Įvyko gervių palydėtuvės

Panemunių regioninio parko direkcija tradiciškai šiemet ir vėl surengė gervių palydėtuvių šventę. Rugsėjo 17 d. Panemunių regioninis parko darbuotojai pakvietė visus į Novaraisčio valstybinį ornitologinį draustinį, Šakių rajone, besidominčius paukščiais bei norinčius pamatyti ir išlydėti migruojančias pilkąsias gerves (Grus grus).

Tokių vietų, kaip Novaraistis, Lietuvoje nėra daug: didžiausi migruojančių gervių pulkai stebimi Tyrulių, Sulinkių, bei greta esančiuose durpynuose. Labai daug jų fiksuojama Žuvinto biosferos rezervate, Nemuno Deltoje, taip pat – Mūšos Tyrelio pelkėje. Nemaži būriai lankosi ir Tytuvėnų tyrelyje ir jo apylinkėse.

Nors debesys ir kaupėsi, o vėjas visą vakarą nešiojo gervių klyksmus, beveik pusšimtis entuziastų atvyko pažiūrėti kaip renkasi migruojančios gervės nakvynei į pelkę. Lyg pagal užsakymą tą vakarą gervės gausiai skrido ilsėtis ir buvo suskaičiuota daugiau nei 7490 gervių.

Dviračių trasos remontas

Dėl jau senokai remonto nemačiusio kelio – dviračių trasos, kuri tęsiasi nuo Gelgaudiškio iki Ilguvos, kokybės nuolat sulaukdavome vietos gyventojų ir turistų skundų. Pavasarį ir rudenį šis kelias tapdavo praktiškai nepravažiuojamas dėl didžiulių duobių pilnų vandens. Dar 2017 m. pažadėjome ieškoti galimybių šio kelio – dviračių trasos remontui. Savo pažadus vykdome ir informuojame, kad remontuojama dar viena dviračių trasos Gelgaudiškis – Ilguva atkarpa Plokščių seniūnijos ribose. Pernai metais sutvarkyta atkarpa Gelgaudiškio seniūnijos ribose. Toliau ieškosime galimybių remontuoti ir likusias trasos atkarpas.

Darbai vykdomi iš 2019 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirtų keliams tiesti remontuoti, taisyti ir prižiūrėti valstybės saugomose teritorijose. Šie darbai vykdomi bendradarbiaujant Panemunių regioninio parko direkcijai, Šakių r. savivaldybės administracijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pasirašius trišalę darbų finansavimo sutartį

Laikinai uždaroma dalis ekspozicijos „Nemunas ir gyvenimas prie jo“

Brangūs lankytojai,
informuojame, kad nuo šiandien, rugsėjo 21 d., laikinai uždaroma viena ekspozicijos salė dėl lankytojų centro stogo remonto darbų. Tačiau Jūs vis tiek galite mus aplankyti! Pirmoji ekspozicijos salė ir toliau veikia! Joje susipažinsite su panemunės augalija ir gyvūnija, pilių ir dvarų istorijomis, taip pat išgirsite paukščių bei gyvūnų balsus. Taip pat visos edukacijos toliau vedamos mūsų lankytojų centre bei Šilinės botaniniame draustinyje. Informuosime, kai antroji salė vėl bus atidaryta lankymui!

Europos paveldo dienos

Rugsėjo 11d. Veliuonos Antano ir Jono Juškų jaunųjų miško bičiulių „Girinukas“ nariai dalyvavo Panemunių regioninio parko direkcijos organizuotame Europos paveldo dienoms skirtame užsiėmime „Veliuonos dvaro parko augalija“. Kiekvienais metais Lietuvoje vyksta Europos paveldo dienos, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į esančius šalia bet vis dar mažai pažįstamus paveldo objektus. Šių metų tema „Kultūros paveldas ir edukacija“.

