Europos paveldo dienos 2022 Rugsėjo 16 d. kviečiame atvykti į lankytojų centrus

2022 m. Europos paveldo dienų tema – tvarus paveldas – dar kartą primena mums apie paveldo ilgaamžiškumą. Šimtmečius šalia mūsų esantis paveldas – pats geriausias tvarumo pavyzdys, įkvepiantis mokytis iš jo, ypač šiais laikais, kai perteklinis vartojimas kelia grėsmę Žemei. Išsaugoti, restauruoti kultūros paveldo objektai kelia pasididžiavimą, suteikia įkvėpimo ir vilties, kad visuomenėje formuojasi atsakingas požiūris į kultūrinį palikimą.

Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau kalbama apie būtinybę gelbėti planetą, pertvarkant ekonomiką, žmonų įpročius, mąstymą, vartojimą pagal tvarumo principus. Čia bene geriausias pavyzdys paveldas. Jis jau savo prigimtimi yra tvarus. Paveldo objektai, jei teisingai prižiūrimi, stovi šimtus metų. Iš jų dabartinei visuomenei yra ko pasimokyti. Rinkdamiesi senųjų pastatų išsaugojimą, jų pritaikymą dabarčiai, prikėlimą naujam gyvenimui, mes prisidedame prie tvarios visuomenės kūrimo principų.

Tvarumo tema yra susijusi ir su aplinkos pokyčiais, Europos kultūros paveldo įvairove ir Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslais iki 2030 m. Prisidedant prie šių bendrų tikslų EPD renginių tikslas – akcentuoti tęstinumą, mokymąsi iš tradicijų, tai kartu ir siekis tapti draugiškesniems aplinkai, suvokti, kaip prie tvaresnės ateities prisideda kultūros paveldo išsaugojimas.

Tvarus paveldas skatina labiau vertinti ir gamtos paveldą, juk visos natūralios medžiagos paveldui atkeliauja būtent iš gamtos. Tvarus paveldas ragina atsigręžti ir į atsakingo turizmo vaidmenį bendruomenės tradicijų ir kultūrinės raiškos tęstinumui, paramą vietos bendruomenėms ir ekonomikai.

Kiekviename regioniniame parke atrasime sėkmingai naujoms funkcijoms pritaikytą kultūros paveldą. Regioninių parkų lankytojų centruose esančiose ekspozicijose puiki galimybė supažindinti su sėkmingomis objektų atgimimo istorijomis.

Idėja pradėti rengti paveldo dienas gimė Prancūzijoje dar 1984 metai. Jos iniciatorius buvo Prancūzijos kultūros ministras Jack Lang.Per keletą metų šis renginys išplito po daugelė vakarų Europos šalių ir pasidarė toks populiarus, jog nuo 1991 m. Europos Tarybai iniciavus ir parėmus Europos komisijai, visoje Europoje imta rengti Europos paveldo dienas. Lietuva prie „Europos paveldo dienos“ programos prisijungė 1994 m.

INFORMAVIMAS DĖL NUSTATYTŲ SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ

with Komentarų: 0

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad 2022 m. birželio 14 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-184 „Dėl saugomų gamtos paveldo objektų paskelbimo ir jų ribų schemų patvirtinimo“ buvo patvirtintos valstybės saugomų gamtos paveldo objektų ir jų buferinės apsaugos zonų schemos. 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnio 2 punktu, informuojame, kad sklypuose, į kuriuos patenka objektų teritorijos ir (ar) jų buferinės apsaugos zonos, taikomos minėto įstatymo V skyriaus antro skirsnio 61 straipsnio ir (ar) trečio skirsnių 63 straipsnio nuostatos.

61 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtos paveldo objektų teritorijose

1. Gamtos paveldo objektų teritorijose draudžiama:
1) naikinti ir (ar) žaloti gamtos paveldo objektus ar jų vertės požymius;
2) kasti ir (ar) arti žemę, vykdyti žemės darbus, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka;
3) statyti statinius, įrengti įrenginius, nesusijusius su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu;
4) statyti ir (ar) įrengti užtvankas;
5) ne tam skirtose vietose statyti transporto priemones, palapines, kurti laužus, važinėti ne keliais;
6) sandėliuoti aktyvias chemines, degias bei sprogstamąsias medžiagas;
7) auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, augalus ir jų sėklas.

2. Gamtos paveldo objektų teritorijoje, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;
2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;
3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;
4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, tiesti inžinerinius tinklus;
5) atlikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus darbus.

3. Už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtos paveldo objektą ir (ar) jo vertės požymius arba neleis jo atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

63 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos gamtos paveldo objektų buferinėse apsaugos zonose

1. Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje draudžiama:
1) kasti ir (ar) arti žemę, vykdyti žemės darbus, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka;
2) statyti statinius, įrengti įrenginius, nesusijusius su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu;
3) statyti ir (ar) įrengti užtvankas, išskyrus atvejus, kai atkuriami ir tvarkomi kultūros paveldo objektai;
4) ne tam skirtose vietose statyti transporto priemones, palapines, kurti laužus, važinėti ne keliais;
5) sandėliuoti aktyvias chemines, degias bei sprogstamąsias medžiagas.

2. Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos vizualinės (regimosios) apsaugos pozonyje draudžiama statyti statinius ir įveisti želdinius, trukdančius apžvelgti gamtos paveldo objektus.

3. Gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme, Statybos įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama:
1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;
2) keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą;
3) statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;
4) rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, griauti statinius, tiesti inžinerinius tinklus;
5) atlikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus darbus.

4. Už gamtos paveldo objekto buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti darbai sunaikins ir (ar) sužalos gamtos paveldo objektą ir (ar) jo vertės požymius arba neleis jo atkurti, eksponuoti ar tvarkyti.

Su įsakymu ir patvirtintomis gamtos paveldo objektų schemomis galite susipažinti ČIA. Taip pat saugomų teritorijų ir gamtos paveldo objektų galiojančios ribos pateikiamos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro internetinėje svetainėje adresu http://stk.am.lt.

Kilus klausimams dėl valstybės saugomų gamtos paveldo objektų susisiekite su Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistu Vytautu Ruku (vytautas.rukas@vstt.lt, +370 659 64335) arba vyr. specialistu Luku Tubučiu (lukas.tubutis@vstt.lt, +370 652 99010)

UNESCO KVIETIMAS DALYVAUTI TARPTAUTINIAME KADRUOČIŲ PIEŠIMO KONKURSE

with Komentarų: 0

„Pavelduko („Patrimonito“) pasaulio paveldo nuotykiai“ yra viena iš sėkmingiausių Pasaulio paveldo švietimo programos veiklų, vykdomų nuo 2002 m. Animacinių filmų serija siekiama didinti jaunimo informuotumą apie paveldo išsaugojimo svarbą, taikant metodą „jaunimas jaunimui“, kuriuo būtų perduodama paveldo išsaugojimo svarba bendraamžių tarpe. Iki šiol sukurta 14 „Pavelduko pasaulio paveldo nuotykiai“ epizodų, su kuriais visuomenė gali susipažinti UNESCO interneto svetainėje ir UNESCO socialinių medijų kanaluose.


