Kukarskės luoto tyrimas

Paimtas Kukarskės luoto mėginys leido nustatyti luoto medienos rūšį – tai pušis.

Tyrimas atliktas biologiniu mikroskopu, vertinant mėginio pjūviuose matomus medienos anatominius požymius. Skersiniame pjūvyje matomos spygliuočių medienai būdingos ląstelės tracheidės ir sakotakiai. 

Radialiniame pjūvyje matoma pušies medienai būdinga pinoidinių langelių, išsidėsčiusių tarp spindulio parenchiminių ląstelių ir vertikaliųjų tracheidžių, forma – didelės apvalios poros.

Kęstučio Pesecko inf.

Palankesnės sąlygos perėti upinėms bei mažosioms žuvėdroms


Beveik 2,4 mln. eurų vertės ES remiamas projektas padės pagerinti mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas joms perėti bei auginti jauniklius. ES „LIFE“ programos investicijų suma sieks 1,4 mln. eurų.


Šio projekto pagrindinis tikslas – visose mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugai svarbiose teritorijose pagerinti jų buveinių kokybę ir būtinas apsaugos sąlygas, įtraukiant suinteresuotas institucijas į šias veiklas ir panaudojant jų pajėgumus. Projektą vykdo Lietuvos ornitologų draugija su partneriais. Jį numatyta baigti 2022 m. gruodį.

Visose aštuoniose upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai svarbiose teritorijose planuojama atkurti šiems paukščiams tinkamas sąlygas. Nemuno pakrantėse ir salose tarp Kulautuvos ir Smalininkų, Kalvių karjere ir Nemuno deltoje bus pilamos stacionarios salos. Iš viso numatyta supilti 13 salų. Be to, šiose teritorijose bus išdėliota 600 slėptuvių žuvėdrų jaunikliams, o lankytojams perimviečių prieigose bus įrengti informaciniai ženklai.

Mažoji žuvėdra – mūsų šalyje retas ir saugomas paukštis, nuo 1976 m. įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir globojamas Berno bei Bonos konvencijų, Paukščių direktyvos. Dabar Lietuvoje peri tik apie du tris šimtus mažųjų žuvėdrų porų.

Labai svarbu, kad šie paukščiai nebūtų trikdomi perėjimo metu. Deja, jų populiaciją mažina žmonės (žvejai, poilsiautojai) ir jų lankymasis perimvietėse. Dėl vandens lygio svyravimų, pakrančių apžėlimo medeliais, kita augalija nyksta vietos, kuriose mažosios žuvėdros gali dėti kiaušinius. Norint jas išsaugoti, būtina valyti šių sparnuočių perėjimui tinkamus krantus, riboti žmonių lankymąsi veisimosi vietose.

Upinės žuvėdros, beveik perpus didesnės už mažąsias žuvėdras, yra paplitusios Lietuvoje, bet jų apsaugos būklė nėra palanki, kadangi sunyko kai kurios šių paukščių perėjimo vietos, o daugelis kitų veisimosi vietų yra mažai tinkamos.

Aplinkos ministerijos inf.

Parama regioniniam parkui

Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo. Savanoriškas bilieto įsigijimas išreiškia lankytojo pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų sutvarkytos rekreacinės, lankomos vietos, pažintiniai takai. 

Vienkartinis lankytojo bilietas (5 dienoms) lankytis viename valstybiniame parke kainuoja 1 eurą.Vieno mėnesio lankytojo bilietas lankytis viename valstybiniame parke kainuoja 5 eurus. Visų (4 nacionalinių ir 28 regioninių) valstybinių parkų vieno mėnesio lankytojo bilietas kainuoja 10 eurų. Metinis visų minėtų valstybinių parkų lankytojo bilietas kainuoja 20 eurų.Vienerių metų visų minėtų valstybinių parkų šeimos lankytojo bilietas kainuoja 25eurus. Lankytojo bilietai platinami nacionalinių ir regioninių parkų direkcijose, lankytojų centruose, aplinkosauginių, švietėjiškų renginių vietose, poilsiavietėse, stovyklavietėse.

Per 2018 metus pavyko išplatinti 1005 lankytojo bilietus. Surinktos lėšos panaudotos rekreacinei infrastruktūrai gerinti – už 206 Eur pastatyti informaciniai kelio ženklai į Panemunių regioninio parko lankytojų centrą.

Prie kelio Jurbarkas – Kaunas 141 pastatyti informaciniai ženklai į Panemunių RP Lankytojų centrą

Likusi surinktų lėšų dalis bus panaudota rekreacinių teritorijų priežiūrai, tvarkymui, informacinių stendų atnaujinimui.

Dėkojame kiekvienam prisidėjusiam ir remiančiam saugomas teritorijas!

