Agrarinė aplinkosauga – verta išbandyti

Žemės ūkio srityje yra sukurtos ir toliau tobulinamos priemonės, kuriomis gali naudotis darnumo su gamta ieškantys ūkininkai. Viena tokių priemonių – agrarinė aplinkosauga. „Lietuvos kaimo plėtros programoje“ numatyta priemonė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ apima net 13 skirtingų veiklų.

Visos šios veiklos viena ar kita forma prisideda prie gamtos tausojimo. Vienos padeda išsaugoti perinčius paukščių jauniklius, kitos saugo dirvožemį nuo erozijos, trečios – vandens telkinius nuo taršos, dar kitos – skaido biologinės įvairovės dykynėmis virtusius didelius monokultūrinius laukus. Reikia tik pasirinkti, kas konkrečioje vietoje aktualiausia, kokią gamtinę produkciją ūkininkas nori sukurti.

Kadangi žemės ūkis tūkstantmečiais buvo vyraujanti žmonių veikla, Europoje ir Lietuvoje susiformavo daug pusiau natūralių gamtinių buveinių, kurios yra visiškai priklausomos nuo tolimesnės žmogaus veiklos. Tai gyvūnų ir augalų rūšių įvairove pasižyminčios pievos, medžiais apaugusios ganyklos. Net pelkių, kuriose šimtmečiais buvo ganomi gyvuliai, būklė labai priklauso nuo šios veiklos tęstinumo. Todėl ūkininkų vaidmuo yra esminis saugant agrarinio kraštovaizdžio biologinę įvairovę.

Dabar išbandyti agrarinę aplinkosaugą – itin palankus metas! Siekiant geresnių agrarinės aplinkosaugos rezultatų, ūkininkai, gaunantys paramą pagal Kaimo plėtros programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, nuo šių metų naujus įsipareigojimus prisiims 3 metų laikotarpiui. Anksčiau įsipareigojmai buvo ilgalaikiai – 5, 6 ar 7 metams. Taigi yra puiki galimybė pasirinkti ir išbandyti konkrečią priemonę trumpesniu laikotarpiu.

Gamtininkai ragina apsvarstyti galimybę deklaruoti savo plotus priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloms  ir taip prisidėti prie darnesnio sugyvenimo su gamta.

Žemėlapyje pažymėtos vietos, kur galima poilsiauti saugomose teritorijose

Artėjant vasaros sezonui, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM sukūrė specialų žemėlapį su stovyklavietėmis, kempingais ir poilsiavietėmis saugomose teritorijose. Lankytojams bus paprasčiau sužinoti, kur galima pailsėti ar stovyklauti, kokiose vietose galima kurti laužus nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. 

Naują žemėlapį su poilsiui pritaikytomis vietomis saugomose teritorijose galima nemokamai rasti interaktyviame žemėlapyje, kurį galima peržiūrėti čia 

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjos Agnės Jasinavičiūtės, saugomų teritorijų lankytojų patogumui norėjosi sudėti poilsiavietes, stovyklavietes ir vietas, kur galima kurti laužus – į vieną žemėlapį. Pasitaiko atvejų, kai žmonės laužus susikuria net Kuršių nerijos nacionalinio parko saugomose kopose. Reiktų atminti, kad saugomos teritorijos – jautriausios gamtinės vietos, kur gyvena retos rūšys, kur saugomi kraštovaizdžio kompleksai ir kas ten negalima nustato Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Kad lankytojui būtų geriau žinomos saugomų teritorijų vertybės ir galimybės, buvo sukurta nauja internetinė svetainė – saugoma.lt. Prasidedant intensyviam kelionių laikui, vasarai parengėme atskirą žemėlapį su stovyklavietėmis, kempingais ir poilsiavietėmis saugomose teritorijose, kad galėtume patogiai ir saugiai pailsėti gamtoje. 

Primename, kad laužus galima kurti tik stovyklavietėse, poilsiavietėse ir kempinguose, kur yra įrengtos ir specialiai tam išskirtos bei iš anksto parengtos vietos. Tokios laužavietės apsuptos iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona, o aplink yra pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės nėra sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų.