  Veliuonoje gausu unikalių  kultūros vertybių, liudijančių miestelio istorijos didybę.Vienas jų Veliuonos dvaras ir jį supantis parkas. Veliuonos dvaras, neatskiriama miestelio dalis, tiesioginis gynybinio pilių komplekso paveldėtojas. Jis priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Veliuonos valdytojai dažnai keitėsi didžiojo kunigaikščio nuožiūra. Tarp valdytojų buvo ir garsioji Barbora Radvilaitė, kuriai Žygimantas Augustas tarp gausių dovanų buvo ir Veliuoną užrašęs.Šis dvaras buvo vienas didžiausių Žemaitijoje. XVIII a.dvarą valdė Žemaičių seniūnas J. Poniatovskis.Vėliau, Poniatovskiams patekus Rusijos carų nemalonėn už bendradarbiavimą su Napoleonu buvosekvestruotas (apribotas naudojimasis turtu).XVIII a. pab. dvaras tapo bajorų Zaleskiųnuosavybe. Zaleskiai Veliuonos dvarą valdė apie šimtą metų.XIX a. I ketv. dvarininkas Mykolas Zaleskis (mirė 1840 m.)paistatydino šią dvaro sodybą su klasicistiniu mediniu gyvenamuoju namu, įrengė peizažinį parką. Dvarą valdant Zenonui Zaleskiui, sukaupta nemažai vertingų paveikslų, reta numizmatikos kolekcija. Zaleskių dvare 1852 m. gimė Vladislovas Mykolas Zaleskis (mirė 1925 m.) – mokslininkas, teologas, botanikos ir zoologijos žinovas, daug keliavęs po pasaulį, pasiekęs žymių pareigų Vatikano misijų ir diplomatijos srityje – tapęs Tebų (Graikijoje) arkivyskupu, popiežiaus apaštaliniu nuncijumi. 1909 m. Veliuonos dvarą iš Gabrielio Zaleskio nupirko švedų kilmės didikas Aleksandras Vakselis. Per Pirmąjį pasaulinį karą Vakseliai emigravo, tad dvarininko name iki 1923 m. veikė pradinė mokykla.  Tarpukariu valda priklausė Agėjui ir Zinaidai Vakseliams.1947-1948 m. pastate įkurta mokykla. 1979 m. dvarininko namas perduotas muziejui ir bibliotekai. Nepriklausomybės metais grąžintas Agėjo dukrai Olgai Vakselytei-Larson.

Rūmus supa nedidelis, bet puošnus, egzotiniais medžiais turtingas  peizažinis parkas. Spėjama kad prie parko kūrimo daug prisidėko Vladislovas Mykolas Zaleskis.

Priešais rūmus – erdvus, ovalios formos parteris, aplink kurį išdėstyti retų rūšių ir formų medžiai.Didžiausia parko puošmena ir vertybė – gelsvažiedžiai tulpmedžiai (aukštis daugiau kaip 25 m, skersmuo – 76–80 cm).Šie medžiai kilęŠiaurės Amerikos. Iš kitų egzotinių augalų paminėtinasŠvedlerio paprastasis klevas,juodosios ir veimutinės pušys, europiniai maumedžiai, paprastojo ąžuolo glaustašakė forma,didžioji tuja,vakarinių tujų bei jų auksaspyglės atmainos,mandžiūrinis riešutmedis, katalpa ir kt.Iš vietinių medžių rūšių vyrauja paprastieji klevai, paprastieji uosiai, paprastieji ąžuolai, paprastosios pušys, drebulės, paprastieji skirpstai . Parke rasta 21 rūšis ir forma.

Jaunieji miško bičiuliai susipažinę su Veliuonos dvaro istorija pradėjo tyrinėti aplink augantį parką. Pirmiausiai susipažino su ten augančiais svetimžemių ir vietinių rūšių medžiais, atliko įvairias užduotis, mokinosi apibūdinti augalus, ieškojo storiausio medžio. Didelių ir storų medžių šiame parke daug. Tai paprastojo ąžuolo glaustašakė forma, tulpmedžiai, liepa, Švedlerio klevas, didžioji tuja. Viena iš užduočių buvo įamžinti dvarą ir parką fotografijoje. Štai kaip  Veliuonos dvarą ir parką pamatė vaikai.

Gervių palydos Novaraistyje

2020 m. rugsėjo 17 dieną nuo 18.30 val. iki 20.00 val. Panemunių regioninio parko direkcija visus besidominčius ir norinčius pamatyti šį nuostabų reginį kviečia atvykti stebėti gerves į Novaraisčio valstybinį ornitologinį draustinį, esantį Šakių rajone. Nepamirškite žiūronų!

Nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio vyksta pilkųjų gervių migracija. Ruošdamosios ilgai kelionei jos telkiasi į gausius būrius. Formuoja nakvynines sankaupas didelėse aukštapelkėse, nebenaudojamuose ar net naudojamuose apsemtuose durpynuose. Iš čia jos anksti ryte kasdien skrenda į laukus maitintis, o vakare sugrįžta nakvoti.

Migruojančių gervių būrių vietose būtina užtikrinti ramybę paukščiams.

Kvietimas į Panemunės pilį

Kultūros paveldo departamento Tauragės skyrius ir Vilniaus dailės akademija rugsėjo 17 d. 14 val. kviečia į Panemunės pilį, kur bus pristatomi pietų korpuso restauravimo darbai. 

Jei norite vykti iš Jurbarko, bet neturite transporto sudalyvauti galimybę vis tiek turite! Iš Jurbarko Kultūros centro automobilių stovėjimo aikštelės (Dariaus ir Girėno g. 94, Jurbarkas) veš autobusas. Jums tereikia užsiregistruoti! Tel. 8 446 61 474, el. paštu taurage@kpd.lt

Naujame leidinyje – apie gamtos paveldo objektus ir jų tvarkymą

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pristato naujai išleistą metodinio pobūdžio leidinį – „Gamtos paveldo objektai. Tvarkymas“. Gausiai iliustruotame leidinyje pateikiama išsami informacija apie Lietuvos gamtos paveldo objektus ir paminklus.

Daugiau kaip 200 puslapių leidinyje sužinosite, kas yra gamtos paveldo objektai ir paminklai, kiek iš jų paskelbti valstybės ar savivaldybių saugomais, o kurie iš jų pripažinti gamtos paminklais. Knygoje skaitytojai taip pat supažindinami su gamtos paveldo objektų rūšimis ir jų įvairove, apsaugos ir tvarkymo istorija, objektų apsaugą, tvarkymą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Šis leidinys – metodinio pobūdžio, todėl jame pateikti bendrieji ir specialieji gamtos paveldo objektų tvarkymo principai ir rekomendacijos, skirti įvairių sričių specialistams, savivaldybių ir visuomenės atstovams, visiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie ketina pradėti ar jau pradėjo tvarkyti gamtos paveldo objektus, jų aplinką. Leidinys taip pat bus naudingas ir žemės savininkams bei valdytojams, kurių žemėje yra gamtos paveldo objektų.

Knygoje publikuota net keli šimtai nuotraukų, kuriose atsiskleidžia botaninių gamtos paveldo objektų – medžių išskirtinumas, taip pat iš arti parodomos įdomios moksline bei estetine prasme geologinės struktūros ir geomorfologinės formos, o iš drono užfiksuoti hidrografiniai ir geologiniai gamtos paveldo objektai skaitytojui atskleidžia šių objektų išskirtinę vertę ir unikalumą.

Tikimasi, kad šioje knygoje pateikta praktinė informacija ne tik padės geriau suprasti gamtos paveldo objektų išskirtinumą, jų vertę, bet ir ugdys atsakingą požiūrį į šių objektų tvarkymą, nepažeidžiant pačių objektų ir jų aplinkos taip pat skatins atsakingą jų lankymą.

Prie knygos leidybos prisidėjo įvairų sričių gamtininkai ir ekspertai – V. Rukas ir L. Braškytė, taip pat S. Deveikis, V. Mikulėnas, V. Baronienė ir kiti.

Knyga išleista Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vykdomo projekto „Saugomų teritorijų planavimo dokumentų ir metodologinės medžiagos (vertybių būklės vertinimui ir kraštovaizdžio analizei) parengimas“ lėšomis.

Leidinys „Gamtos paveldo objektai. Tvarkymas“ išleistas lietuvių kalba. Plačiajai visuomenei jis bus pristatomas Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre (Antakalnio g. 25, Vilnius) spalio mėnesį (data bus tikslinama). Knygą visuomet bus galima rasti Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre, taip pat bus galima parsisiųsti elektroninę knygos versiją puslapyje www.vstt.lrv.lt

Leidinio elektroninę versiją rasite https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/Leidiniai/Gamtos%20paveldo%20objektai%20_svetainei_.pdf

1 2 3 4 5 17