versijos prekyboje nebus. Todėl kviečiame besidominčius šalies retomis rūšimis, atsisiųsti leidinį PDF formatu.

TRUMPA LIETUVOS RAUDONOSIOS KNYGOS ISTORIJA

1959 m. priėmus pirmąjį Gamtos apsaugos įstatymą, Lietuvoje pradėta galvoti apie specialius retų ir nykstančių rūšių sąrašus.

1962 m. Gamtos apsaugos komitetas patvirtino Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto ir Botanikų draugijos pateiktą saugotinų augalų rūšių sąrašą, į kurį buvo įrašytos 176 retos ir nykstančios aukštesniųjų augalų rūšys.

1964 m. šis sąrašas buvo patikslintas ir papildytas.

1976 m. Gamtos apsaugos komiteto siūlymu įsteigta Lietuvos raudonoji knyga, į kurią įrašyta 41 gyvūnų ir 30 aukštesniųjų augalų rūšių.

1981 m. knyga išspausdinta, o 1984 m. išleistas jos papildomas tiražas.

1990 m. Lietuvos raudonosios knygos sudarymo ir tikslinimo ėmėsi LR aplinkos apsaugos departamentas.

1992 m. išleista antroji Lietuvos raudonoji knyga, kurioje aprašyta 501 nykstanti ar reta gyvūnų, augalų ir grybų rūšis.

2003 m. Lietuvos raudonosios knygos komisija, vadovaujama Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktoriaus Mečislovo Žalakevičiaus, sudarė naują sąrašą, į kurį įtraukta 815 saugomų rūšių. Tarp jų – 23 žinduolių, 75 paukščių, 128 vabzdžių, 224 gaubtasėklių augalų, 199 grybų bei kerpių rūšys. Palyginti su buvusiu sąrašu, naujasis padidėjo 33 rūšimis, įrašius keliolika europinės svarbos rūšių. Tai keturios moliuskų suktenių rūšys, šikšnosparniai – europiniai plačiaausiai ir kūdriniai pelėausiai, vabzdžiai – plokščioji skėtė, purpurinis plokščiavabalis, plačioji dusia ir kiti. Rūšys, kurios Lietuvoje yra išnykusios, priskirtos išnykusių ir tikėtinai išnykusių rūšių 0(Ex) kategorijai. Tai žinduoliai – europinė audinė, rudasis lokys ir ąžuolinė miegapelė, paukščiai – kilnusis erelis, didysis erelis rėksnys, gyvatėdis, kuoduotasis vieversys ir žvyrė, žuvys – sturys bei sparis ir t. t. Lietuvoje pagerėjus aplinkos kokybei, kai kurios rūšys pagausėjo, joms jau nebegresia išnykimas. Todėl šios rūšys priskirtos atkurtai 5(Rs) kategorijai. Tai ūdros, stumbrai, griežlės, nendrinės rupūžės ir perpelės.

2005 m. nauja „Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo“ redakcija.

2007 m. išleista trečioji Lietuvos raudonoji knyga, kurioje aprašytos 767 saugomos rūšys (253 gyvūnų, 339 augalų ir 175 grybų).

VSTT inf.

Paremkite parką – skirkite 1,2 % GPM

Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, 2020 metais sumokėto pajamų mokesčio dalimi (iki 1,2 %) galite paremti kurią nors organizaciją, galinčią būti paramos gavėja.
Panemunių regioniniam parkui galite padėti skirdami 1,2 % valstybei sumokamo gyventojų pajamų mokesčio. Parama naudojama gamtos apsaugai propaguoti ir ekologiniam ugdymui, floros ir faunos, kraštovaizdžio monitoringo ir tyrimo darbams, pažeistoms gamtinėms ir kultūrinėms vertybėms atkurti. turistinei infrastruktūrai įrengti ir prižiūrėti.

Prisijunkite prie Jūsų elektroninės bankininkystės tiesiogiai per banką arba per VMI elektroninio deklaravimo sistemos svetainę (EDS) – https://deklaravimas.vmi.lt/lt/Pradinis_Prisijungimo_puslapis/Prisijungimasperisorinessistemas.aspx

Pasirinkite „Deklaravimas“, tuomet šone rubrikoje „Preliminarios deklaracijos“ pasirinkite „Pildyti formą“ skiltį. Tada atidarius „Prašymas skirti paramą“ pamatysite FR0512 (04 versija) formą, kurią reikės užpildyti.

Užpildykite reikalaujamus duomenis, įrašykite Panemunių regioninio parko direkcijos KODĄ 193377733 ir spauskite „Pateikti“.

Paremkite Panemunių regioninį parką neišleisdami nė cento!