Jei lankytojas žada kurti laužą saugomoje teritorijoje, tačiau nėra įsitikinęs, ar laužavietė įrengta legaliai, visada patariama pirmiausia paskambinti saugomų teritorijų direkcijų darbuotojams, kurie patikslins, ar tam tikroje vietoje laužą kurti yra galima. Visus saugomų teritorijų direkcijų kontaktus rasite naujoje interneto svetainėje – saugoma.lt 

Prašome gamtoje elgtis atsakingai – kiekviena liepsna gali įplieksti gaisrą. Liepsnojančiose pievose sudega reti augalai ir jų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, paukščiai. Pastebėjus deginamą žolę ar miške kilusį gaisrą būtina iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

SAUgoma ir TAU! 

Pamoka apie NATURA 2000

Gegužės 21 d. visoje Europoje minint „NATURA 2000“ ES saugomų teritorijų tinklo dieną, siekiama priminti apie būtinybę išsaugoti biologinę įvairovę, retas bei nykstančias rūšis bei vertingiausias gamtines šių rūšių buveines. Naujoji ES Biologinės įvairovės strategija nurodo, jog iki 2030 m. būtina plėtoti šį saugomų teritorijų tinklą dėl spartaus rūšių ir jų buveinių nykimo.

Europoje įsteigta beveik 28 tūkst. NATURA 2000 sausumos ir jūros saugumų teritorijų. Jos sudaro apie 18 proc. ES sausumos ir 6 proc. jūrų ploto. Lietuvoje patvirtintos 85 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 496 – buveinių apsaugai. Jos kartu užima apie 13 proc. mūsų šalies ploto.

Šiais metais NATURA 2000 dieną minėsime kiek kitaip, virtualioje pamokoje, kurios, per TEAMS virtualią platformą klausysis „Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos“ vyresniųjų klasių mokiniai. Pamoka bus transliuojama tiesiogiai Nacionalinio ST lankytojų centro Facebook paskyroje, todėl ją stebėti bus galima ir joje nedalyvaujantiems.

NUORODA Į NUOTOLINĮ RENGINĮ FACEBOOK‘E: https://fb.me/e/2gSKN4UJc

PAMOKOS APIE NATURA 2000 PROGRAMA

(2021 gegužės 21 d.)

  • 10-10.10 val. „Biologinė įvairovė NATURA 2000 teritorijose“ Inga Banytė, VSTT vyr. specialistė (biologė)
  • 10.10.-10.25 val. „Natūralių gamtinių buveinių įvairovė Lietuvoje“? Egidijus Žalneravičius, VSTT Metodinio analitinio centro gamtosaugos ekspertas
  • 10.25.-10.40 val. „Ką naudingo žmogui galime rasti Gamtoje? Maistas, vaistas, panaudojimas buityje.“ (Pasivaikščiojimas po mišką ir pievą) Giedrius Vaivilavičius, VSTT Metodinio analitinio centro gamtosaugos ekspertas
  • 10.40.-10.45 val. ES saugomų rūšių ir buveinių žaidimai (Kas kur gyvena? Saugoma ar nesaugoma?) Inga Banytė, VSTT vyr. specialistė (biologė)

Lankytojų centrai – kodėl juos reikia aplankyti?

Šiandien beveik kiekvienas Lietuvos nacionalinis ir regioninis parkas bei rezervatas turi lankytojų centrus – vietas, kuriose žmonės gali susipažinti su saugomų teritorijų vertybėmis, sužinoti – kas saugoma ir vėliau keliauti į gamtą. Pagrindinis tokių valstybiniuose parkuose įrengtų  lankytojų centrų tikslas – per įdomią ir edukacinę veiklą teikti profesionalią ir reikalingą informaciją apie saugomas teritorijas, jų unikalumą ir  lankymo galimybes.

Išskirtinės ekspozicijos

Kaip pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, išskirtinis lankytojų centrų bruožas – unikali konkretaus krašto ar regiono ekspozicija.

„Ekspozicijos atskleidžia visas vertybes, kurių pagrindu yra vystytas ir įsteigtas nacionalinis ar regioninis parkas. Šių ekspozicijų tikslas – įdomiai ir patraukliai lankytojams papasakoti ar pristatyti parko unikalumą, svarbą bei išskirtinumą. Pačių ekspozicijų rinkinys gali būti labai įvairus: kopų, atodangų, nedidelių kompleksų ar kraštovaizdžių maketai, nuotraukos, vaizdo instaliacijos, interaktyvūs žaidimai ir panaši vaizdinė medžiaga“, – aiškina R. Baškytė.

Negano to, lankytojų centruose yra įrengtos ir konferencijų salės, kuriose vyksta įvairi gamtosauginė edukacinė veikla. „Šiose salėse yra rodomi filmai apie gamtą, susitikimai su gamtininkais ir panašiai“, – pasakoja VSTT direktoriaus pavaduotoja.

