Pralaidos-tiltelio remontas

Bendradarbiaujant Panemunių regioninio parko direkcijai, Šakių r. savivaldybės administracijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pasirašius trišalę darbų finansavimo sutartį, atliktas kapitalinis pralaidos-tiltelio remontas.

Darbai atlikti iš 2019 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirtų keliams tiesti remontuoti, taisyti ir prižiūrėti valstybės saugomose teritorijose.

Kalėdoms ragina rinktis aplinkai draugiškas dovanas iš saugomų teritorijų

Gamtininkai ragina artimuosius ir draugus nudžiuginti darnia dovana iš nacionalinių ir regioninių parkų – rinktis gaminį ar paslaugą, pažymėtą saugomų teritorijų produkto ženklu.

„Mes dažnai sulaukiame klausimų, kokias verslo ar asmenines dovanas rinktis, kad jos būtų draugiškos aplinkai. Taigi, po savos gamybos dovanėlių mes rekomenduotume rinktis produktus ir paslaugas, pažymėtas antytės ženklu. Visų pirma dėl to, kad tokie produktai ir paslaugos yra draugiškesni aplinkai, jų gamybai naudojamos natūralios medžiagos, dažniausiai – užaugintos toje pačioje saugomoje teritorijoje, šį ženklą gavętiekėjai vertina savo poveikį aplinkai ir stengiasi jį mažinti. Taip pat – tai vietinė smulkių gamintojų produkcija iš atokiausių ir gražiausių Lietuvos vietovių. Įsigydami ją, jūs prisidedate prie vietos ekonomikos plėtros, padedate kaimui gyvuoti. Be kita ko, šie gaminiai dažnu atveju atspindi ir konkretaus regiono kultūrinį savitumą, o tiekėjai yra saugomų teritorijų sąjungininkai, aktyviai įsitraukiantys į gamtosaugines iniciatyvas”, – sako nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas” specialistė Rita Grinienė.

Specialius kalėdinių dovanų, susijusių su natūralia gamta, pasiūlymus galima rasti puslapyje www.gamtoje.org.Pasirinkimas įvairus – medus, arbatos, sirupai, uogienės, prieskoniai, bičių duonelės, bičių vaško žvakės, lietuviškos kavos, natūrali rankų darbo kosmetika, muilai, unikalios pramogos saugomose teritorijose, pavyzdžiui, kalėdinė popietė „Žemaičių gyvenimo būdas”, grikinės „babkos“ ar naminės duonos kepimas bei ragavimas Dzūkijoje.

Saugomų teritorijų produkto ženklą gavę tiekėjai augina ar surenka produktus švarioje gamtoje, paslaugas vykdo irgi būdami draugiški aplinkai, – antrina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė. Nacionalinių ir regionininių parkų direkcijos komisijose vertina produktus, sukurtus saugomoje teritorijoje ir tik geriausiems suteikia Saugomų teritorijų produkto ženklą.

Stebina „Antytės” ženklo turėtųjų fantazija ir kūrybingumas. Ar teko ką nors girdėti apie kavas iš gudobelės sėklų, varnalėšų šaknų, morkų ar erškėtuogių? Pasirodo, kad jas skanavo mūsų protėviai, bet mes kažkuriuo metu pametėme šių gėrimų tradicijas. Stebina ir gamintojų, pasišventimas savo darbui. Atrodo, kad jie iščiūčiuoja ir išjaučia kiekvieną gaminį, labai krupščiai parenka sudedamąsias dalis ir apie juos gali pasakoti valandų valandas.

Saugomų teritorijų produkto ženklas – „Antytė” –  buvo sukurtas 2013 m. Jo tikslas – skatinti darnų turizmą ir vystymąsi. Pretenduojantys gauti šį ženklą tiekėjai turi atitikti darnaus vystymosi vertybes – aplinkai palankesnė veikla, kultūrinio ir gamtinio paveldo puoselėjimas, vietos bendruomenių gerovė, saugomų teritorijų vystymasis. Šį ženklą suteikia specialios komisijos kiekvienoje saugomoje teritorijoje. Lietuvoje šiuo metu yra apie 200 šiuo ženklu sertifikuotų tiekėjų.

Tad kalėdinėms dovanoms kviečiame rinktis vietinę smulkių gamintojų produkcijąiš  unikaliausių Lietuvos vietovių – saugomų teritorijų.

