Saugau save ir kitus

       Vasaros atostogos baigėsi. Jaunųjųgamtos reindžerių būrelio mokytoja vėl mus sukvietė į pirmąjį būrelio susitikimą. Šį kartą Raudonės medicinos punkto slaugytoja Zita Makūnienė įdomiai pasakojo apie gamtoje slypinčius pavojus, šį kartą apie erkių keliamą pavojų. Sužinojome paprastą būdą, kaip namuose ištraukti erkę, pasirodo jos labai nemėgsta muilo, muiluotu tamponu švelniai sukant erkė būna pašalinama. Būrelio mokytoja išdalino atmintines, kuriose nurodyta kaip saugotis nuo erkių, kokias ligas sukelia sukelia šis mažas, bet labai piktas gyvūnas.

      Po pertraukėlės ėmėmės praktinių užduočių, sužinojome kaio teisinga laikyti bintą, kaip teisingai subintuoti nubrozdintą kelį, pirštą. Buvo įdomu sužinoti, kaip teisingai užveržti ranką ar koją įkandus miške gyvatei.

      Mes visi norime būti sveiki, tad įgytos žinios tikrai mums labai pravers.

„Jaunieji gamtos reindžeriai“

Novaraistyje vyksta gamtotvarkos darbai

     Novaraisčio valstybiniame ornitologiniame draustinyje vykdomi gamtotvarkos darbai. Šienaujamos nendrės. Iš viso šiemet Panemunių regioninio parko direkcija nušienaus 3 ha ploto. Draustinyje kasmet yra vykdomas gervių monitoringas. Jau keli metai iš eilės gervių skaičius auga ir tai rodo, kad gamtotvarkos darbai yra efektyvūs. Draustinis taip pat yra ir tinklo „NATURA 2000“ teritorija. Ji įkurta būtent gervių ir upinių žuvėdrų apsaugai.

Miegapelių tyrimai

   Kauno T. Ivanausko zoologijos biologai vykdo smulkių žinduolių tyrimus visoje Lietuvos teritorijoje. Nuo 2019 m. pradėtos tirti miegapelės ir Panemunių regioninio parko teritorijoje esančiame Velniaravio gamtiniame rezervate. Šių metų rugpjūčio 5 d. buvo tikrinami Velniaravio gamtos rezervate iškelti inkilai miegapelėms.  Iš čia įkeltų 35 inkilų, tik viename buvo rasta lazdyninė miegapelė (Muscardinus avellanarius) su neseniai atvestais jaunikliais. Tai labai vėlyva vada, nes jaunikliai paprastai per rugpjūtį kartu su suaugusiais individais turi pasiruošti žiemai, kurios metu ši graužikų rūšis miega. Taigi, jauniklius nuo suaugusių žvėrelių gali atskirti ne bent dėl mažesnio dydžio. Kaip manoma, to priežastis yra klimato kaita, nes pailgėjo augalų vegetacijos laikotarpis, vis dažniau būna neįprastai šiltos, besniegės žiemos. 

Kazimiero Martinaičio nuotr.

