Raudonėje praūžė Užgavėnės

Šeštadienį, vasario 22 d., Raudonės pilies kiemą sudrebino Užgavėnių šventė. Į renginį rinkosi bendruomenės, kolektyvai, atlikėjai. Ne išimtis ir Panemunių regioninio parko direkcija.

Nepaisant nuolatinio lietaus, žiemą (kokia ji šiemet tebuvo) iš kiemo išvijome! Susirinko daug dalyvių bei svečių: Panemunių regioninio parko darbuotojai kvietė šventės lankytojus žaidimais ir gardžiais saldainiais, Veliuonos miestelio bendruomenė ant laužo virė arbatą, taip pat bendruomenės kepė blynus! Linksmybių Raudonės pilies kieme netrūko. Sudeginus Morę dalyvius džiugino net kelių atlikėjų koncertas. Savo pasirodymus dovanojo Raudonės kaimo ir „Margų blynų“ kapelos bei atlikėjas Mino, grupė „Žemaitukai“. Išrinkta ir gražiausia Užgavėnių kaukė, kurios buvo eksponuojamos čia pat – Raudonės pilyje.

Be visų jau išvardintų linksmybių, į Užgavėnių šventę susirinkę kraštiečiai ir svečiai turėjo progą užlipti į Raudonės pilies bokštą ir pasigrožėti nepaprastu Nemuno kraštovaizdžiu.

Seminaras „Aplinkai palankus verslas ir rinkodara“

Vasario 27-28 d. Dzūkijos nacionaliniame parke, Marcinkonyse, organizuojamas seminaras Saugomų teritorijų produkto ženklo turėtojams „Aplinkai palankus verslas ir rinkodara”. Seminarą ves tikros profesionalės, savo sričių žinovės, praktikės – darnaus vystymosi ekspertė Audronė Alijošiutė – Paulauskienė ir strateginės rinkodaros ekspertė Indrė Radavičienė. Kviečiame visose saugomose teritorijose sertifikuotus produktų ir paslaugų tiekėjus dalyvauti! Seminaras nemokamas, dalyviai pasirūpina atvykimu ir nakvyne.

Renginio programa ir išsamensnė informacija paspaudus čia.

Paminėjome Pasaulinę pelkių dieną

Vasario 2 d. minima Pasaulinė pelkių diena. Pelkių apsaugai skirtas tarptautinis susitarimas buvo pasirašytas 1971 m. vasario 2 dieną Irano mieste Ramsare. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos visos planetos išlikimui svarbios pelkės. Pelkės bei šlapžemės – didelė ir Lietuvos vertybė. Nors Panemunių regioniniame parke pelkių nėra, sausio 31 d. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos jaunieji miško bičiuliai kartu su parko specialistėmis Vaida ir Greta dalyvavo renginyje skirtame Pasaulinei pelkių dienai. Į renginį susirinkę mokiniai susipažino su didžiausiomis Lietuvos pelkėmis, sužinojo kaip atsiranda pelkės ir kokia jų reikšmė žmogui, gamtai, klimato kaitai.. Raistais, liūnais, tyruliais, balomis vadinamos pelkės yra specifinių, dažniausiai retų augalų ir gyvūnų prieglobstis.Vienas tokių įdomių augalų augančių raiste yra saulašarė. Atlikdami bandymą vaikai išsiaiškino kaip maitinasi šie neįprasti augalai.. Nors renginys vyko klasėje, žaidžiant žaidimą „kupstai pelkėje“vaikai išbandė kaip sunku keliauti per pelkę.

Draudimas žvejoti lydekas šiemet įsigalioja vasario 3-ąją

Šiemet lydekas bus draudžiama žvejoti ne nuo vasario 1 d., o nuo vasario 3 d. Šis draudimas pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles paprastai įsigalioja vasario 1-ąją ir tęsiasi iki balandžio 20 d. Tačiau tais atvejais, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalį, jis įsigalioja kitą dieną po savaitgalio. Kadangi šiemet vasario 1-oji yra šeštadienis, lydekas bus draudžiama žvejoti nuo pirmadienio, vasario 3-osios.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę. Šis draudimas netaikomas žvejojantiems Kuršių mariose, taip pat nedraudžiama žvejoti naudojant masalui žuvies gabalėlį. Žvejojant žuvies gabalėliu leidžiama naudoti ne daugiau kaip 2, o Kuršių mariose – ne daugiau kaip 3 mėgėjų žvejybos įrankius.

Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus inf.

 

ADVENTUR 2020

Panemunių regioninio parko direkcijos, kartu su Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centru, dalyvavo tarptautinėje turizmo parodoje ADVENTUR 2020. Šių metų parodos tema ir akcentu tapo sveikatos turizmas. 

Pristatytos Jurbarko krašto naujienos – Skalvių žygiai, Karšuvos žiedo maršrutai, stacionari orientacinė trasa, įrengta Jurbarko Dvaro parke bei būtinybė užkopti ir suskaičiuoti Kartupėnų piliakalnio laiptelius.

