Didysis kukurdvelkis – įspūdingas grybas, augantis kultūriniame kraštovaizdyje

Šiemetis grybų sezonas ypač gausus baravykų ir raudonviršių, kuriuos žmonės iš miškų kasdien velka kibirais ir pintinėmis. Tokioje grybų gausybėje pasitaiko ir visiškai netikėtų atradimų – neįprastų formų ar itin retų grybų neįprastose vietose. Važiuojant per Panemunių regioniniame parke įsikūrusį Kriūkų miestelį Šakių rajone, pagrindinėje gatvėje vieno gyventojo pievelėje išdygę įspūdingo dydžio kukurdvelkiai traukia ir vietinių gyventojų, ir pro šalį pravažiuojančiųjų žvilgsnius. Nupjautoje pievelėje jie atrodo lyg balti akmenys. Rūšis iki šių metų buvo įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, bet nuo šių metų sausio 1 dienos išbraukta iš saugomų rūšių sąrašo.

Didysis kukurdvelkis išsiskiria savo rutuliška forma, ir gali užaugti net iki 1 metro. Jis gali išauginti iki ~20 kilogramų sveriantį vaisiakūnį, kuris iš pradžių būna baltas, o sendamas gelsvėja. Jo paviršius apaugęs smulkiais, minkštais plaukeliais arba lygus. Bręstant vaisiakūniui luobelė sutrūkinėja į atskirus gabalus ir grybas sensta, pamažu suyra, tiesiog išdulka rudomis sporomis, pamažu suyra. Tai itin greit augantis grybas, dažniausiai užauga per vieną naktį.

Dydis yra pikčiausias šio reto grybo priešas – kukurdvelkiui sunku „pasislėpti“ gamtos fone ir išlikti nesunaikintam.

Jauni vaisiakūniai valgomi. Skoniu ypatingu nepasižymi, tačiau kol mėsa balta – valgomas. Valgomas netgi žalias, galima dėti į salotas. Paruošimas labai paprastas: supjaustyti plonais griežinėliais, šiek tiek užberti druskos, pašlakstyti citrinų sultimis ir palikti kelioms valandoms. Taip pat, skanus ir keptas: tiesiog apvoliotas džiuvėsėliuose ir iškeptas keptuvėje ar ant grotelių.

Auga liepos – spalio mėnesiais, dažniausiai atrandamas pievose, ganyklose, parkuose bei soduose. Mėgsta dirvožemį, kuriame nėra azoto. Auga tiek pavieniui, tačiau dažniau grupėmis netoli viens kito.

Skirtinguose Lietuvos regionuose skirtingai ir vadinamas: kukurbezdis, milžininis bizdžius, kukurbezdalis, kubyzdalis (Dzūkijoje, Simno apylinkėje), skusbezdalis (Suvalkijoje), pumpotaukšlis (Žemaitijoje, Dzūkijoje (nes išsipūtęs)), kubezdolis, didieji bezdukai.

Kukurdvelkį gerai pažįsta Sibiro gyventojai, ypač medžiotojai, medkirčiai, geologai – tie, kurių darbas pavojingas ir dažnai tenka susižeisti. Tokios nelaimės miške atveju – pati geriausia priemonė yra kukurdvelkis. Šviežias jis perlaužiamas ir vidine puse dedamas ant žaizdos. Sustabdo kraujavimą, žaizda greitai užsitraukia ir nekyla jokių komplikacijų.

KONKURSO NUMERIAI!

Labai džiaugiamės, kad mus lankote ir taip gausiai lankėte visą liepos mėnesį. Taigi, nieko nelaukiant skelbiame laimingus numerius!
065313
065254
065367
Kaip ir prašėme, mums turėtumėte pateikti bilietą arba jo nuotrauką, kurioje matosi bilieto numeris 🙂
Lankytojus, kurių tai bilietai prašome susisiekti su mumis asmenine žinute, el. paštu info@prpd.lt, tel. nr. (8 447) 41723 arba užsukti į direkciją.

Seredžiau, klestėk!