Apie Adventą ir Kalėdas…

Lapkričio 29 d. Jaunųjų reindžerių būrelio vaikai rinkomės prie Raudonės bažnyčios. Čia mus sutiko Carito atstovė Akvilina Bulotienė. Ji pakvietė į bažnyčią, papasakojo apie Carito veiklą, Advento svarbą, apie Kalėdų Šventės reikšmę. Sužinojome apie Advento vainiką, pamatėme, kad bažnyčioje jis jau papuoštas keturiomis žvakėmis. Gytis pažadėjo ateiti sekmadienį į bažnyčią ir uždegti pirmąją Advento žvakutę.  Labai džiaugėmės, kai  gavome saldžias dovanėles, kurias turėsime išlaikyti iki pat Kalėdų, taip ugdydami savo valią. Įdomu, ar visiems pavyks tai padaryti???

Toliau užsiėmimas tęsėsi Raudonės pilyje. Kaip smagu sugrįžti į savo buvusią mokyklą, klasę.Pilyje Jolanta Knezevičienė, kuri moka daug įvairiausių darbelių padaryti, parodė mums kaip patiems pasigaminti Advento vainiką, kaip jį papuošti kankorėžiais, džiovintomis gėlėmis.  Čia mes susitikome ir su Raudonės samariete Vida Rutiene, kuri papasakojo ką veikia ši organizacija. Artimiausia užduotis- gruodžio viduryje bus verdama sriuba kartu su Caritu. Ji bus vežama vienišiems, ligotiems žmonėms. O būrelio vaikai padarėme jiems Kalėdines atvirutes.

Džiaugėmės prisidėję prie Carito ir Samariečių darbų,

                                                                                   Būrelio nariai

Apie pilietiškumą ir atsakomybę

    Lapkričio 14 d. rinkomės į būrelio „Jaunasis gamtos reindžeris“ užsiėmimą Raudonės seniūnijos salėje.  Kalbėjome apie tai, kas yra pilietis, koks žmogus yra pilietiškas ir atsakingas už savo poelgius, kaip jis turi elgtis šeimoje, miestelyje, mokykloje. Su nekantrumu laukėme svečio. Pas mus atvyko Jurbarko rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnas Ramūnas Budrius. Jis rodė skaidres, filmuotą medžiagą, kartu aptarėme tinkamą mokinių elgesį ir blogus įpročius, atsakomybę. Labai patiko, kai pareigūnas pasakojo savo darbą policijoje, suprantamai atsakė į mūsų užduotus klausimus.

    Po arbatos pertraukėlės dar kartą prisiminėme mūsų būrelio veiklos akimirkas, kur keliavome, ką pamatėme ir sužinojome, karpėme ir suklijavome nuotraukas ant pilietiškumo medžio. Šis plakatas dabar puošia Raudonės seniūniją. Mes džiaugiamės, kad esame Lietuvos  ir vis gražėjančio savo miestelio piliečiai.

                                                                                                                                   Būrelio nariai

Savo gimtinės takeliais

   Spalio 24 d. kartu su būrelio mokytoja Stasele, Raudonės vaikų dienos centro mokytoja Regina nusprendėme pasižvalgyti po istorines mūsų miestelio vietas. Švietė saulutė, oras buvo šiltas ir mes patraukėme Raudonėnų piliakalnio link. Vaizdai, kuriuos pamatėme tikrai sužavėjo. Suradome senas evangelikų kapines, o prie dar išlikusio antkapio uždegėme žvakelę ir sukalbėjome maldą. Radome ir išlikusį kryžių,kurį pastatė netoliese gyvenę žmones. Labai gaila, bet greit laikas sunaikins ir šiuos dar išlikusius kapinaičių ženklus.

   Prie senos sodybos papietavome, išsprendėme kryžiažodį. Visi klausimai buvo apie mūsų miestelį, bet tikrai ne viską žinojome. Išsidalinę prizus, aplankėme Raudonėnų piliakalnį, kurį taip gražiai apšvietė saulės spinduliai. Tikrai nuostabi vieta, su stačiais šlaitais, aplink vingiuojančiu Rožupės upeliuku.

   Raudonėnų kapinėse visur nugrėbti lapai, žydi daug gėlių, nes artėja Vėlinių diena. Greit suradome ir mūsų Raudonės pilies šeimininko portugalo Žoze Faria e Castro kapą. Uždegėme žvakutes, sukalbėjome maldą. Mintyse pagalvojau, kad tikrai ne viską žinau apie savo miestelio istoriją, čia gyvenusius ir jį kūrusius žmones. Reikia daugiau sužinoti, nes juk čia mano gimtinė…

Būrelio narės Justina Š. ir Justina K.