Nors lankytojų centrų (angl. „visitors centres“) idėja pasaulinėje praktikoje nėra naujovė, kaip teigia R. Baškytė, Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų centrai tarptautiniame kontekste išsiskiria tuo, kad kiekvienas jų yra įrengtas taip, jog atspindėtų saugomai teritorijai būdingas vertybes.

„Pagal pagrindinę temą dizaineriai kiekvienam centrui yra sukūrę savitą siužetą. Net jei tema yra vienoda, tarkime, saugomi slėniai, kiekviename parke ji yra pristatoma skirtingai. Pavyzdžiui, Salantų regioninis parkas šią temą pateikia per riedulius ir riedulynus, tuo metu Krekenavos regioninis parkas – per upių vingius, senvagių sistemą, o štai Dubysos – per žydinčias pievas. Tokiu būdu sukuriama teigiama ir unikali emocija lankytojams“, – pasakoja pašnekovė.

Pasak jos, kai kam gali pasirodyti, kad lankytojų centras yra labai panašus į turistų informacijos centrą, tačiau, išties, jie labai skiriasi.

„Vienintelis šių dviejų objektų bendrumas yra toks, kad juose lankytojai gauna informaciją. Tačiau lankytojų centrai nuo turizmo informacijos centrų skiriasi savo konceptu. Jei atvykę į turizmo informacijos centrą tiesiog sužinote kažkokią informaciją ar pasiimate lankstinuką, tai viešėdami lankytojų centre, jūs jau pradeda savo kelionę po saugomą teritoriją parką: stebite ekspozicijas, esate supažindinami su parko vertybėmis, lankytinomis vietomis ir panašiai“, – aiškina R. Baškytė.

Todėl, jos teigimu, lankytojų centras turėtų būti pati pirma regioninį ar nacionalinį parką besiruošiančio aplankyti turisto stotelė.

„Lankytojų centrus mes dažnai vadiname „vartais į saugomas teritorijas“. Pavyzdžiui, Vilniuje turime nacionalinį saugomų teritorijų lankytojų centrą, kuriame galima rasti visus regioninius ir nacionalinius parkus, draustinius ir rezervatus. Tad jame apsilankęs žmogus išsirenka jam labiausiai patikusį parką, sužino visą reikiamą informaciją apie jį, t. y., kas jame yra saugoma, kodėl saugoma, ką ir kuriuo metu įdomiausio gali pamatyti ir tuomet jau leidžiasi į realią kelionę“, – sako R. Baškytė.

VSTT inf.

Panemunių regioninio parko lankytojų centro ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“ įrengta buvusioje Šilinės karčiamoje. Atnaujinta, interaktyvi ekspozicija atidaryta 2014 m. Joje ne tik daug įdomios informacijos, bet ir veiklos lankytojams! Galite pasivaikščioti sielių rąstais, pabūti pėdsekiais, vairuoti laivą, nusipiešti atvirutę ar plaukti valtimi!

Panemunių regioninio parko ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“

Ūkininkai kviečiami rinktis gamtą tausojantį ūkininkavimą

Žemės ūkis Lietuvoje yra labiausiai atsakingas už vidaus vandenų taršą ir agrarinio kraštovaizdžio buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių nykimą, būtent čia yra ir didžiausias potencialas juos apsaugoti. Šiuo metu ES valstybių narių nacionalinėse kaimo plėtros programose numatytos agrarinės aplinkosaugos priemonės yra vienas iš pagrindinių įrankių biologinei įvairovei palaikyti. Tai didžiausias finansines galimybes turinti programa, skirta gamtos apsaugai, kurios potencialas Lietuvoje iki šiol nėra pilnai išnaudojamas. Esant mažam ūkininkų aktyvumui, panaudojama vos 30 proc. aplinkosaugai žemės ūkyje numatytų lėšų. Siūlome ūkininkams gamtai palankiu ūkininkavimu prisidėti prie gamtos ir visų mūsų sveikatos išsaugojimo. Tausojantis ūkininkavimas ir aplinkosauginių problemų sprendimas būtinas ne tik dėl gamtos išsaugojimo. Tai svarbu ir dėl žmonių gerovės – visi siekia gyventi sveikiau, valgyti ekologiškus, be nitratų produktus. Kviečiame sekti balandžio viduryje prasidėsiančio deklaravimo aktualijas, naujausius taisyklių pakeitimus, o šiuo metu prašome skirti šiek tiek savo brangaus laiko ir apsvarstyti galimybes dalyvauti priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose. Jeigu nežinote, ar Jūsų žemės valda patenka į saugomas teritorijas, kokiose Kaimo plėtros programos veiklose galite dalyvauti, prašome kreiptis į seniūnijose esančius žemės ūkio specialistus arba į Panemunių regioninio parko direkciją tel.: (8 447) 41723, el. p. info@prpd.lt, egle.lopsaitiene@prpd.lt.

