Pritaikytas lankymui Kartupėnų piliakalnis

Darbai finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamo projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“ veiklas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.4.1-APVA-V-016 „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“, lėšų.

Apie medų ir bites

Gegužės 23 dieną Jaunųjų reindžerių būrelio nariai kartu su savo mokytoja Stasele Reilienė ir Raudonės Vaikų dienos centro mokytoja Regina Meškauskiene kalbėjome apie bites, pasipuošėme savo kepuraites bitučių piešinukais ir išvykome į „Medaus slėnį“. Čia mūsų jau laukė bitininkas Ovidijus, kurio net marškinėliai atrodė kaip korys apkibęs bitėmis. Jis papasakojo apie apie taip kaip bitinkauja, kas vyksta Medaus slėnyje. Labiausiai mums patiko, kai jis atidarė avilį ir pradėjo traukti iš ten visokias įdomybes vis papasakodamas ką rodo. Pamatėme bičių motinėles, didžiąsias širšes,bičių kenkėjus, senus ir naujus korius ir kt. Benas, Agnė ir kiti draugai uždavė bitininkui klausimų, domėjosi, kiek medaus prineša viena šeima, kokie augalai turi daugiausia nektaro. Prakalbus apie medų, bitininkas visus pakvietė į pavėsinę, kur vaišino įvairių rūšių medumi, mėtų arbata ir meduoliu. Netruko prabėgti laikas šioje nuostabioje vietoje. Smagu buvo pasisupti supynėse, pažaisti tinklinį. Grįždami namo aplankėme Kartupėnų piliakalnį, pasigrožėjome nuostabiais mūsų gimtinės vaizdais. 

Būrelio narė Justina

Kriūkuose nuaidėjo Žiobrinės!

Gegužės 18 d. poilsiavietėje prie Nemuno Kriūkuose, Šakių r., vyko tradicinė panemunės gyventojų šventė „Žiobrinės 2019“.

Kiekvienų metų gegužės mėnesio pabaigoje Kriūkų miestelis skamba muzika ir kvepia keptais žiobriais. Šiemet renginys ypatingas – buvo paminėtas ir įstabus miestelio 430 – ies metų jubiliejus. Šventės organizatoriai pagalvojo apie kiekvieną svečią – tiek didelį, tiek mažą – siūlydami platų spektrą pramogų.

Žvejybos amato entuziastai demonstravo savo gebėjimus varžytuvėse, kiekvienas galėjo paragauti ant laužo virtos žuvienės, dalyvauti loterijoje be pralaimėjimo, nusipirkti rūkytos žuvies ar tradiciniu būdu ant iešmo kepto žiobrio. Vaikų laukė atrakcionai, batutai, muilo burbulų fiesta, piešimas ant medinių žuvyčių.

Kaip žinia, Kriūkų miestelis yra Panemunių regioninio parko teritorijoje, kur saugoma ne tik gamta, bet puoselėjamas ir kultūros paveldas. Panemunių regioninio parko direkcijos specialistai taip pat atvyko į šventę supažindinti su senaisiais panemunės gyventojų amatais. Buvo vedamos edukacinės programos „ Žvejybos įrankių gamyba“ ir „Sielis? Kas tai?“, siūloma pažaisti didelėmis medinėmis šaškėmis, „kryžiukų-nuliukų“ žaidimą. Direkcijos darbuotojai kiekvienam norinčiam padėjo pačiam, naudojant specialų įrankį, išsisukti plūdę (tokią, kokios panemunės žvejų buvo naudojamos viršutiniai tinklo daliai virš vandens išlaikyti). Taip pat mielai papasakojo apie tradicinį, bemaž 500 metų gyvavusį, verslą – sielininkystę. Norint vaizdingiau iliustruoti sielininko darbą, edukacinio užsiėmimo metu siūloma iš medinių pagaliukų pasidaryti „mini sielį“. Nepaisant siūlomų skirtingų užsiėmimų gausos, daugiausiai lankytojų simpatijų sulaukė medinės šaškės.

Džiugino ir tai, kad visos šventės metu skambėjo muzika. Svečiams savo pasirodymus dovanojo moterų vokalinis ansamblis „Dorė“, kapela „Panemunys“, atlikėja Jūratė Miliauskaitė, grupės „Patruliai“ ir „Draivas“, X faktoriaus nugalėtojai „Good Time Boys“, šokių studija „Red“, vaikų šokių grupė „Judesiukas“.

Panemunių regioninio parko direkcija labai džiaugiasi galinti prisidėti prie tokio puikaus renginio ir kviečia visus pasimatyti kitais metais!