Mažieji mūsų kaimynai

   Spalio 18 d. Panemunių regioninio parko darbuotojos Vaida Mozūraitienė ir  Greta Šulcaitė Veliuonoje esančioje Rašytojų giraitėje susitiko su Veliuonos Antano ir Jono Juškų jaunųjų miško bičiulių nariais. Čia vyko renginys „Mažieji kaimynai“. O kaimynų būna visokių. Kaimynais mes vadiname žmones gyvenančius, gretimam name. Šalia sėdintis vaikas yra suolo kaimynas. Bet kaimynais gali būti ne tik žmonės. Kaimynystėje lizdus suka paukščiai, įsikuria voveraitės, net vabaliukai, gyvenantys greta mūsų namų ar mokyklos, yra mūsų kaimynai. Tą popietę vaikai Rašytojų giraitėje ieškojo, kas gyvena greta mokyklos. Nors jau ruduo ir daugelis ruošiasi žiemai kiekvienas rado po kaimyną. Vieni matė žvirbliukus, kiti rado boružėles ir kitokius vabaliukus.

   Diena buvo šilta, krito spalvoti rudeniniai lapai. Ieškodami, kas gyvena greta, Jaunieji miško bičiuliai susipažino su giraitėje augančiais medžiais. Vėliau visi išmėgino rankos taiklumą – mėtėme kaštonus į medyje pakabintą krepšį. Užduotis atrodė nesunki, tačiau pasisekė ne kiekvienam. O lapų gražumas – geltoni, raudoni, rudi, kai kurie dar žali… Kaip jų neprisirinksi! Iš pririnktų lapų grįžę į klasę visi darė nuostabius darbelius.

   Ruduo puikus laikas pasigrožėti gamta ir susipažinti su mažaisiais kaimynais, kurie gyvena greta mūsų.

Mažiausieji džiaugėsi „Rudens mozaika“

   Spalio 15 d. Jurbarkų darželio – mokyklos Rotulių skyriaus vaikučiai atvyko į Panemunių regioninio parko lankytojų centrą. Erdviame  kieme vyko renginys „Rudens mozaika“. Diena buvo puiki. Džiugino maloniai šildanti saulytė ir ryški rudeninių lapų mozaika. Geltonais, raudonais, rudais ar vis dar žaliais lapais dalyviai ne tik džiaugėsi, bet turėjo atlikti ir įvairias užduotis. Viena tokių – surasti lapo antrininką. Vieniems pavyko greitai susidoroti su užduotimi, kitiems teko prašyti ir suaugusių pagalbos.

   Rudens mozaika tai ne tik gražuoliai lapai, bet ir per vasarą užaugusios gėrybės. O jų gausu ir darže ir miške. Mažieji renginio dalyviai turėjo įvardinti, kokią rudens gėrybę jie rado pintinėje. Smagias užduotėles keitė judrūs žaidimai. Laikas prabėgo labai greitai. Pilnas kišenes prisidėję kaštonų, giliukų ir naujų įspūdžių linksmai atsisveikinome.

Kitapus Nemuno auksinių lapų nuklotais takais…

      Spalio 11 d. Jaunųjų reindžerių būrelio mokiniai, lydimi mokytojos Staselės ir vaikų dienos centro mokytojos Reginos, susiruošėme  susipažinti su Panemunių regioniniu parku kitoje Nemuno pusėje.  Kai kurie draugai ir keltu per Nemuną kėlėsi pirmą kartą.

Mes matome kitą Nemuno pusę apaugusią medžiais ir net neįsivaizdavome, kad yra toks aukštas Žemosios Panemunės piliakalnis, nuo kurio matosi Seredžiaus ir Vilkijos bažnyčios. O koks nuostabus vaizdas atsivėrė, kokios rudens spalvos puošė Nemuno šlaitus. Negalėjome atsigrožėti, užlipę ant šio piliakalnio viršaus. 

      Toliau mūsų kelias vingiavo per Kriūkus,kur stabtelėjome  prie XIX a. pab. statinio–  dviejų aukštų grūdų sandėlio, vietinių gyventojų vadinamas „Špykėre“. Jis priklausė pirkliams ir buvo skirtas supirktiems javams laikyti. Iš čia grūdus Nemunu plukdydavo į Vokietiją. Ilguvoje apžiūrėjome išlikusį dvarą, aukštais akmeniniais laiptais užlipme į viršų, neatsipyrėme dideliam malonumui pasiausti auksinių lapų nuklotoje pievoje…

     Plokščiai mus pasitiko su lietučiu, bet su gera nuotaika apžiūrėjome Šventaduobę, Vaiguvos gatvę-upę, Plokščių kapinėse suradome Raudonės mokykloje dirbusio mokytojo V. Valuntos kapą, uždegėme žvakutę. Prie Nemuno  papietavome ir aplankėme Gelgaudiškio dvarą.

      Su pačiais geriausiais įspūdžiais grįžome namo, tariame ačiū už šią kelionę.

Būrelio narys Rokas

1 2 3 4 5 11