Konferencija „Jaunųjų mokslininkų tyrimai Lietuvos saugomose teritorijose 2021“

Balandžio 15 d. (ketvirtadienį), 9 val., kviečiame sudalyvauti konferencijoje „JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ TYRIMAI LIETUVOS SAUGOMOSE TERITORIJOSE 2021“. Naudojantis „TEAMS“ virtualia platforma, bus galima išklausyti įvairių sričių jaunųjų tyrėjų bei kviestinių pranešėjų pristatymus. Po konferencijos vyks diskusija.

Saugomos teritorijos tai neįkainojamų planetos vertybių saugyklos. Lietuvoje jose saugome vertybes kompleksiškai: gamtos ir kultūros paveldą bei kraštovaizdžių įvairovę. Moksliniai tyrimai neabejotinai užima reikšmingą vietą, bandant pažinti ir užtikrinti dar veiksmingesnę Lietuvos nacionalinių, regioninių parkų ir rezervatų vertybių apsaugą. 2021 metai yra ypatingi dar ir tuo, jog šiais metais minime Lietuvos nacionalinių parkų 30-metį.

Jau antrus metus organizuojamos konferencijos tikslas – pristatyti mokslinius tyrimus, vykdomus įvairių sričių studentų, jaunųjų mokslininkų, tyrėjų visoje Lietuvoje bei paskatinti būsimųjų ir esamų saugomų teritorijų specialistų bendradarbiavimą.

2020-aisiais metais Nacionaliniame ST lankytojų centre vykusios konferencijos metu, pranešimus skaitė net 8 įvairių krypčių jaunieji tyrėjai. Savo pranešimu nustebino Džiunglių žmogumi vadinamas gamtininkas Gerardas, besidomintis Dzūkijos nacionalinio parko lygiažvyniais žalčiais,  tai pat geografijos mokytojas, tyrinėjantis XX a. Lietuvoje išnykusius ežerus ir kt. Studentai susilaukė nemažai VSTT specialistų klausimų ir pasiūlymų dėl pranešimų bei  tolimesnių tyrimų.

Visos praeitais metais vykusios konferencijos 3 dalių vaizdo įrašus galite rasti Nacionalinio ST lankytojų centro facebook paskyroje, o jaunųjų mokslininkų skaitytų pranešimų TEZIŲ rinkinį VSTT svetainėje.

Įprasta, jog saugomose teritorijose vykdomi tyrimai daugiausiai siejasi su geografijos ar biologijos, ekologijos mokslais, tačiau registruotis į konferenciją tai pat buvo kviečiami ir būsimi istorikai, kultūrologai, teisės, turizmo ar rekreacijos sričių specialistai, kurių tiriamųjų darbų temos siejasi su saugomomis teritorijomis.

2021-ųjų metų konferencija bus išskirtinė specialiai konferencijai parengtais, kviestiniais pranešimais, kuriuos skaitys VSTT Metodinio analitinio centro gamtosaugos ekspertė (ornitologė) dr. Gintarė Grašytė bei VDU dėstytojas, vadovavęs nemažai geografijos krypties baigiamųjų darbų, susijusių su saugomomis teritorijomis lekt. Marijus Pileckas.

Tai pat išgirsite studentų ir jaunųjų mokslininkų pranešimus iš tokių sričių kaip geografija ir kraštotvarka, biologija, ekologija bei aplinkotyra, biologinė įvairovė, kultūrologija. Konferencijos metu leisimės į mokslinę kelionę po Anykščių, Pajūrio, Kėdainių, Kuršių nerijos, Panevėžio ir kitas Lietuvos vietoves, esančias saugomose teritorijose, o tuo pačiu dar kartą atsigręšime į jauno mokslo svarbą Lietuvos gamtosaugos ateičiai.

REGISTRACIJA PRIVALOMA!!!

„TEAMS“ prisijungimo nuoroda bus išsiųsta elektroniniu paštu tik užsiregistravusiems konferencijos dalyviams.

RENGINYS BUS ĮRAŠINĖJAMAS!

*Registruodamasis dalyvis, patvirtina, kad supranta ir sutinka, jog renginys, kuriame jis dalyvaus bus įrašomas. Įrašo atskiros dalys ar visa medžiaga gali būti publikuojama VSTT ir NLC žiniasklaidos paskyrose.

*Pageidaujantiems konferencijos dalyviams bus išduodami DALYVIO PAŽYMĖJIMAI.

REGISTRACIJIS FORMA

Konferencija „Mes prie Nemuno užaugę“

2021 m. balandžio 9 d. (penktadienį) nuo 18 val. kviečiame dalyvauti konferencijoje „Mes prie Nemuno užaugę“ ir virtualiai pakeliauti Nemunu, aplankant, užsukant į jo pašonėje įsikūrusias saugomas teritorijas: Dzūkijos nacionalinį parką, Nemuno kilpų, Kauno marių, Panemunių, Rambyno ir Nemuno deltos regioninius parkus.