TEMA: PASAULIO PAVELDAS IR KLIMATO KAITA

Klimato kaita yra viena iš svarbiausių šių laikų problemų ir viena didžiausių grėsmių, su kuriomis susiduria kultūros ir gamtos paveldas. Pastaruoju metu, stebime suintensyvėjusius pranešimus apie kultūros ir gamtos paveldo objektus, įskaitant daugelį UNESCO pasaulio paveldo vietovių ir juose kylančius gaisrus, potvynius, audras bei gresiantį visuotinį nykimą. Dėl įvairių gamtinių stichijų vyksta gyventojų iškeldinimas ir priverstinė migracija, tad gali būti prarasti reikšmingi kultūriniai ryšiai ir autentiškas gyvenimo būdas visiems laikams. Todėl labai svarbu, kad visų kartų atstovai prisidėtų prie sklaidos visuomenėse apie klimato kaitos poveikį kultūrinei ir biologinei įvairovei, ekosistemų funkcijoms bei pasaulio gamtos ir kultūros paveldui. Atsižvelgdami į tai, kviečiame jaunimą iš viso pasaulio apmąstyti opią klimato kaitos problemą ir poveikį pasaulio paveldo vietovėms, taip pat, jūsų nuomone, galimus sprendimus ar priemones, kurios padėtų spręsti šiuos iššūkius!


Daugiau informacijos:
• apie Pasaulio paveldo sąrašą ir vietoves: https://whc.unesco.org/en/list/
• apie klimato kaitos ir pasaulio paveldo temą: https://whc.unesco.org/en/climatechange/


KAS GALI DALYVAUTI:
Konkurse gali dalyvauti 12-18 metų amžiaus jaunuoliai.
Darbai turi būti sukurti tik paties (-ų) dalyvio (-ių) ranka arba naudojant skaitmenines piešimo priemones. Bet kuriuo atveju, skenuotos kopijos turi būti atsiųstos el. paštu arba originalios kopijos (piešimo ranka atveju) ar atspausdintos versijos (skaitmeninių darbų atveju) turi būti atsiųstos paštu.


KAIP DALYVAUTI:
Kadruočių ruošimas yra labai panašus į komiksų piešimą. Tai scenarijus, kuriame chronologine seka eskizais pateikiama istorija. Paprastai kadruotė piešiama pieštuku, rašalu arba skaitmeninėmis piešimo priemonėmis. Istorijos vaizdai arba vaizdinės iliustracijos pateikiamos naudojant eilę kadrų.
Istorija ir piešinys turėtų atspindėti:
• dalyvio žinias apie pasirinktą UNESCO pasaulio paveldo vietovę ir jos išskirtinę vertę;
• iššūkį ir /arba problemą, su kuria susiduria vietovė dėl klimato kaitos poveikio;
• dalyvio pasiūlytą problemos sprendimo būdą ar priemones.
Piešimui reikėtų naudoti tuščius kadruočių lapus. Darbalapiuose dalyviams pateikiama keletas tuščių kadrų, kuriuose pasirodys veiksmo ar istorijos raida.


KADRUOČIŲ STRUKTŪRA
• Dalyviai turėtų apgalvoti, kokią istoriją klimato kaitos tema jie norėtų perteikti auditorijai. „Paveldukas“ turėtų atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų tarp veikėjų, o idealiu atveju turėtų būti dar du pagrindiniai veikėjai – mergaitė ir berniukas.
• Scenarijus turi turėti siužetinio pasakojimo formą, apimančią įžangą, vystymą ir pabaigą.
o Įžanga: dalyviai turėtų sukurti istoriją ir veikėjus, susijusius su pasirinkta pasaulio paveldo vietove.
o Vystymas: Tai yra istorijos pagrindas. Čia reikėtų pateikti kliūtis ar problemas, kurias veikėjai turi įveikti, o jei kliūčių nebuvo, – įdomią kelionę ar atsitiktinumų virtinę, kurią jie patyrė. Dalyviai šioje dalyje turėtų perteikti pagrindinę mintį.
o Pabaiga: Tai yra istorijos kulminacija, kurioje viskas turėtų susidėlioti į vieną visumą, vaizduojančią, kaip, dalyvio nuomone, problema turėtų būti išspręsta ir suteikianti istorijai pabaigą.
• Dalyviai turėtų subalansuoti istorijos pristatymą, apvarstydami, kiek kadrų skirti vertybės apibūdinimui, problemai su kuria susiduria pasaulio paveldo vietovė ir jų pasiūlytam sprendimui.
• Siužetinis pasakojimas turi būti pateiktas anglų arba prancūzų kalbomis.
Daugiau informacijos apie tai, kaip sukurti siužetinę lentelę, taip pat darbo lapo pavyzdį galite rasti čia.


PRIZAS
Tarptautinio konkurso nugalėtojo darbas bus ekranizuotas profesionalių animatorių ir platinamas po visą pasaulį, rodomas įvairiuose UNESCO bei jo partnerių reginiuose!


TERMINAS
Konkursinės paraiškos su darbais turi pasiekti UNESCO Pasaulio paveldo centrą ne vėliau kaip iki: 2022 m. rugsėjo 30 d.


KONKURSINĖS PARAIŠKOS PATEIKIMAS
• Jei siunčiama el. paštu:
Skanuota siužetinių lentelių versija turėtų būti išsiųsta UNESCO Pasaulio paveldo centrui el. paštu: PatrimonitoCompetition@unesco.org
• Jei siunčiama paštu:
Originalūs darbai (jeigu piešti ranka) arba spausdintos kopijos (jei tai skaitmeniniai meno kūriniai) turi būti pateiktos:
Ms Ines Yousfi
Focal Point, World Heritage Education Programme
UNESCO World Heritage Centre
7, place de Fontenoy, 75352 Paris 07 SP France
Phone: +33 1 45 68 18 82
E-mail: i.yousfi@unesco.org


Dalyviai taip pat gali pateikti savo darbus per savo šalių nacionalines UNESCO komisijas.
Kontaktai: Renata Vaičekonytė Kepežinskienė, paveldo programų vadovė, el. p. renata.kepezinskiene@unesco.lt (Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Radvilų g. 6, LT-01129 Vilnius, Tel. +370 5 210 7340).