Palydėtos gervės Novaraistyje

   Pilkosios gervės (Grus grus) gyvena didelėje teritorijoje – šiaurės, centrinėje ir šiaurinėje Europoje, vakariniame, pietiniame ir rytinio Sibiro pakraštyje, Mandžiūrijoje, šiaurės Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, šiaurės Mongolijoje bei Vidurinėje Azijoje ir yra viena sala Užkaukazėje. Turkija yra vienintelė vieta pasaulyje, kur pilkosios gervės veisiasi ir gyvena visus metus.
   Iš Europinės dalies žiemoti migruoja į Pirėnų pusiasalį, Ispaniją, mažiau žiemoja šiaurės Afrikoje, prie Viduržiemio jūros Prancūzijos pietuose, prie Raudonosios jūros. Didžioji dalis Azijoje perinčių pilkųjų gervių žiemoja Etiopijoje, Indijoje ir pietryčių Kinijoje.
Deja mažėja teritorijų, kur peri šie paukščiai, dėl to ši rūšis yra saugoma, įrašyta į Lietuvos raudoną knygą ir Europos Sąjungos paukščių apsaugos direktyvos sąrašus. Baltijos šalyse ir Vidurinėje Azijoje pastaraisiais metais jų skaičius didėja.
   Dauguma Lietuvoje perinčių gervių į Lietuvą grįžta jau vasario pabaigoje, o ją palieka jau pirmomis rugsėjo dienomis. Nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio vyksta pilkųjų gervių (Grus grus) migracija. Ruošdamosios ilgai kelionei jos telkiasi į gausius būrius. Formuoja nakvynines sankaupas didelėse aukštapelkėse, nebenaudojamuose ar net naudojamuose apsemtuose durpynuose. Iš čia jos anksti ryte kasdien skrenda į laukus maitintis, o vakare sugrįžta nakvoti.
   Rugsėjo 19 d. Panemunių regioninis parko darbuotojai pakvietė visus į Novaraisčio valstybinį ornitologinį draustinį, Šakių rajone, besidominčius paukščiais bei norinčius pamatyti ir išlydėti migruojančias pilkąsias gerves (Grus grus). 
   Tokių vietų, kaip Novaraistis, Lietuvoje nėra daug: didžiausi migruojančių gervių pulkai stebimi Tyrulių, Sulinkių, bei greta esančiuose durpynuose. Labai daug jų fiksuojama Žuvinto biosferos rezervate, Nemuno Deltoje, taip pat – Mūšos Tyrelio pelkėje. Nemaži būriai lankosi ir Tytuvėnų tyrelyje ir jo apylinkėse.
Nors debesys ir kaupėsi, o vėjas visą vakarą nešiojo gervių klyksmus, beveik pusšimtis entuziastų atvyko pažiūrėti, kaip renkasi migruojančios gervės nakvynei į pelkę. Lyg pagal užsakymą tą vakarą gervės gausiai skrido ilsėtis ir buvo suskaičiuota daugiau nei 7800 gervių.

Dviračių trasos remontas

Dėl jau senokai remonto nemačiusio kelio – dviračių trasos, kuri tęsiasi nuo Gelgaudiškio iki Ilguvos, kokybės nuolat sulaukdavome vietos gyventojų ir turistų skundų. Pavasarį ir rudenį šis kelias tapdavo praktiškai nepravažiuojamas dėl didžiulių duobių pilnų vandens. Dar 2017 m. pažadėjome ieškoti galimybių šio kelio – dviračių trasos remontui. Savo pažadus vykdome ir informuojame, kad jau remontuojama dviračių tako Gelgaudiškis – Ilguva atkarpa Gelgaudiškio seniūnijos ribose. Toliau ieškosime galimybių remontuoti ir likusias trasos atkarpas.

Darbai vykdomi iš 2019 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirtų keliams tiesti remontuoti, taisyti ir prižiūrėti valstybės saugomose teritorijose.

Panemunių regioniniame parke esančiai dviračių trasai remontuoti iš šios programos buvo skirta 8100 eurai. Šie darbai vykdomi bendradarbiaujant Panemunių regioninio parko direkcijai, Šakių r. savivaldybės administracijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pasirašius trišalę darbų finansavimo sutartį

Žygis „Eleonorava arba tarp pilių“

with Komentarų: 0

Vasarą pasitikome Skirsnemunėje, o rudenį kviečiame pasitikti Vytėnuose dalyvaujant žygyje „Eleonorava arba tarp pilių“.
Turbūt ne daug rastume lietuvių, kurie nėra girdėję apie Panemunės pilį, tačiau Zamkus, saleziečiai, Bisenės pilis ar Eleonorava, turbūt nelabai ką sako:)
Eleonorava – svajingas pavadinimas pilies palivarko, kuris vienu tarpsniu buvo svarbesnis už pilį. Susitikime rugsėjo pirmąją ir apie viską pakalbėkime!
Dalyvavimas nemokamas / eisime 10 km / laukiame su vaikais ir gyvūnais!
Registruotis prašoma Facebook a. ž. „Panemunės keliu“ – labai norime žinoti preliminarų dalyvių skaičių!