Taip pat Jurbarko krašto stende talkino  Mažosios Lietuvos kultūros atstovai bei laivo „Bisena“ kapitonai.

Taigi, lankytojams siūlėme keliauti po Jurbarko kraštą, gėrėtis kraštovaizdžiu, įkvėpti gryno oro, užkopti į piliakalnius ar pažvejoti.

NAUJA KNYGA APIE LIETUVOS SAUGOMAS TERITORIJAS

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba skaitytojų dėmesiui pristato naują leidinį – gausiai nuotraukomis iliustruotą informacinį žinyną apie Lietuvos saugomas teritorijas. Knygoje pateikiama išsami informacija apie mūsų krašto nacionalinius ir regioninius parkus, draustinius ir rezervatus.

Knygoje sužinosite, kas yra saugomos teritorijos, ar daug jų yra pasaulyje, kam jos steigiamos ir kodėl svarbu ateities kartoms išsaugoti natūralią gamtą bei kraštovaizdį. Leidinyje išsamiai pristatomos saugomose teritorijose esančios gamtos ir kultūros paveldo vertybės.

Daugiau kaip 300 puslapių knygoje informacija pateikiama pagal temas: saugomų teritorijų tinklo raida, iš ko susideda saugomų teritorijų sistema, pristatomos svarbiausios Lietuvos saugomos teritorijos. Lietuvoje turime 5 nacionalinius ir 30 regioninių parkų, daugiau kaip 300 draustinių. Mūsų krašte skiriamas dėmesys Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“, RAMSAR ir UNESCO vertybėms išsaugoti.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, tikimasi, kad šis leidinys suteiks daugiau žinių apie vertingiausias gamtines Lietuvos vietas, paskatins artimiau susipažinti ir suvokti ką ir kodėl mes saugome. Supratę valstybinių parkų ir rezervatų vertę, labiau tausosime ir saugosime.

Lietuvoje saugomos teritorijos užima 17,5 proc. viso mūsų šalies ploto, kitose Europos valstybėse – žymiai daugiau. Iš viso mūsų planetoje yra apie 50 tūkstančių įvairiausių saugomų teritorijų, kurių nauda žmonijai konkrečiai juntama. Saugomose teritorijose sudaromos sąlygos egzistuoti visoms gyvybės formoms, gausiai biologinei įvairovei. Natūrali gamta padeda išlaikyti klimato balansą. Vis labiau suvokiama, kad išsaugoti yra lengviau ir pigiau, nei atkurti.

Knygoje publikuota daugiau kaip 500 gamtos nuotraukų. Čia pamatysi ir retų bei saugomų rūšių, kaip lututę ar kukutį, saulašarę ar gauruotąjį gvazdiką, taip pat unikalių nacionalinių, regioninių parkų, draustinių kraštovaizdžių fiksacijų.

Prie knygos leidybos dirbo autorių profesionalų kolektyvas – žinomi mokslininkai ir praktikai, saugomų teritorijų specialistai: R. Baškytė,  P. Kavaliauskas, G. Raščius ir kiti. 

Knyga išleista Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vykdomo projekto „Saugomų vertybių pažinimas ir informacijos sklaida“ lėšomis.

Leidinys„Lietuvos saugomos teritorijos“ išleistas lietuvių ir anglų kalbomis. Plačiajai visuomenei jis bus pristatomas šių metų Knygų mugėje – leidyklos „Lututė“ stende. Knygą visuomet bus galima rasti Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre, taip pat viešose bibliotekose ir interneto erdvėje.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.

Suteiktas produkto ženklas

Šiandien įteikėme dar vieną Panemunių regioninio parko produkto ženklo pažymėjimą! Šį kartą tai Audriaus Matulaičio „Karnavyžių medus“. Panemunių regioninio parko produkto ženklas suteiktas medui ir kietiems bičių produktams.

Kiekviena saugoma teritorija turi savo produkto ženklą, kurį speciali ženklo komisija suteikia išskirtiniams tos vietovės produktams ir paslaugoms. Tai – darnūs produktai ir paslaugos, kurie ne tik saugo vietos gamtą ir puoselėja kultūrą, bet ir prisideda prie tos teritorijos gerovės bei klestėjimo. Visi produktai ir paslaugos pasižymi šiais bruožais:

  • Draugiški aplinkai

Ženklas suteikiamas produktų gamintojams ir paslaugų teikėjams, kurių veikla nėra žalinga gyvajai gamtai ir kurie deda pastangas mažinti savo veiklos poveikį aplinkai.

  • Pagaminti smulkių vietos gamintojų

Ženklu pažymėta produkcija gaminama saugomoje teritorijoje įsikūrusių verslų. Įsigyjant šiuos produk tus ar paslaugas kartu skatinate vietos bendruomenių užimtumą ir ekonominę raidą.

  • Draugiški tradicinei kultūrai

Ženklą turintys verslai skatina kultūrinio ir gamtinio paveldo pažinimą, tradicinių amatų ar kultūrinių vertybių tąsą. Gaminiai dažnai reprezentuoja etnografinį regioną, kuriame gaminami.

1 2 3 4 5 12