Žemiau pateikiami priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų įkainiai:

„Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ – 101 Eur už ha;

„Specifinių pievų tvarkymas“ – 69 Eur už ha;

„Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – 208 Eur už ha;

„Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ – 291 Eur už ha;

„Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse“ – 160 Eur už ha;

„Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ veiklos sritys:

„Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 97 Eur už ha;

„Daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ – 65 Eur už ha;

„Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ – 221 Eur už ha;

„Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“:– išvežant nušienautą žolę – 155 Eur už ha; – nušienautą susmulkintą žolę paskleidžiant ant melioracijos griovio šlaito – 141 Eur už ha;

„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ – 232 Eur už ha;

„Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“: – daržovėms ir bulvėms – 318 Eur už ha;– vaisiams ir uogoms – 336 Eur už ha;

„Dirvožemio apsauga“ už ankštinių augalų arba daugiamečių žolių auginimą – 45 Eur už ha;

„Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ – 134 Eur už ha;

„Ražienų laukai per žiemą“ – 99 Eur už ha.

Nauja Facebook paskyra SAUgoma ir TAU

Nuo šiol informaciją apie saugomas teritorijas, nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų biologinę įvairovę bei kraštovaizdį, lankymosi galimybes rasite naujoje „Facebook“ paskyroje SAUgoma ir TAU!- https://www.facebook.com/SAUgomairTAU/

Naujoji FB paskyra susieta su neseniai startavusia interneto svetaine – https://saugoma.lt  Jau tituliniame svetainės puslapyje lankytojai kviečiami „Gerbti ir atsižvelgti – apie žemę ir vandenį, čia augančius ir gyvenančius augalus ir gyvūnus galvoti kaip apie turinčius tokias pat teises būti čia…“

Kokią informaciją bus galima rasti FB paskyroje www.facebook.com/SAUgomairTAU? Pagrindinis tikslas – suteikti daugiau žinių apie saugomas teritorijas, gamtos paminklus, retas ir saugomas rūšis. Bus mėginama paprastus gamtamokslinius dalykus paaiškinti paprastai. Svarbiausia, kad žmonės suprastų – kam reikalingos saugomos teritorijos, kas ir kodėl saugoma ateities kartoms. 

Naujoje FB paskyroje SAUgoma ir TAU! sužinosite, ką reiškia termokarstas… Termokarsto reiškinys siejamas su poledynmečiu. Traukiantis ledynui nuo jo atskilę dideli ledo luitai buvo palaidoti po įvairiomis nuogulomis, o jiems ištirpus  –  žemės paviršius įgriuvo suformuodamas duobes. Siūloma aplankykiti termokarsto duobes Aukštadvario, Kurtuvėnų ir kituose regioniniuose parkuose. 

Susipažinsite su saugoma rūšimi – lūšimi… Šios miškų karalienės paglostyti nepavyks… Ir ne tik todėl kad ji tikra slapukė. Ar žinote, kad Lietuvoje gyvena tik apie 40 lūšių? Tai lėmė nuolatinis trikdymas: miško kirtimai, jų gyvenamoje vietoje vykstančios medžioklės, kita triukšminga bei miškus naikinanti žmogaus veikla…  

Susipažinkite saugomu paukščiu – žvirbline pelėda. Žvirblinės pelėdos Lietuvoje yra labai retos, tad nenuostabu, kad šį paukštį galime dažniau išvysti Raudonojoje knygoje. Šioje knygoje ne vienas šimtas nykstančių, retų gyvūnų ir augalų. Mažėjant natūralių buveinių plotams, mažėja vietų, tinkamų jiems gyventi, augti … Miškas, pelkė – gyvūnijos buveinė. Mes čia jau tik svečiai. Prisidėkime prie retų gyvūnų ir augalų išsaugojimo. Neniokokime jų buveinių, netriukšmaukime.

Šios ir kitos temos apie saugomas teritorijas bus teikiamos FB skaitytojams beveik kiekvieną dieną. Atrask Lietuvos saugomas teritorijas naujoje Facebook paskyroje – Saugoma ir TAU!  
https://www.facebook.com/SAUgomairTAU/

VSTT inf.