Ryškiausiai šviečiantis žibintas

Baltais sniego pūkais pasipuošusias obelų šakas ankstyvą antradienio rytą papuošė Veliuonos A. ir J. Juškų gimnazijos pradinukų pagaminti žibintai. Mokinukai labai džiaugėsi žiemos pramogomis: mėtėsi gniūžtėmis, darė sniego angelus. Taip pat kiekviena mažųjų klasė nupiešė ant sniego kalėdinius sveikinimus.

Vaikai snieguoti, bet laimingi sugužėjo į direkcijos salę. Čia su Panemunių regioninio parko vyr. specialiste Vaida Mozūraitiene prisiminė, kuo mums ypatingas šis laikotarpis, kai ateina didžiausia ir vaikams tikriausiai pati linksmiausia metuose šventė – Šv. Kalėdos. Pradinukai įdėmiai klausėsi pasakojimų, apie tai, ką seniau žmonės dirbdavo ir ko vengdavo imtis advento laikotarpiu. Taip pat sužinojo, kada lietuviai pradėdavo ruoštis Kūčių vakarui, kaip namus papuošdavo ir kokius valgius gamindavo. Kiekvienas mokinys vardino patiekalus, kuriuos gamina jo tėveliai Kūčių stalui. Taip pat kodėl reikėdavo visas skolas grąžinti ir visų atsiprašyti.

Kūčios ir Kalėdos neapsieidavo be stebuklų ir burtų. Taigi, ir šis vakaras buvo laikomas stebuklingu. Nuo senų laikų tikėta, kad būtent Kūčių vakarą prabyla gyvuliai, vanduo virsta vynu, o sapnai ir burtai išsipildo. Tikėti nebūtina, bet tai gali būti smagi pramoga visai šeimai po sočios Kūčių vakarienės. Kas čia žino, gal ims ir išsipildys. Čia pat vaikai labai greitai išbandė burtą skaičiuodami pupas. Pupų saują pasiėmę ir jas skaičiuodami, sužinojo ar ateinančiais metais jie susiras daug naujų draugų ar ne.

Pasisėmę žinių, linksmai šurmuliuodami, kiekviena klasė papuošė po kalėdinę eglutę. Pirmiesiems pabaigus jas puošti, kad likusiems darbai eitųsi geriau, kartu su mokytojomis pagiedojo kalėdines giesmes. Už dalyvavimą „Ryškiausiai šviečiančio žibinto“ renginyje vaikams buvo įteiktos padėkos Na ir darbus pabaigus, vaišinosi šilta žolelių arbata. Namo išgužėjo laimingi ir patenkinti, žadėdami ir vėl čia sugrįžti.

Draudimas žvejoti vėgėles šiemet įsigalios dviem dienom vėliau

Siekiant apsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias vėgėles paprastai jas draudžiama žvejoti, kaip nustato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Tačiau šiemet šis draudimas įsigalios ne gruodžio 15-ąją, o dviem dienom vėliau – gruodžio 17-ąją. Mat pagal minėtųjų taisyklių numatytą išlygą pirmoji draudimo diena negali būti savaitgalis ar valstybinė šventė. Šiais metais gruodžio 15-oji yra šeštadienis, todėl draudimas žvejoti vėgėles įsigalios pirmadienį, gruodžio 17-ąją.

Dviem dienom vėliau, gruodžio 17 d., įsigalios ir draudimas žvejoti naktį pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti penkias ne mažesnes kaip 45 cm ilgio vėgėles.

Nors vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie milijoną ikrelių, tačiau daugumą šių ikrelių sunaikina ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, taip pat žiemą prasidėję potvyniai. Daug metų vykę vėgėlių dirbtinio veisimo darbai, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, nepadėjo pagausinti jų išteklių, todėl bene vienintelė galimybė tai padaryti – natūralių išteklių apsauga.

Draudimas žvejoti vėgėles per jų nerštą buvo nustatytas 2006 metais. Tai leido, Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenimis, atsikurti vėgėlių ištekliams, ir pastaraisiais metais šių žuvų eksperimentiniuose laimikiuose sugaunama kur kas daugiau nei prieš dešimtmetį.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal mėgėjų žvejybos taisykles iki gruodžio 31 d. dar draudžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, lašišas, šlakius.

Aplinkos ministerijos informacija

VIRTUALUS TURAS KVIEČIA PAKELIAUTI PO PANEMUNIŲ REGIONINĮ PARKĄ

Panemunių regioninis parkas garsėja kultūros vertybių gausa. Praeitis čia paliko ryškius pėdsakus. Seną krašto praeitį liudija archeologiniai radiniai. Nuo seno Lietuvos didybę mena karų su kryžiuočiais laikotarpio (XIII – XV a.) Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliakalniai ir piliavietės – įspūdingasis Palemono kalnas, Gedimino kapas, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios Panemunės piliakalniai. Unikalios Teutonų ordino piliavietės – „Palocėliai“ Seredžiuje ir „Pilaitės“ Veliuonoje. Keliautojus vilioja XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys, garsūs savo praeitimi Gelgaudiškio, Veliuonos ir Ilguvos dvarai. Gausu čia ir sakralinio paveldo – parko teritorijoje yra unikali sakralinė vieta „Šventaduobė“.