Būkite atsargūs su ugnimi

with Komentarų: 0

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo poilsiautojų būti atsakingiems ir saugiai elgtis su ugnimi. Ne vietoje numesta nuorūka ar sukurtas laužas gali būti pretekstu didesniam gaisrui, nuo kurio gali nukentėti ne tik augalija, gyvūnija, bet ir retos saugomos rūšys. 

Miškuose gausu sausų spyglių ir kitų dervingų medžiagų, tad kyla gaisro galimybė nuo mažiausios kibirkštėlės, neužgesintų nuorūkų ar rusenančių žarijų laužuose. 

Primename, kad saugomose teritorijose laužus galima kurti tik stovyklavietėse, poilsiavietėse ir kempinguose, kur yra įrengtos ir specialiai tam išskirtos bei iš anksto parengtos vietos. 

Jei lankytojas planuoja kurti laužą saugomoje teritorijoje, tačiau nėra įsitikinęs, ar laužavietė įrengta legaliai, visada rekomenduojame pirmiausia paskambinti saugomų teritorijų direkcijų darbuotojams, kurie patikslins, ar tam tikroje vietoje laužą kurti galima.

Visuose gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, taip pat ir draustiniuose, esančiuose valstybiniuose (nacionaliniuose, regioniniuose) parkuose ar biosferos rezervatuose, laužus kurti ir statyti kepsnines ne tam skirtose vietose – draudžiama.

Laužus kūrenti yra draudžiama ir visų vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.

Jeigu laužo liepsna išplito, pasistenkite ją užgesinti, pilant vandenį arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112.

Saugokite gamtą ir save!

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos informacija.

Rugpjūčio 19-oji – pasaulinė fotografijos diena

with Komentarų: 0

Rugpjūčio 19 dieną minima pasaulinė fotografijos diena. Šiandieniniame pasaulyje, kai fotografuojama viskas – net kiekviena nereikšminga detalė, sunku suvokti, jog prieš mažiau nei 200 metų, fotografijos eros pradžioje,  per dieną pavykdavo padaryti tik 2 nuotraukas.

1839-aisiais fotografijos pradininku laikomas prancūzas Lui Dageras ant poliruotos, sidabru dengtos plokštelės Paryžiuje padarė pirmąją dagerotipinę fotografiją. Tais pačiais metais pirmąsias nuotraukas jau turėjo ir Lietuva. Pirmoji foto ateljė buvo atidaryta Vilniuje ir veikė iki 1863 m.  Pirmuoju Lietuvos fotografijos istorijos laikotarpiu laikytini 1854 – 1864 m. Tuomet fotografija buvo tik amatas ir į meną nepretendavo. Dominavo portretai visu ūgiu arba portretai iki pusės. Fotografuojamieji stovėdavo arba sėdėdavo. Vėlesniais metais fotografijos pradėtos naudoti ir mokslo labui – buvo fotografuojami ligoniai ir muziejų eksponatai. Dar vėlesniais metais nuo 1904-ųjų metų fotografija pradėta naudoti žurnalistikai – nuotraukos pradėtos spausdinti laikraščiuose ir kitoje spaudoje.

1991 metais rinkoje atsirado pirmasis skaitmeninis fotoaparatas – toks, kuriame nebereikėjo fotojuostos, o pati nuotrauka paversta skaitmenine. Perversmas fotografijos srityje įvyko 1995 metais, kai buvo išleistas pirmasis telefonas su fotokamera. Nuo to laiko kasmet išleidžiama daugybė naujų telefonų modelių su vis labiau tobulinamomis kameromis, siekiant išgauti kuo geresnę nuotraukų kokybę.

Šiandieniniame pasaulyje nuotraukos jau yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Iš senų fotografijų mes sužinome apie istoriją ir patys ją kuriame savo darytomis nuotraukomis, kurios liks ateities kartoms. Galbūt turite širdžiai mielų nuotraukų su Panemunių regioninio parko vaizdais? Esant progai mielai jomis pasidalinsime savo tinklapyje ar socialiniuose tinkluose nurodydami autorių. Prašome nuotraukas siųsti lankytojų centro administratorei elektroniniu paštu panemuniu.rp.lc@saugoma.lt.

Nuotraukos autorius Ignas Skridla

Knygnešių žygis Dvarų istorijos 2022

with Komentarų: 0

MB „Knygnešiai“ kviečia atversti naują dvarų istorijų puslapį. Jūsų laukia vienas didžiausių ir originaliausių dvarų Lietuvoje – Gelgaudiškio dvaras, kuriame sutiksite daugiau nei dešimt senovinių personažų ir sudalyvausite teatralizuotoje ekskursijoje. Mažųjų žygeivių laukia užduotys ir edukacijos, suaugusieji galės pasimokyti senovinių šokių, pavartyti spaudos draudimo laikotarpio knygas.Žygiuosite per įspūdingo dydžio dvaro parką ir vaizdingą Aukštojo Gelgaudiškio mišką, išeisite į Nemuno pakrantę, kur pasigrožėsite atsiveriančiomis panoramomis ir kitame krante matomomis Panemunės pilimis ir piliakalniais. Pasirinkę ilgiausią maršrutą, aplankysite viduryje miškų įsikūrusią jogos studiją.Maršrute sutiksite knygnešį, gausite naują senovinio laikraščio numerį, turėsite praeiti pro pasienio užkardą ir išvengti patikrinimo, o sėkmingai žygį įveikusių ir knygas parnešusių dalyvių laukia diplomai ir prizai.MARŠRUTAIŽygyje bus trys maršrutai – 8 km, 14 km ir 20 km ilgio. Trasos bus sužymėtos. Vietovės reljefas – nesudėtingas, įveikiamas visiems. Žygiuosite lauko takais ir miško keliukais.RENGINIO VIETA IR LAIKASStarto ir finišo vieta: Gelgaudiškio dvaras, Parko g. 5, Gelgaudiškis, Šakių raj.
Renginio data: 2022 m. rugpjūčio 20 d.
Renginio programa:
9:00 – 11:00 val. – registracija ir startas.
18:00 val. – renginio pabaiga.Registracijos vietoje dalyviams bus išduota dalyvio kortelė ir maršruto žemėlapis. Startuojama savarankiškai, po registracijos.DALYVIŲ APRŪPINIMASTrasoje bus aprūpinimo punktai, kuriuose žygeiviai bus vaišinami šiltu maistu ir užkandžiais, galės pasipildyti vandens atsargas.
Sėkmingai žygį įveikę dalyviai bus apdovanoti diplomais. Už papildomų užduočių įveikimą žygeivių laukia prizai.REGISTRACIJANorint dalyvauti žygyje būtina išankstinė registracija, renginio vietoje registruotis nebus galima.
Dalyvių amžius – neribojamas, galima vestis augintinius.Dalyvio mokestis:
• 8 km maršrutas (dvaras, du aprūpinimo punktai, užkandžiai, vanduo) – 10 eur
• 14 km maršrutas (dvaras, trys aprūpinimo punktai, šiltas maistas, užkandžiai, vanduo) – 14 eur
• 20 km maršrutas (dvaras, jogos studija, keturi aprūpinimo punktai, šiltas maistas, užkandžiai, vanduo) – 18 eurVaikams, jaunesniems nei 14 metų, ir senjorams, virš 65 metų – 20% nuolaida.
Į žygio kainą įskaičiuotas Panemunių regioninio parko lankytojo bilietas.Registracija vykdoma žygio internetinėje svetainėje:
https://www.knygnesiuzygiai.lt/…/knygnesiu-zygis-dvaru…ATVYKIMAS, PARKAVIMASŽygio internetinėje svetainėje esančiame žemėlapyje pažymėjome starto vietą ir rekomenduojamas parkavimo vietas. Planuojantiems nakvoti, rekomenduojame apsistoti šalia Gelgaudiškio esančioje sodyboje „Nemuno vingis“.PARTNERIAI IR RĖMĖJAI• Šakių raj. savivaldybės Gelgaudiškio seniūnija
• Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinys
• Šakių raj. savivaldybės viešoji biblioteka
• Panemunių regioninis parkas
• VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Rociškių užkarda
• Šakių šaulių 405-oji kuopa
• „Wild forest“ jogos studija
• Sodyba „Nemuno vingis“
• Gėlių salonas „Giedrės gėlės“