Seredžiuje birželio 25 – liepos 3 d. buvo organizuojama meninė – kūrybinė stovykla „Meno inkubatorius-2019“, kurioje dalyvavo mokyklos jaunimas bei Seredžiaus bendruomenės nariai. Dėkojame  Jurbarko rajono savivaldybės administracijai už skirtas lėšas projekto vykdymui.

Sutikime, kad neretai linkstame rodyti aplinkiniams pačias gražiausias vietas, nuglaistytas ir tobulai tvarkingas, o kai ko nenorime nei patys matyti, nei kitiems rodyti. Seredžiaus miestelis nuostabus, apsuptas pasakiško kraštovaizdžio, traukia ne tik pravažiuojančiųjų akį, bet ir vietinių gyventojų vertinamas. Tačiau… Seredžiuje yra ir nelabai reprezentatyvių, tačiau istorijos slėpinius savyje talpinančių vietų. Viena tokių – niūrus ,,namas vaiduoklis”, stovintis Palemono kalno papėdėje ir puikiai matomas vos įsukus į miestelį.Jau ne vienerius metus šis apleistas namas ,,pasitinka“ į miestelį įsukančius keliautojus ir palieka atitinkamą įspūdį miestelio svečiams. Šauni projekto ,,Meno inkubatoriaus“ komanda nusprendė situaciją pakeisti: namą dekoruoti išlaikant autentiškumą ir  išryškinant buvusio laikmečio aktualijas. Neatsitiktinai pasirinkome valtį, žveją, tinklą, žuvis – kai kurios detalės yra ir miestelio herbe.

Serediškiai ir miestelio svečiai negailėjo pagyrų projekto sumanytojams. Dirbdami jautėme, kaip miestelis pagyvėjo, kilo susidomėjimas: ,,Kas čia vyksta?”. Likome sužavėti, kai viena serediškė padovanojo didžiulę puokštę kvapniųjų levandų projekto sumanytojams.Pravažiuojantys turistai karštą dieną plušančius menininkus apdovanojo kalnu ledų. Oi, kaip mes buvom įsitraukę į kūrybą! Idėjos kildavo net naktį…

Bendruomenės nariai prisidėjo įvairiais resursais – vandeniu, elektra, pagalba pasidedant priemones, atrado nenaudojamą autentišką irklą ir t.t. Mokyklos darbuotojai dirbo techninius paruošiamuosius darbus: ruošė sieną – apkalė nauja  plokšte, stiklino langus. Susirinkusi jaunųjų menininkų komanda (Deimantė Lionaitė, Agnė Bartuševičiūtė, Reda Mamedova), koordinuojamos dailės mokytojos ir kūrybinės vadovės Rimos Mačiulytės, namą dekoravo spalvingais piešiniais. Ryškiaspalves žuvytes taip pat piešė Viltė Bakšenskaitė, Vėjas ir Vakaris Žilinskiai. Praeinančius ir pravažiuojančius šaltą rudens ar žiemos vakarą pasitiks žydinčios vasaros gėlės, sveikins žvejys, besidžiaugiantis puikiu laimikiu.

Manome, jog projekto tikslą pasiekėme – sukūrėme dar vieną akį traukiančią mūsų puikaus miestelio vietą, o rezultatas dar ilgai džiugins aplinkinius ir vietinius gyventojus.

  Projekto koordinatorė ir idėjos autorė socialinė pedagogė Laima Bakšenskienė

Konkursas mūsų lankytojams!

Jūs džiuginate mus nuolat girdami mūsų ekspoziciją „Nemunas ir gyvenimas prie jo“, todėl mes nusprendėme pradžiuginti ir Jus.
🚗 Visą liepos mėnesį atvykite aplankyti mūsų ekspoziciją
🎟 iki rugpjūčio mėnesio išsaugokite bilietą
👀 Sekite mūsų naujienas Facebook ar www.prpd.lt, kur bus paskelbti trys laimingi bilietai