Panemunių regioninio parko kultūros vertybėms pristatyti įvykdytas projektas „Panemunių regioninio parko nekilnojamų kultūros objektų bei juose vykstančių renginių sklaida ir pristatymas visais metų laikais sukuriant edukacinį turą“. Virtualaus turo lankytojai jaučiasi, tarsi, keliautų skirtingais metų laikais ir natūraliai lankytų objektą – gali stebėti aplinką visomis kryptimis nuo žemės ir iš oro, įeiti į pastato vidų, paskaityti apie lankomą objektą, audiogide išgirsite įrašytą pasakojimą apie konkretų objektą lietuvių ir anglų kalbomis. Ši multimedijos sąsaja padaryta iš aukštos rezoliucijos, itin kokybiškų nuotraukų. Projekte naudojamos nuotraukos tiek darytos ant žemės, tiek iš paukščio skrydžio, taip pat filmuota medžiaga.

Virtualiai pakeliauti galite paspaudę ant nuorodos: https://www.gidas360.lt/hmd/panemunes/custom/

Projektas “Panemunių regioninio parko nekilnojamų kultūros objektų bei juose vykstančių renginių sklaida ir pristatymas visais metų laikais sukuriant edukacinį turą“ finansuotas Lietuvos Kultūros Tarybos, įgyvendintas Panemunių regioninio parko direkcijos, projekto partneris UAB „Inverse“, dalykiniai projekto partneriai: Vilkaviškio vyskupija, Vilniaus dailės akademija, Jurbarko r. Raudonės pagr. mokykla, Kauno arkivyskupija.

Darbuotojai kelia kvalifikaciją

Praeita savaitė – mokslų ir žinių gilinimo dienos Panemunių regioninio parko rekreacijos rinkodaros specialistei. Trys dienos, du seminarai, daugybė žinių bei įgūdžių.

Lapkričio 7 d. vyko Neįgaliųjų reikalų departamento  prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos organizuojamas Seminaras „Prieinamas turizmas – turizmas VISIEMS“. Seminaro metu skaityti pranešimai apie turizmo prieinamumą neįgaliems žmonėms, objektų lankymo pritaikymą, iškylančias problemas, architektūrinius reikalavimus bei sprendimus.

Lapkričio 8 – 9 dienomis vyko Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos organizuotas Komunikacijos seminaras ST direkcijų specialistams. Dvi dienas vykusiuose mokymuose Kauno Marių regioninio parko gamtos mokykloje aptartos kelios temos su praktiniais užsiėmimais. Nuo komunikacijos subtilybių,  teisingo pranešimo spaudai rašymo iki naujų viešinimo projektų pristatymo, bendravimo su žiniasklaida bei savo brendo populiarinimo taisyklių.

Lietuvos metų medis – septynkamienė Raudonės liepa!

   514 balsų surinkusi Lietuvos arboristikos centro skelbtame Lietuvos medžio konkurse septynkamienė Raudonės
pilies, liepa užėmė pirmąją vietą. Artimiausias konkurentas viso konkurso metu buvo Marijampolės r. auganti Meškėnų liepa. Laimėtojas atstovaus Lietuvai ir Europos metų medžio konkurse bei, tikimasi, prisidės ir prie Jurbarko rajono bei Raudonės pilies garsinimo pasauliniu mastu.

   Raudonės pilies liepa, dar kitaip vadinama „septynkamienė“, auga Raudonės pilies valdos pietrytiniame pakraštyje tarp pilies pastato ir II Pasaulinio karo karių kapinių. Medis įspūdingai atrodo, kitų šalia augančių mažalapių liepų (Tilia cordata) alėjos atžvilgiu.

   Tarp dviejų kamienų maždaug 3 m aukštyje yra įaugęs metalinis strypas. Kaip byloja pasakojimai ir legenda, ant to strypo buvo rišami ir plakami prasikaltę baudžiauninkai. Legenda byloja, esą dėl to, kad mirtinai buvo užplakti septyni baudžiauninkai, tai ir liepa suskilusi į 7 kamienus. Liepos kamienas iš ties, nuo maždaug 2 m aukščio

 šakojasi ir šakos auga aukštyn, kaip į dvi dalis susiskaidęs kamienas. Šakos aukščiau vėl šakojasi po dvi, taip ir susidaro, taip vadinami 7 kamienai.

   Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam už suvienytas jėgas ir atiduotą savo balsą!

 

1 2 3