Parkų vertybes ir kitas su Nemunu susijusias įdomybes pristatys direkcijų darbuotojai. Puiki proga pakeliauti saugiai neišeinant iš namų žemyn upe nuo Dzūkijos pieskynų iki Mažosios Lietuvos salynų…

Galbūt pasibaigus karantinui aplankysite mus keliaudami gyvai!

Prie transliacijos prisijungsite paspaudus nuorodą.

Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“

Vaikai! Ar kada pagalvojote, kodėl auga miškai? Kodėl pušynai ošia Dzūkijoje, o eukaliptai žaliuoja tolimojoje Australijoje? O ar žinote, kad buvo laikai, kuomet mūsų šalis buvo praradusi savo gūdžiąsias girias ir kad kažkas tas girias savo kruopščiu darbu ėmė ir prikėlė? Miškininkai yra tie gamtos draugai, kurie rūpinasi, kokie miškai mus savo žaliuoju rūbu sups ir ateityje.

Ką Jūs manote apie miškininkus? Padėkite savo kūrybiškumu, jaunatviška drąsa, polėkiu bei idėjomis pristatyti miškininkų profesiją plačiajai visuomenei.

Mokinių rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“ yra gera proga suaugusiems išgirsti vaikų balsą, o vaikams – jau dabar pasijusti specialistais, atsakingais už miškus.

Susidomėjote? Valio! Daugiau apie konkursą www.miskininkas.eu

Konkurso taisyklės ir reikalavimai konkurso dalyviams

  1. Savo rašinį prašome atsiųsti į redakciją e.p.: miskininkas.eu@gmail.com iki š.m. balandžio 25 d. Rašiniai bus skelbiami svetainėje www.miskininkas.eu bei partnerių socialiniuose tinkluose.
  2. Konkurso „Kodėl noriu būti miškininku“ nugalėtojai – pirmieji 50 autorių, parašę ir atsiuntę kūrybišką rašinį, kuriame atsispindi autoriaus gamtinė pasaulėjauta bei santykis su mišku.
  3. Konkurse gali dalyvauti tik moksleiviai.
  4. Reikalavimai konkurso rašiniams:
    1. Darbai rašomi MS Word programa, Times New Roman, 12 pt, laiško forma (t.y. laiško viršutiniame dešiniajame kampe turi būti nurodyta autoriaus mokymo įstaiga ir laiško parašymo data; laiškas pradedamas pavadinimu, susijusiu su mišku, o užbaigiamas laiško autoriaus parašu).
    2. Darbai turi būti sukurti tik nurodyta tema.
        1. Darbų apimtis – nuo 500 iki 800 žodžių.
        1. Darbuose turi būti nurodyta:
          1. tikslus žodžių skaičius;
          1. autoriaus vardas ir pavardė;
          1. autoriaus metų amžius;
          1. tikslus mokymo įstaigos pavadinimas, adresas;
      1. Darbai, neatitinkantys konkurso reikalavimų, nevertinami.
      2. Atsiųstas rašinys taip pat turi atitikti bendrojo raštingumo principus.
    1. Nugalėtojai bus apdovanoti š. m. gegužės 7 d. Kaune konkurso „Kodėl noriu būti miškininku“ nugalėtojų šventėje, kurioje jie bus supažindinti su miškininkų rengimo mokslo įstaigomis, miškininkų ir gamtosaugininkų veikla.

      Jei galios karantino ribojimai, nugalėtojai bus pasveikinti ir paskelbti nuotolinėje pagerbimo šventėje bei apdovanoti draugų ir partnerių prizais, išsiųstais paštu asmeniškai.

      Pažintinė programa nugalėtojams bus surengta laikantis Vyriausybės sprendimų dėl pandemijos.

      miskininkas.eu inf.

Balsuokite už gražiausią margutį

Panemunių regioninio parko direkcija rengia velykinių margučių konkursą. Savo balsą atiduoti galite mūsų Facebook paskyroje „Panemunių regioninis parkas“. Balsą atiduokite už Jums labiausiai patikusį margutį paspaudžiant „patinka“. Balsuoti galima iki balandžio 9 d. 12 val. Trys Jums labiausiai patikę bus apdovanoti, Kiti trys išrinkti komisijos. Nugalėtojai bus paskelbti balandžio 9 d. 15 val.

Nuoroda balsavimui: https://www.facebook.com/Panemuni%C5%B3-regioninis-parkas-1852301838383966/photos/pcb.2913524485595024/2913522428928563/

1 2 3 4 21