ŠIEMET MAŽOSIOS ŽUVĖDROS PERI GAUSIAU

Šių metų birželio 26 d. Panemunių parko, specialistai kartu su specialistais iš Lietuvos ornitologų draugijos apžiūrėjo visas galimas mažosios žuvėdros (Sternulla albifrons) perimvietes. Gaila, kad iš žinomų daugiau kaip 10 perėjimo vietų iš ankstesnių apskaitų, vykdant Valstybinio monitoringo programą, šiemet mažosios žuvėdros įsikūrė tik trijose vietose. Vilkijos apylinkėse esančioje kolonijoje šiemet įsikūrė rekordinis mažųjų žuvėdrų skaičius – apie 40 porų. Gaila, mums apsilankius kolonijoje, rastas tik vienas lizdas su dėtimi ir dar trys skirtingo amžiaus jaunikliai. Dauguma dėčių buvo sunaikintos tiksliai nenustatytų plėšrūnų. Kadangi buvo sunaikintos dauguma mažųjų ir čia perėjusių upinių (Sterna hirunda) žuvėdrų dėčių, išsinešant kiaušinius su lukštais, tai greičiausiai galėtų būti mangutų grupės, o gal ir žmonių piktadariškas darbas. Nepaisant šios didelės netekties, šiemet trijose kolonijose perėjo, net 60 porų mažųjų žuvėdrų. Tai daugiausiai per visą laikotarpį, nuo NATURA 2000 tinklo teritorijos, skirtos perinčių paukščių apsaugai „Nemuno pakrantės ir salos tarp Kulautuvos ir Smalininkų“ įkūrimo 2004 m.
Vyr. specialistas Raimundas Giedraitis

Nemuno ir mano krašto istorija

Mokslo metai pasibaigė, bet mūsų smagios pažintys, atradimai tęsiasi. Birželio 26 d. Jaunųjų gamtos reindžerių būrelio nariai kartu su mokytoja Stasele Reiliene ir Raudonės vaikų dienos centro mokytoja Regina Meškauskiene išvyko į išvyką susipažinti su Kauno marių regioniniu parku, istorinėmis mūsų krašto vietomis. Būrelio mokytoja važiuojant mums papasakojo, kaip atsirado Kauno marios, o regioninio parko lankytojų centre visa tai pamatėme pavaizduota spalvingame makete, ant kurio projektuojamas vaizdas nukelia į tolimą praeitį: išvydome kaip traukėsi paskutinis ledynas, kaip formavosi Nemunas ir jo slėnis, kaip galiausiai jis virto Kauno mariomis. Edukacinėje išvykoje susipažinome su pelkių ekosistema, pelkiniais augalais, rezervatiniu mišku. Gaila, pelkė šiuo metu sausut sausutėlė, nes sausra išdžiovino net ir visada šlapias vietas.
Visus mus sužavėjo apsilankymas Pažaislio vienuolyne. Sužinojome, kad šio vienuolyno teritorijoje yra palaidota Raudonės pilies šeimininko žmona Sofija de Faria e Kastro. Pats šeimininkas palaidotas Raudonėnų kapinėse. Su didžiuliu įdomumu pabuvojome bažnyčioje, rūsyje, apžiūrėjome muziejų, sužinojome kaip buvo atstatomas visas vienuolyno ansamblis, kas čia buvo anksčiau. Tokią karštą dieną negalėjome neatsigaivinti Kauno mariose, nors vanduo čia irgi buvo labai šiltas.
Lankėmės Kauno pilyje, apžiūrėjome Laisvės kario skulptūrą, grožėjomės Raudondvario dvaro statiniais, rožynu. Paskutiniame sustojime mūsų būrelio mokytoja mums dovanojo spalvotus balionus, palinkėjo mums įdomios, spalvingos vasaros, naujų įspūdžių. Dėkojame už šią kelionę visiems, kas padėjo ją organizuoti.

Būrelio narė Kotryna

Pritaikytas lankymui Kartupėnų piliakalnis

Darbai finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamo projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“ veiklas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.4.1-APVA-V-016 „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“, lėšų.