Renginys „Miško paslaptys“

Anksti ryte nušniokštus lietučiui, po dviejų pamokų gegužės 14 dieną į direkciją atvyko Jurbarko Naujamieščio progimnazijos 1b ir 1c klasių mokiniai.

Mokinukai sužinojo, kad miške yra ir speciali signalizacija. Vos tik kas nors peržengia miško ribas – apie nekviestus lankytojus visiems miško gyventojams šaukdamas, rėkaudamas ir visaip kitaip visus iš miego žadindamas, žinias nešioja kėkštas.

Sužinojo, kad miškas kaip tortas sudarytas iš trijų sluoksnių: žolės ir krūmokšnių, krūmų ir neaukštų medelių bei pačių aukščiausių medžių.

Apžiūrėjo iš arti skruzdėlyną. Kaip ant skruzdėlyno „stogo“ laksto pasak pirmokėlių „milijonas“ skruzdėlių. Išsiaiškino, kad skruzdėlių name yra iki šimto „kambarių“, kurių bendras plotas gali siekti net 15 kvadratinių metrų. Vienuose jų – maisto sandėliai, kur laikomi grūdai, sėklos, džiovinti vabzdžiai.

Yra kambarėliai-kapinės, kambarėliai-tualetai, kambarėliai-šiukšlynai. Pastarieji periodiškai valomi. Gyventojos stropiai saugo savo namą nuo pelėsių. Visą vasarą jos vėdina patalpas ir džiovina mantą. Iš gilumos išnešami atidrėkę lapeliai, papuvę spygliai. Juos pakaitina saulėkaitoje, sutrūnijusius pakeičia naujais. Skruzdėlės, užimtos ūkio dalyje, išradingai kovoja su drėgme: saulėtą dieną jos kaitinasi specialiai įrengtame „mansardos“ soliariume, o paskui bėga žemyn į vidinius kambarius, kol neatvėso nugarėlės – taip tarsi šildymo prietaisai jos šildo kambarius, esančius po žeme. Tokia stropi priežiūra leidžia skruzdėlynui išsilaikyti vienoje vietoje ilgus metus.

Miške žaidė įvairiausius žaidimus. Lankėsi genių restorane, kur pilna jau išragautų kankorėžių. Ir patys paragavo kiškio kopūstų, rūgštynių pasirūkštyniavo. Kai kurie išbandė ir gurmanišką patiekalą – dilgėlių lapus. Kai kuriems pasisekė, liežuvis liko nenudilgintas, o buvo kad ir nepasisekė kai kam.

Tai pirmokėliams buvo lyg pamoka netradicinėje aplinkoje. Tikimės skatinti mokinius giliau domėtis savo krašto gamta ir ugdyti mokinių draugiškumą, savitarpio pagalbą.

Mes gyvename prie Nemuno…

Mes gyvename prie didžiausios Lietuvos upės – Nemuno. Tik turime sau prisipažinti, kad ne taip dažnai prie jos nueiname,o ką jau čia ir sakyti, visai nesusimąstome, koks gyvenimas buvo prie upėse seniau. Todėl labai nudžiugome, kai „Jaunųjų gamtos reindžerių“ būrelio vadovė Staselė Reilienė kartu su Vaikų dienos centro mokytoja Regina Meškauskiene suorganizavo išvyką prie Nemuno. Oras buvo labai puikus, pūtė pavasariškas vėjas, o mes labai greit jau buvome uoste. Čia išklausėme trumpą instruktažą, kaip elgtis gamtoje, susiruošėme laužavietę. Išklausėme pasakojimą apie Nemuno svarbą seniau, sužinojome, kokios profesijos klestėjo prie Nemuno, kokius sunkius darbus dirbo žmones, ypač sužavėjo sielininkų darbas ir gyvenimas. Atlikome užduotis apie kitas Lietuvos upes, mokėmės išlankstyti laivelį, o ant jo užrašėme linkėjimą Nemunui. Susiradome po mums patikusį akmenuką ir ant jo piešėme. Netruko pakvipti ir kepamos dešrelės. Sočiai pasistiprinome, sutvarkėme aplinką, užgesinome laužą. Garsiai perskaitėme savo linkėjimus Nemunui ir paleidome laivelius. Dar ilgai akimis sekėme, kuriam laiveliui pasiseks nuplaukti toliausiai. Tegul pildosi mūsų palinkėjimai Lietuvos upių tėvui, Nemunui… Būrelio narė Deimantė

Ieškome savanorio!