Gamtos mėnesiai: Rugpjūtis

with Komentarų: 0

Rugpjūtis – aštuntasis metų ir paskutinis vasaros mėnuo. Lotyniškas jo pavadinimas Augustus buvo suteiktas Romos imperatoriaus Augustino garbei. Rugpjūtis turi 31 dieną todėl, kad Augustinas norėjo savo mėnesyje turėti tiek pat dienų, kiek Julijus Cezaris jo vardu pavadintoje liepoje. Lietuviški rugpjūčio pavadinimai – Pjūtė, Šilinis (Dzūkijoje), Grikinis, Drevinis, Degėsis, Paukštlėkis.

Rugpjūtyje dygsta labai daug valgomi grybų, todėl grybautojų krepšiai netušti. Pirmos kategorijos grybai yra pušyniniai ir tikriniai vykai, pievagrybiai, rudmėsės, gelsvieji ir geltonieji piengrybiai. Antros kategorijos grybų labai daug: baravykai, kazlėkai, lepšės, raudonikiai ir kt..

Savaime Lietuvoje augantys pušūnai (plikasėkliai) medžiai Lietuvoje augančios paprastosios pušys smėlinguose dirvožemiuose išleidžia tvirtas, gilias šaknis, šlapiame dirvožemyje jų šaknys būna pa-viršinės. Ant pušūnų neretai apsigyvena grybai ir savo hifais siurbia vandenį su mineralinėmis medžiagomis iš žemės. Šis reiškinys vadinamas mikorize (grybašakne). Šaknyse pastebimas daugiasluoksnis periciklas ir ryškus endodermis. Šaknys panašios stiebus. Jos turi žievę, parenchimos dažnai nėra, gana ryškios metinės rievės. Paprastųjų eglių šaknys paviršinės, todėl jas dažniau išverčia vėjas. Paprastieji kadagiai auga smėlėtuose, neutraliuose dirvožemiuose. Jų šaknys gana giliai įauga į žemę. Kai kuriomis vasaromis jie gali būti su prinokusiais kankorėžiais. Paprastosios eglės dar tik brandina kankorėžius. Paprastosios pušys taip pat su šiemet užsimezgusiais ir pernykščiais, tačiau dar nesunokusiais kankorėžiais. Vaisius subrandino dygiosios eglės. Jų kankorėžiai ritinio formos, 6-12 cm ilgio, 1,5-21 cm skersmens, gelsvi, rusvi, kankorėžyje 65-200 žvynelių. Vėjas platina 3-4 mm juosvas, pilkas, rusvas sėklas su 1 cm ilgio sparneliu. Baltųjų eglių ik kankorėžiai 3-6 cm ilgio. 1 cm skersmens gelsvi, rusvi sėkliniai žvyneliai odiški. Kankorėžyje esti 60-70 žvynelių. Sėklos su 1 cm ilgio sparneliu. 100 sėklų sveria 1,8 g. Sibiriniai maumedžiai sunokino 8-15 cm rudus kankorėžius, kurie dar laikosi ant medžių iki žiemos ir vėliau. Kalninių pušų kankorėžiai sunoksta rugpjūtyje, aižosi iki pavasario. Sibirinių pušų kankorėžiai rudi, sėklos besparnės, apvalios, tribriaunės, bukais galais valgomos.

Rugpjūčio mėnesi žydi daugybė augalų. Bruknės žydi du kartus: gegužės-birželio ir liepos-rugpjūčio mėn. Žydi tyrulinė erika. Karklavijai rugpjūtyje baigia žydėti, kaip ir šiliniai viržiai. Vaisius sunokino siauralapės balžuvos, bruknės, turtingos monosachariclų, cukrų, organinių rūgščių ir kt. vertingų medžiagų. Rugpjūtyje dar renkamos mėlynės, spanguolės. Baigia berti uogas miltinės meškauogės. Sunoko valgomos daugiasėklės juodųjų varnauogių uogos. Šį mėnesį žydi raudonosios sedulos, raukšlėtosios gervuogės. Dar yra prinokusių paprastųjų aviečių. Su vaisiais jau keružiai ir liekniniai beržai, erškėčiai. uodus Galima prisiuogauti gervuogių. Išnoko raudoni europinių ir karpotųjų ožekšnio vaisiai. Rugpjūčio pabaigoje sunoksta pirmieji paprastojo putino kaulavaisiai. Kabo raudonos paprastųjų raugerškių vaisių kekės. Žiba po dvi sukibę raudonos nevalgomos paprastųjų sausmedžių uogos. Ant paprastųjų šaltekšnių dar kabo nevalgomi juodi vaisiai. Dygliosios šunobelės geltonuoja su prinokusiais 6-8 mm kaulavaisiais. Dar galima prisiuogauti valgomų vaivorų (girtuoklių) uogų.