Apie medų ir bites

Gegužės 23 dieną Jaunųjų reindžerių būrelio nariai kartu su savo mokytoja Stasele Reilienė ir Raudonės Vaikų dienos centro mokytoja Regina Meškauskiene kalbėjome apie bites, pasipuošėme savo kepuraites bitučių piešinukais ir išvykome į „Medaus slėnį“. Čia mūsų jau laukė bitininkas Ovidijus, kurio net marškinėliai atrodė kaip korys apkibęs bitėmis. Jis papasakojo apie apie taip kaip bitinkauja, kas vyksta Medaus slėnyje. Labiausiai mums patiko, kai jis atidarė avilį ir pradėjo traukti iš ten visokias įdomybes vis papasakodamas ką rodo. Pamatėme bičių motinėles, didžiąsias širšes,bičių kenkėjus, senus ir naujus korius ir kt. Benas, Agnė ir kiti draugai uždavė bitininkui klausimų, domėjosi, kiek medaus prineša viena šeima, kokie augalai turi daugiausia nektaro. Prakalbus apie medų, bitininkas visus pakvietė į pavėsinę, kur vaišino įvairių rūšių medumi, mėtų arbata ir meduoliu. Netruko prabėgti laikas šioje nuostabioje vietoje. Smagu buvo pasisupti supynėse, pažaisti tinklinį. Grįždami namo aplankėme Kartupėnų piliakalnį, pasigrožėjome nuostabiais mūsų gimtinės vaizdais. 

Būrelio narė Justina

Kriūkuose nuaidėjo Žiobrinės!

Gegužės 18 d. poilsiavietėje prie Nemuno Kriūkuose, Šakių r., vyko tradicinė panemunės gyventojų šventė „Žiobrinės 2019“.

Kiekvienų metų gegužės mėnesio pabaigoje Kriūkų miestelis skamba muzika ir kvepia keptais žiobriais. Šiemet renginys ypatingas – buvo paminėtas ir įstabus miestelio 430 – ies metų jubiliejus. Šventės organizatoriai pagalvojo apie kiekvieną svečią – tiek didelį, tiek mažą – siūlydami platų spektrą pramogų.

Žvejybos amato entuziastai demonstravo savo gebėjimus varžytuvėse, kiekvienas galėjo paragauti ant laužo virtos žuvienės, dalyvauti loterijoje be pralaimėjimo, nusipirkti rūkytos žuvies ar tradiciniu būdu ant iešmo kepto žiobrio. Vaikų laukė atrakcionai, batutai, muilo burbulų fiesta, piešimas ant medinių žuvyčių.

Kaip žinia, Kriūkų miestelis yra Panemunių regioninio parko teritorijoje, kur saugoma ne tik gamta, bet puoselėjamas ir kultūros paveldas. Panemunių regioninio parko direkcijos specialistai taip pat atvyko į šventę supažindinti su senaisiais panemunės gyventojų amatais. Buvo vedamos edukacinės programos „ Žvejybos įrankių gamyba“ ir „Sielis? Kas tai?“, siūloma pažaisti didelėmis medinėmis šaškėmis, „kryžiukų-nuliukų“ žaidimą. Direkcijos darbuotojai kiekvienam norinčiam padėjo pačiam, naudojant specialų įrankį, išsisukti plūdę (tokią, kokios panemunės žvejų buvo naudojamos viršutiniai tinklo daliai virš vandens išlaikyti). Taip pat mielai papasakojo apie tradicinį, bemaž 500 metų gyvavusį, verslą – sielininkystę. Norint vaizdingiau iliustruoti sielininko darbą, edukacinio užsiėmimo metu siūloma iš medinių pagaliukų pasidaryti „mini sielį“. Nepaisant siūlomų skirtingų užsiėmimų gausos, daugiausiai lankytojų simpatijų sulaukė medinės šaškės.

Džiugino ir tai, kad visos šventės metu skambėjo muzika. Svečiams savo pasirodymus dovanojo moterų vokalinis ansamblis „Dorė“, kapela „Panemunys“, atlikėja Jūratė Miliauskaitė, grupės „Patruliai“ ir „Draivas“, X faktoriaus nugalėtojai „Good Time Boys“, šokių studija „Red“, vaikų šokių grupė „Judesiukas“.

Panemunių regioninio parko direkcija labai džiaugiasi galinti prisidėti prie tokio puikaus renginio ir kviečia visus pasimatyti kitais metais!

1 2 3 4 8