Savanorystės pagrindu grindžiama veikla laikoma vienu iš pilietinės visuomenės pagrindų. Pagrindinis savanorio tikslas – padėti kitiems, siekti visuomeninės naudos, bet ne asmeninės. Tai yra viena iš prigimtinių žmogaus savybių – padėti kitiems, kad pats galėtų jaustis laimingu.
Savanoriška veikla savanoriu teikia daug galimybių: padeda jaustis reikalingu, padeda įgyti vertingų įgūdžių ir savybių, naudingų realizuojant savo lūkesčius ar siekiant asmeninės karjeros, suteikia galimybę susirasti naujų draugų, leidžia išbandyti save naujose situacijose, skatina komunikabilumą, išmokstama bendrauti ir dirbti komandoje, suteikia neoficialaus ir neformalaus mokymosi galimybių, išmokstama valdyti krizines situacijas, įgaunama organizacinių įgūdžių, suteikia galimybę į pasaulį pažvelgti iš kitos perspektyvos.
Panemunių regioninio parko direkcija ieško pastiprinimo ir labai laukia savanorio (-ės). Jei Tau prie širdies gamta ir jos vertybės, domiesi kultūros paveldu ar nori prisidėti prie saugomų teritorijų veiklos – šis pasiūlymas būtent Tau! Naujos pažintys, akiračio plėtimas, įgūdžių tobulinimas, užsiėmimas mėgiama veikla, mūsų rekomendacija – tai tik keli savanoriškos veiklos pliusai.
Kiekvieną susidomėjusį kviečiame pranešti apie save tel.: 8 447 41723, el. paštu info@prpd.lt arba užsukti pas mus adresu Raseinių g. 2, Šilinės kaimas, Jurbarko r. 🙂

APLANKYK 25 ĮSPŪDINGIAUSIUS SAUGOMUS MEDŽIUS

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kartu su kelionių portalu pamatyklietuvoje.ltšią vasarą kviečiaaplankyti 25 įspūdingiausius Lietuvos medžius – gamtos paveldo objektus. Vieni jų yra lankomi, tačiau kitųmedžių reikės paieškoti su navigacija.
Daugelis mūsų žino ir lankėsi prie seniausio Lietuvos medžio – Stelmužės ąžuolo, kuris skaičiuoja daugiau kaip tūkstantį metų, ar daugiakamienėsRaganų eglės Rambyno regioniniame parke, tačiau turbūt nedaug kas matė įspūdingą Dabulevičių maumedį ar Lampėdžių liepą Gražuolę. Tikrai bus įdomu pamatyti suaugusius į vieną kamieną medžius – Ąžuolo ir pušies draugystę, Pušis-Seses ar plačiai išsišakojusią Vartelių liepą, kurios kamieno apimtis beveik šeši metrai.
Visoje Lietuvoje, ne tik saugomose teritorijose, auga daug nuostabių medžių. Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, išrinkdami įspūdingiausius medžius ir ragindami keliauti po gamtą, norime visuomenei pristatyti vertingus medžius, atkreipti dėmesį į gamtines vertybes.
LR saugomų teritorijų valstybės kadastre https://stk.am.lt/portal/ yra sužymėti visi gamtos paveldo objektai, vien saugomų medžių mūsų krašte yra apie keturis šimtus. Artimiausiu metu dalis jų bus tvarkomi, statomi nauji informaciniai stendai pagal projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“.
Kelionių žaidimas „APLANKYK 25 ĮSPŪDINGIAUSIUS MEDŽIUS“ prasidės š. m. gegužės 10 d. renginiu prie Adamavo ąžuolo Sirvėtos regioniniame parke, konkursas tęsis iki rugsėjo 10 d.
Dalyvaudami žaidime keliautojai turės surasti į sąrašą įrašytą medį ir savo mobiliajame telefone pasižymėti (GPS siųstuvo pagalba). 25 įspūdingiausių medžių koordinatės su pasižymėjimo galimybe bus pasiekiamos adresu www.pamatykLietuvoje.lt/medziai .
Aplankę visus 25 įspūdingiausius medžius ir pasižymėję telefone, keliautojai gaus prizo kodą, kurį galės iškeisti į prizą – knygą „Medžiai“ arba knygą „Lietuvos saugomos teritorijos“.
Kiekvienas, atvykęs atsiimti knygos į Saugomų teritorijų nacionalinį lankytojų centrą (Antakalnio g. 25, Vilnius), dar gaus ir papildomą prizą – nemokamą ekskursiją po Nacionalinį lankytojų centrą bei galės susipažinti su mūsų krašto nacionaliniais ir regioniniais parkais.
Kelionių žaidimo organizatoriai – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir portalas pamatyklietuvoje.lt , partneriai – žurnalas „Kelionės ir pramogos“.
Kviečiame keliauti po mūsų kraštą, aplankyti įspūdingiausius Lietuvos medžius – gamtos paveldo objektus ir suvokti, kokias puikias gamtos vertybes turime ir privalome jas saugoti.

1 2 3 4 5 8