Neįmanoma išvardyti visų rugpjūtyje žydinčių gėlių, nes jų daug. Dabar geltonais žiedukais žydi krūminiai kupoliai. Jų violetiniai lapai viršūnėse atrodo ne prasčiau už žiedus. Užsukus į sausus pušynus, dirvonus negali prasibrauti pro aukštus paprastųjų rykštenių sąžalynus su gausybe geltonų žiedų. Miškuose – keli šimtai žydinčių gėlių. Ant žolių kyla miškiniai vikiai su melsvais žiedais, geltonuoja miškinių skudučių puokštės, toliau – gelsvi krūminiai builiai. Ant aukštų stiebų iškėlusios baltus žiedus pilkalapės sidabrinukės, kitur tviska rausvi miškinių pelėžirnių žiedukai. Miškinės noteros lapai lyg dilgių, plaukuoti, dantyti, ryškiai žali, o tarp jų tarsi sostuose puikuojasi raudoni žiedai. Iš tolo matyti mėlyni dilgialapio, didžiažiedžio, pievinio, pakrūminio, kitų katilėlių varpeliai. Mėlynuojam melsvasis gencijonas. Ant takų, proskynose jau keli mėnesiai geltonus žiedelius kelia paprastosios linažolės, kitur ir grupelė geltonųjų aklių. Ant sausos kalvos lyg krūmas išdygusi juodoji tūbė su geltonu žiedynu. Miške žydi paprastosios veronikos, rausvais žiedynais žavintis siauralapis gaurometis. Pievose geltonai žydi aitrieji vėdrynai, paprastieji gargždeniai, paprastosios jonažolės, šliaužiančiosios šilingės, didieji barškučiai, paprastieji gelsviai, tikrieji lipikai, pievinės vienažiedės, rudeninės snaudalės ir sibiriniai barščiai. Patys didžiausi — mėlyni katilėliai, daug stambesni už pievinio snapučio žiedelius. Kuklūs, bet saviti mėlynžiedžių vikių lūpiški vainikėliai, kalninio dobilo balti graižai ir ant aukštų kotų iki vėliausio rudens baltuojančios paprastosios kraujažolės. Žydi pakrūminės bajorės, bestiebės usnys. Užsukus pelkes iš tolo matyti paprastosios raudoklės ir baltažiedės nuodingosios nuokanos. Žydi ir vaistiniai valerijonai. Dykvietėse, žvirgždynuose, smėlynuose auga geltonosios bobramunės, paprastosios bitkrėslės. Paprastieji perluočiai, smiltyniniai šlamučiai taip pat su geltonais žiedeliais. Tarp jų įsimaišę mėlynus žiedus atvėrę kalninės austėjos ir stambūs paprastų ežeinių išsišakoję krūmai iki pat rudens vilioja kamanes gerti iš jų violetinių žiedų nektarą. Paprastieji godai ir dirvinės mėtos negali savo grožiu pralenkti rugiagėlių. Čia ir rausvi dirviniai vijokliai, vamzdiškais geltonaisiais žiedais išdabintos paprastosios karlinos, visą vasarą žydintys šluoteliški smiltyninio šlamučio žiedynai. Paežerėje – rudos paprastųjų nendrių šluotelės, iš vandens iškilo strėlialapės papliauškos, vandens lelijos.

Rugpjūtyje yra žydinčių ir vaisius sunokinusių medžių. Vaisius subrandino abrikosai, amūrinės, paprastosios ir kitos alyvos, geležiniai, popieržiniai beržai. Jau de raudonuoja ir geltonuoja subrendę sultingųjų gudobelių valgomi vaisiai. Makio ir vėlyvosios ievos sunokino juodus kaulavaisius. Prinokusius vaisius barsto totoriniai klevai. Sunoko ir mandžiūrinių riešutmedžiai vaisiai. Šie medžiai dera kas du – trys metai. Rugpjūtyje žydi Davido budlėjos, gervuogės, šluotelinės hortentijos, lanksvos, baltauogės meškytės, raganės, sausmedžiai ir sedulos. Vaisius sunokino margalapės aktinidijos, juodavaisės aronijos,.

Rugpjūtį diena jau gerokai trumpesnė. Po ryto rasų, rūkų žemė įšyla ir pasirodo drugiai – machaonai, kilniosios ir puošniosios vaivos. Vis dažniau skraido admirolai, į Lietuvą atskridę iš Šiaurės Afrikos. Lietuvoje jie padeda kiaušinėlius, iš kurių išauga nauja admirolų karta, žiemoti traukianti į Šiaurės Afriką. Per Lietuvą skrenda šiauresnių kraštų admirolai, dažnai apsistodami sodybų darželiuose, soduose. Miškų aikštelėse, pievose, kur žydi usnys ir ežeiniai, ant jų nutūpę geria sultis rudaspalviai, juodomis dėmėmis išmarginti drugeliai usninukai. Vasarą iš Šiaurės Afrikos per Pietų Europą pasiekę Lietuvą, jie čia dauginasi ir žūsta. Jaunoji usninukų karta liepos-rugsėjo mėn. skrenda žiemoti į Šiaurės Afriką. Aukščiau aprašyti drugiai priklauso pleštekių šeimai. Pietų ir Vidurio Lietuvos miškuose ant lapų leidžiasi tamsiasparniai su baltomis dėmėmis, mažieji, o Vidurio Lietuvos miškuose — į juos panašūs didieji juodmargiai. Kartais iš Azijos ar Europos atskrenda raudonjuostės pleštekės ir gana dažnos miško peteliškės  daugiaspalvės pleštekės. Pievų, pamiškių ir smėlynų dažnos gyventojos smiltyninės, paprastosios, auksuotosios šaškytės. Rugpjūty ypač pagausėja žalsvųjų, didžiųjų, pievinių, mažųjų perlinukų. Dar matomi ir daugeliui pažįstami pleštekių šeimos gražuoliai kai, mažieji dilgėlinukai ir kiti. Kartais sodus atplasnoja zefyrai, pradėję skraidyti tik rugpjūčio mėn. Iš auksinukų rugpjūtyje skraido tik ugniniai, tamsieji ir mažieji auksinukai. Melsviai iš tolo pastebimi, nes jų sparnų viršus ryškiai mėlynas, o apačia rusva, melsva, taškuota. Jų nesupainiosi su jokiais kitais drugiais. Soduose, krūmuose, miškuose skraido žydrieji, pušyniniai, juodataškiai, geltontaškiai, dirviniai ir kt. melsviai. Be aukščiau paminėtų matomų peteliškių, šį mėnesį dar galima pasidžiaugti pamačius juoduosius ir pušyninius satyrus, ąžuolines nolijas, pilkuosius vėlyvius.