Nauja svetainė saugoma.lt

Nauja svetainė saugoma.lt – visų Lietuvos saugomų teritorijų informacija vienoje vietoje! Joje sudėta informacija apie saugomas teritorijas, nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų biologinę įvairovę bei kraštovaizdį, lankymosi galimybes ir lankomus objektus.

Informaciją apie Panemunių regioninio parko vertybes, lankomus objektus, regyklas ir pažintinius takus rasite paspaudus čia.

Veliuonos jaunųjų šaulių talka Šilinėje

2021 m. balandžio 21 d. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos jaunieji šauliai, vedami mokytojo ir būrelio vadovo Raimundo  Andrikio, atsiliepė į Panemunių regioninio parko direkcijos kvietimą prisidėti prie parko veiklų it tvarkymo savanorišku darbu.

Savanorystė – tai savo noru pasirinkta veikla, už kurią negaunamas finansinis atlygis ir yra naudinga visuomenei. Džiugu, kad vis daugiau žmonių prisideda prie visuomenės gerovės per savanorystę, neaplenkdami ir mūsų parko!

Trečiadienį, po pamokų,  jaunieji šauliai beveik 3 valandas skyrė parko gerovei kurti. Jie rinko kitų žmonių paliktas šiukšles Šilinės botaniniame draustinyje, kuriame yra ir vokiečių, žydų bei Lietuvos partizanų kapavietės. Taip per per šį draustinį veda ir Šilinės pažintinis takas. Taigi, kol vieni šiukšlina atėję į pažintinį taką, kiti savanoriškai jį sutvarko, kad lankytojams laikas gamtoje būtų kuo smagesnis.

Nuoširdžiai dėkojame mokytojui už pagalbą ugdant sąmoningą krašto jaunimą. Ir jauniesiems šauliams už skirtą laiką ir pagalbą.

Pavasaris – jautrus periodas gamtoje

Pavasarį skubame į gamtą – pasidžiaugti žaluma ir bundančia gamta… Tačiau nereiktų pamiršti, kad pavasaris jautrus periodas gamtoje: pradeda perėti paukščiai, gyvūnai atsiveda jauniklius, atsibunda vabzdžiai.

Kaip mėgsta sakyti žinomas gamtininkas Marius Čepulis, „gamta – ne mūsų namai“ ir žmogus turi joje elgtis kaip svečias – atsargiai, pagarbiai ir tausojančiai. Miškuose, pievose, pelkėse, vandens telkiniuose gyvena tūkstančiai biologinės įvairovės rūšių, nemaža jų dalis – retos ir saugomos.

Primename, kad vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. yra draudžiama lankytis ornitologiniuose, teriologiniuose, herpetologiniuose ir entomologiniuose, telmologiniuose draustiniuose. 

Išimtys yra taikomos, kai:
a) atliekami žemės ar miškų ūkio darbai;
b) vykdomi draustinio tvarkymo darbai ir jiems vykdyti yra gautas už draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas;
c) vykdomi aplinkos tyrimo, aplinkos monitoringo, mokslo tiriamieji darbai ir jiems vykdyti yra gautas už draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas;
d) vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, saugomų teritorijų kontrolė;
e) lankomi ir (ar) eksploatuojami šiose teritorijose esantys statiniai, taip pat atliekami ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai;
f) nustatytas draudimo lankytis laikotarpis aplinkos ministro įsakymu paankstintas arba pratęstas ne ilgiau kaip 30 dienų.

Daugiau apie draustinių rūšis galite rasti – https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/draustiniai

Taip pat primename, kad pavasarį negalima deginti sausos žolės. Degančiuose pievose sudega vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Nuo liepsnojančios žolės, ypač užsidegus durpynams, labai padidėja oro tarša. Gamta patiria milžiniškus nuostolius.

Primename, kad daugiau informacijos apie Lietuvos saugomas teritorijas galite rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM interneto svetainėse: vstt.lrv.lt  ir saugoma.lt

Saugomų teritorijų ribas galima peržiūrėti ST valstybės kadastre https://stk.am.lt/  Pasirinkus rubriką „Statistinė informacija“, galima išsifiltruoti sąrašą apie saugomas teritorijas įvairiais pjūviais. Prisijungus per el. valdžios vartus, galima atsisiųsti saugomų teritorijų GIS duomenis.

1 2 3 4 23