„Panemunės keliu“ inf.

Didysis kukurdvelkis – įspūdingas grybas, augantis kultūriniame kraštovaizdyje

Šiemetis grybų sezonas ypač gausus baravykų ir raudonviršių, kuriuos žmonės iš miškų kasdien velka kibirais ir pintinėmis. Tokioje grybų gausybėje pasitaiko ir visiškai netikėtų atradimų – neįprastų formų ar itin retų grybų neįprastose vietose. Važiuojant per Panemunių regioniniame parke įsikūrusį Kriūkų miestelį Šakių rajone, pagrindinėje gatvėje vieno gyventojo pievelėje išdygę įspūdingo dydžio kukurdvelkiai traukia ir vietinių gyventojų, ir pro šalį pravažiuojančiųjų žvilgsnius. Nupjautoje pievelėje jie atrodo lyg balti akmenys. Rūšis iki šių metų buvo įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, bet nuo šių metų sausio 1 dienos išbraukta iš saugomų rūšių sąrašo.

Didysis kukurdvelkis išsiskiria savo rutuliška forma, ir gali užaugti net iki 1 metro. Jis gali išauginti iki ~20 kilogramų sveriantį vaisiakūnį, kuris iš pradžių būna baltas, o sendamas gelsvėja. Jo paviršius apaugęs smulkiais, minkštais plaukeliais arba lygus. Bręstant vaisiakūniui luobelė sutrūkinėja į atskirus gabalus ir grybas sensta, pamažu suyra, tiesiog išdulka rudomis sporomis, pamažu suyra. Tai itin greit augantis grybas, dažniausiai užauga per vieną naktį.

Dydis yra pikčiausias šio reto grybo priešas – kukurdvelkiui sunku „pasislėpti“ gamtos fone ir išlikti nesunaikintam.

Jauni vaisiakūniai valgomi. Skoniu ypatingu nepasižymi, tačiau kol mėsa balta – valgomas. Valgomas netgi žalias, galima dėti į salotas. Paruošimas labai paprastas: supjaustyti plonais griežinėliais, šiek tiek užberti druskos, pašlakstyti citrinų sultimis ir palikti kelioms valandoms. Taip pat, skanus ir keptas: tiesiog apvoliotas džiuvėsėliuose ir iškeptas keptuvėje ar ant grotelių.

Auga liepos – spalio mėnesiais, dažniausiai atrandamas pievose, ganyklose, parkuose bei soduose. Mėgsta dirvožemį, kuriame nėra azoto. Auga tiek pavieniui, tačiau dažniau grupėmis netoli viens kito.

Skirtinguose Lietuvos regionuose skirtingai ir vadinamas: kukurbezdis, milžininis bizdžius, kukurbezdalis, kubyzdalis (Dzūkijoje, Simno apylinkėje), skusbezdalis (Suvalkijoje), pumpotaukšlis (Žemaitijoje, Dzūkijoje (nes išsipūtęs)), kubezdolis, didieji bezdukai.

Kukurdvelkį gerai pažįsta Sibiro gyventojai, ypač medžiotojai, medkirčiai, geologai – tie, kurių darbas pavojingas ir dažnai tenka susižeisti. Tokios nelaimės miške atveju – pati geriausia priemonė yra kukurdvelkis. Šviežias jis perlaužiamas ir vidine puse dedamas ant žaizdos. Sustabdo kraujavimą, žaizda greitai užsitraukia ir nekyla jokių komplikacijų.

1 2 3 4 5 10