Rugpjūtyje jau negirdėti daugiabalsio čiulbėjimo, suokimo, ulbėjimo. Karetaitės, kikiliai, dagiliai, pietiniai purpleliai, šelmeninės kregždės, čivyliai ir kiti sparnuočiai rugpjūčio pirmąją dekadą dar tupi ant kiaušinių. Rugpjūtyje išsiritusių jauniklių daug. Jie jau išmoko savarankiškai gyventi, atrodo taip pat kaip tėvai. Dvi vadas išaugina baltosios kielės, kikiliai, liepsnelės, lipučiai, perkūno oželiai, slankos, pilkosios pečialindos, naminiai žvirbliai, geltonosios, pilkosios, sodinės startos, tulžiai, didžiosios zylės ir nemažai kitų sparnuočių. Rugpjūtyje Lietuvą palieka kai kurie paukščiai. Nematyti čiurlių, langinių kregždžių, miškus palieka vapsvaėdžiai, paprastieji purpeliai, gegutės, grąžiagalvės, urvinės kregždės, sodinės, juodosios, pilkosios devynbalsės, musinukės ir kiti paukščiai. Savo perėjimo vietas paukščiai palieka per kelias savaites. Vieniems teks žiemojimo vietas skristi kelis šimtus, o kitiems – kelis tūkstančius kilometrų. Gulbės, antys, vieversiai, juodgalvės devynbalsės, liepsnelės, strazdai, kuosos, karveliai, tulžiai, ligutės ir kiti žiemos Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kituose Europos kraštuose. Stulgiams, leliams, čiurliams, kukučiams, urvinėms, langinėms kregždėms, miškiniams kalviukams, geltonosioms kielėms, volungėms, paprastosioms medšarkėms, erškėtžvirbliams, margiesiems žiogeliams, tošinukėms, baltiesiems gandrams, žaliosioms pečialindoms, mėlyngurklėms ir kitiems teks pasiekti Afriką. Dalis langinių kregždžių, miškinių kalviukų, pilkųjų musinukių ir kitų paukščių skris j Indiją, smilginiai strazdai – į Pietų Kiniją ir Birmą. Kovai, kuosos, vištvanagiai, strazdai, baltieji gandrai, varnėnai kartais matomi ir rugpjūty, kai kurie ir žiemos Lietuvoje.

„Misija: švari vasara ‘22“

Kviečiame prisijungti prie „Misija: švari vasara ‘22“ iššūkio „Vasarok. Žingsniuok. Rūšiuok“, dalyvaujant NEMOKAMAME renginyje Panemunės regioniniame parke! Būkite aktyvūs ir atsakingi vasarotojai – pasikvieskite bendraminčių komandą ir prisijunkite prie mūsų iniciatyvos!

Renginys vyks liepos 28 d., ketvirtadienį, 10:00 – 15:00 valandomis, Panemunės regioniniame parke, prie Panemunės pilies. 

Registracija renginiui: https://forms.gle/G2LKTm4N7EL6zqhk6

Renginio metu kviesime dalyvius žygiuoti kartu su organizatorių komanda, bei rinkti pakeliui randamas šiukšles, po žygio aptarti randamas šiukšles bei apsilankyti „Žaliojo taško“ edukacijų palapinėje, kurioje dalyvių lauks populiariausi stalo ir lauko žaidimai, pagaminti iš antrinių žaliavų, žinių išbandymas rūšiavimo turnyruose, atliekų perdirbimo ekspozicija, fotosesija ir jėgų išbandymas matuojantis „atostogų atliekų“ kuprinę, bei edukacija, supažindinanti su regioniniu parku!

Aktyviausių dalyvių laukia prizai už įveiktus žingsniavimo ir gamtos išlaisvinimo nuo šiukšlių iššūkius bei „Commune DIY“ pagaminti medaliai už geriausius rezultatus!


Daugiau informacijos apie projektą rasite: https://www.zaliasistaskas.lt/misija-svari-vasara-22/

Gamtos mėnesiai: Liepa

Liepa yra septintasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių. Senoliai ją vadino – Šienapjūčiu, Griežliniu, Putpeliniu, Medunešiu, Unguriniu, Šaminiu ir net Kirmėliniu.

Liepą saulė pakyla į dangų, tačiau diena jau trumpėja. Įšyla gamta, vanduo visur pilna žalumos, žydėjimo, paukščių čiulbėjimo, kurie sparnuočiai jau augina antrą vadą.

Liepa dar ne pagrindinis grybų mėnuo, ir lankantis miškuose jau galima pasirinkti įvairiausių grybų. Rinkdami ūmėdes atsiminkite: ūmėdės neturi rinkių, musmirės turi, musmirių kotai nesustorėję, su išnarom, o ūmėdžių nesustorėję, be išnarų. Gamtoje gausu ir nevalgomų grybų. Grybai paplitę ant spyglių, lapų daigų, kankorėžių, medžių šaknų, kamienų, šakelių sukelia įvairias ligas. Ypač dabar nuo grybinių ligų kenčia ąžuolynai ir uosynai. Vien kempininių yra per dvi dešimtis: beržinė, geltonoji, gluosninė, karpuotoji, klevinė, margoji ir kitos.

Jei liepa lietinga – dumbliams geras laikotarpis. Kur tik pažvelgsi ant medžių stiebų, medinių tvorų, akmenų, o ypač vandenyje, visur pilna žaliadumblių. Šie dumbliai jau augo prieš 3 mln. metų.

Jei liepa sausa, pušynų samanos nesidaugina ir neauga. Žemapelkių, auktapelkių ir jų pakraščių samanoms ir šis laikotarpis palankus. Gamtos lankytojus čia vilioja augantys gailiai, vaivorai, ant samanų driekiasi spanguolių siūlai su raudonomis uogomis, kurios liepos mėnesį tik noksta. Pelkėse ypač paplitę kiminai, čia jų daugiau nei 10 rūšių. Vienur stambius gniužulus iškėlę, gelsvomis ir rusvomis vejomis išplitę pelkiniai, kitur į juos panašūs centriniai, dar kitur garbanotieji kiminai. Saulėtas aukštapelkių vietas mėgsta žaliomis ar melsvažalėmis vejomis suaugę tankieji kiminai. Ypač dailiomis gelsvomis ar rudomis vejomis išsidriekę liūniniai kiminai. Baltijiniai kiminai geltoni, gniužulai neilgi. Dideliais kupstais auga įvairių spalvų smailieji kiminai. Žali, rusvi, smailiašakiniai kiminai dažni aukštapelkėse, grioviuose, plūduriuoja akivaruose, o kartais ir visai po vandeniu pasinėrę. Kamanų, Amalvos ir kitų aukštapelkių pakraščiuose, tarpukraščiuose paplitę smulkūs, žali, rausvi liekniniai kiminai. Savo grožiu visus lenkia stambūs Girgensono, Rusovo, raudonieji, Magelano, Vansvorfo, smailialapiai kiminai raudonais ir violetiniais gniužulais. Kiminai priklauso lapuotųjų samanų klasei.

Šis mėnuo labai svarbus asiūklių gyvenime, nes vien asiūkliai barsto prinokusias sporas, kiti jas jau išbarstę ir žaliais stiebais kaupia organines medžiagas žiemai.

Pelkėse gausu ir žalialapių samanų. Tai iki 10-15 cm aukščio paprastosios, ėglialapės skeltadantės, smulkios tankias vejas sudarančios dvydantės. Tiesiakaklės ypač dažnos aukštapelkėse. Neretos ir šakotosios, rainosios, Bonžano ir ypač dažnai ir lengvai atpažįstamos iki 15 cm aukščio puriosios dvyndantės, įsiterpusios tarp kiminų. Pelkinės tranšės dvinamės iki 15 cm aukščio.

Liepa puikus metas paparčiam. Jie jau iškleidę savo didelius lapus, kurių kitoje pusėje matomos rudos dėmelės. Tai sporangių  krūvelės, apdengtos apvalkalais. Šiuo metu sporifikuojasi trapiosios spragšės, plaukuotieji pelkiniai papartuoliai, kelminiai skiauteriniai, smailialaiai ir skėstalapiai paparčiai, trikampialapiai paparteniai, šerinės kalnarūtės, paprastosios šertvės ir trikampiai paparteniai, atginiai, pataisai varinčiai, šarkakojai, trivarpės ir trivarpės padraikos ir patvankiniai pataisiukai.

Žolės žavi žiedų formomis ir spalvomis. Sunku visas žydinčias liepą gėles išvardyti. Tai visą vasarą žydinčios miškinės sidabražolės, miškinės gluosvės, didžialapės, rusmenės, krūminiai kūpoliai, paprastosios rykštenės. Iki liepos vidurio geltonais stambiais žiedais sausus pušynus puošia dažiniai ir vaistiniai augalai. Tai kalninės arnikos, paprastosios garšvos, miškiniai skudučiai, apskritalapės kriaušlapės, pilkalapės sidabriukės. Pavienių dvilypių blandžių žiedų dar galima rasti ir liepos mėn. Juos apdulkina naktiniai drugiai. Skambina violetiniais varpo formos žiedais paprastieji sinavadai. Mėlynuoja dilgialapiai, šiurkštieji, tankiažiedžiai, plačialapiai, pieviniai, didžiažiedžiai, apskritalapiai ir kiti katilėliai. Raudonais žiedais praeivius žavi miškinės notros, spalvingi pieviniai pelėžirniai, paprastosios jonažolės, pieviniai pūteliai, pelkinės vingiorykštės, kalniniai, raudonieji dobilai. Birželis ir liepa – pats paprastųjų baltagalvių, dažniau vadinamų ramunėmis, žydėjimas. Pievose puikuojasi pievinių šalavijų melsvavainikiai žiedai, rausvi bestiebių usnių žiedai. Gegužraibių atstovės dėmėtosios gegūnės pasipuošė rausvais žiedais, kaip ir šiliniai gvazdikai. Paežerėse, paupiuose žydi siauralapiai švendrai, žlegina žiedų šluoteles paprastosios nendrės, supasi pražydę ežeriniai meldai, lapų pažastyse iškelia gelsvas burbuoles švendrai. Durpynuose pražysta apskritalapės ir mažalapės saulašarės. Kai ant lapo nusileidžia vabzdys, lapas ima suktis ir vabzdys įklimpsta lapo skystyje. Vabzdį lapui sudorojus, lapas vėl išsitiesia.

Liepos mėnesį yra žydinčių ir vaisius su-nokinusių medžių. Žydi aukštosios ir dygiosios aralijos. Žiedai gelsvai balti, susitelkę ilgose šluotelėse. Žydi kvapieji ir gelsvieji beržai. Žydi kamšteniai. Žiedai gelsvai žali, stačiose 6-8 cm ilgio šluotelėse, medingi. Baltais, geltonais žiedais žydi geltonžiedės, paprastosios ir puošniosios katalpos. Žydi amerikinės, didžialapės, mandžiūrinės, sidabrinės, užmirštosios liepos. Dar žydi puošniosios ir plaukuotosios robinijos. Baigia žydėti gelsvažiedžiai tulpmedžiai. Smulkiais žalsvais kvapniais žiedais žydi amūriniai, ir tikrieji vynmedžiai. Vaisius sunokino abrikosai, amūrinės, kininės, paprastosios, persinės, stambialapės ir kitos alyvos alksnialapės, aukštosios, kanadinės, paprastosios ir varpinės medlievos. Taip pat kaukazinės slyvos, baltieji, juodieji ir raudonieji šilkmedžiai, pensilvaninės vyšnios ir trešnės.

Liepos mėnesį žydi krūminės, puošniosios, žemosios amorfos. Žiedai violetiniai, kekėse. Davido budlėjos žydi nuo liepos iki rugsėjo. Žiedai melsvi, rausvi, susibūrę stačiuose ar palinkusiuose 10-30 cm ilgio žiedynuose. Šiurkščiosios deucijos žiedai balti ar rausvi, 1,5 cm skersmens, stačiose 6-12 cm aukščio šluotelėse. Žydi eleuterokokai. Kuokeliniai žiedeliai violetiniai, piesteliniai – geltoni žalsvi. Žydi raudonlapiai, stambiavaisiai erškėčiai. Raukšlėtalapiai erškėčiai žydi nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio.

Liepos mėnesi vandenyse, miškuose, pievose, soduose galima pamatyti blakes. Pasaulyje aprašyta apie 40 tūkst., o Lietuvoje žinoma apie 450 blakių rūšių. Blakėms būdingas sparnų dimortizmas (skirtingumas). Pušinės blakės antsparniai normalūs, o antros poros sparnų nėra. Šių blakių patelės esti ilgasparnės ir trumpasparnės. Ilgasparnės patelės skraido. Naminės blakės sparnų neturi. Blakėms būdingas dygliuotas, nariuotas burnos straublelis ant galvos, nesuaugęs su prieškrūtiniu, skirtas siurbti maistą. Iš viršaus straubleli dengia viršutinė lūpa. Gyvūną ik ar augalą blakės praduria viršutiniu žandikauliu, o siurbia apatiniu susiglaudusiu šepetėliu. Kanalėliu siurbiamas gyvūno ar augalo skystis, o apatiniu teka blakių išskiriamos seilės. Apatinė lūpa saugo šepetėlį, esanti galvoje ar krūtinėje. Blakės dažniausiai plokščios, apvalios, nuo 1 mm iki 10 cm dydžio. Jos būna juodos, geltonos, raudonos ir kitokių spalvų. Vasarą ant medžių kamienų, kelmų, tvorų, stulpų kaitinasi raudonos dėmėtos blakės kareivėliai. Jos matomos ir anksti pavasarį, nes žiemoja suaugėlės. Blakės kareivėliai išsiskiria ryškiomis spalvomis ir nemaloniais kvapais, skleidžiamais tarp antrų ir trečių kojų esančiomis liaukomis. Kvapai — tai cimicinė rūgštis (C16H2802). Patelės deda nuo kelių dešimčių iki 500 kiaušinėlių su skylute, skirta išlįsti vikšrui. Kryme, Kaukaze gyvenančios blakės kiaušinėlius deda ant šeriuotų patinėlių. Kai iš jų išauga lervos, patinėlius palieka. Lervos panašios i suaugusias blakes, tačiau neturi akių, mažiau nei suaugėliai turi ūsų, kojelių, bet išskiria nemalonius kvapus. Blakės gyveno jau mezozojaus eroje (240— 65 mln. m.). Lietuvoje paplitusios liucerninės, juostelinės, uoginės, kopūstinės ir kitos blakės. Juostelinės blakės žaloja skėtinius augalus, smailiagalvės javus, uoginės žemuoges. Javus žalojančios blakės žiemoja suaugėlio stadijoje, todėl jau pavasari atskridę i laukus, deda kiaušinėlius, vasarą išauga lervos, jos neriasi, o kai susidaro varpos ir formuojasi grūdai, graužia grūdus. Javus nuimant blakės jau skrenda i žiemojimo vietas – miškus ir sulenda po lapais, samanomis. Vasarą blakės poruojasi, deda kiaušinėlius ant kryžmažiedžių ir kitų augalų lapų. Kiaušinėlių stadija trunka 6-30 dienų ir priklauso nuo klimato. Embrionai vystosi ir gyvena 20-60 dienų. Mūsų soduose neretai pasirodo 3 mm dydžio juodos kriaušinės blakės, kurios suaugę žiemoja, poruojasi sulapojus obelims, kriaušėms, jų lapų apačioje padėdamos krūvelėmis po 16-20 kiaušinėlių. Po mėnesio išsiritę lervos čiulpia lapus, kurie dėl to džiūsta, sukasi. Neretos ir žolinės blakės (aklės), kurių yra apie 180 rūšių. Žiemoja jų kiaušinėliai, rečiau suaugėlės.

Šiltos ir ilgos liepos mėnesio dienos – puikus metas drugiams, kai skraido beveik visos rūšys. Kai kurie drugiai jau padėjo kiaušinėlius, o vikšrai graužia lapus ir spyglius. Nebesimato skraidančių drebulinių miškinių, šviesiasprindžių, paprastųjų, juodaraiščių, mažųjų pelėdgalvių, citrinukų, kai kurių vėlyvių, ilgasparniukų, kuoduočių ir kitų drugių. Dar skraido machaonai, kopūstiniai baltukai, juodieji satyrai. Tik šį mėnesį pradeda skraidyti pušyniniai satyrai, kilniosios ir puošniosios vaivos, tarsi spalvingi paukščiai papuošiančios Lietuvos žemę. Plasnoja šeiriai, melsviai, tik šį mėnesį iš lėliukių išlindo ąžuolinės nolijos ir pelkiniai šerdinukai. Paskutinį mėnesį matomi skraidantys beržiniai ir didieji dviuodegiai, pievose jau pasirodė vingiorykštiniai marguoliai, baigia skraidyti pušiniai sfinksai.

Liepą miškuose, laukuose, soduose pamatyti kiaušinėlius padėjusių sraigių. Sraigės turi labai daug priešų. Jomis minta varlės, vabalai žygiai, paukščiai ir net kai kurie moliuskai. Didžiausias pavojus kyla tiems moliuskams, kurie liepos mėn. dar neturi šarvo. Sausumos moliuskai kvėpuoja plaučiais, todėl vadinami plautiniais moliuskais.

Vandenys liepos mėnesi įšilę, žvejai nesigiria dideliais laimikiais, nes nemažai žuvų neršia. Dumblingų ežerų, upių gyventojai išaugantys 0,5-1 kg riebiomis žuvimis, liepos mėn. baigia neršti, ant vandens augalų porcijomis išleisdami 100-900 tūkst. Ikrelių.

Liepa — vienas gražiausių ir mėnesių, kai žvėrys ir žvėreliai baigia auginti ar net užaugino savo jauniklius, peliniai vis dar poruojasi. Paprastieji, vandeniai ir kirstukai nykštukai taip pat poruojasi, kaip ir baltieji ir pilkieji kiškiai. Miškinių ir akmeninių kiaunių „vestuvės“ netriukšmingos, nepastebimos. Kaip ir šermuonėlių, barsukų, ūdrų. Stirnų patinai liepos mėn. tampa agresyvūs, saugo savo teritoriją, o patelės rujoja 3-4 dienas. Stumbrai liepą taip pat rujoja. Tačiau „vestuvių“ ne tiek daug, o jauniklių – visur pilna. jų turi kurmiai, ežiai, šikšnosparniai, bebrai, miegapelės, pelėnai, kiškiai, audinės, barsukai, taurieji elniai, briedžiai, danieliai ir kiti žvėreliai. Vieni, gimę balandžio-gegužės mėn., jau dažnai gyvena savarankiškai. Kiti dar maži, žindomi. Liepos mėn. šeriasi kurmiai, briedžiai, šernams auga antri krūminiai dantys, iki liepos mėn. briedžiams auga ragai. Šeriasi briedžių jaunikliai, šernams išauga papilvė, pailgėja šeriai, muflonams pradeda augti niekada nenumetami ragai, taurieji elniai antrus krūminius dantis keičia į nuolatinius. Liepos-rugpjūčio mėn. danielių ragai geriausi. Kartais stirninai net soduose, sodybų želdiniuose trina nuo ragų odą ir brūžuoja medelių žievę.

1 2 3 4 5 33