Margaspalviai dangaus akrobatai – bitininkai

Vienas spalvingiausių Lietuvoje aptinkamų paukščių yra Bitininkas (Merops apiaster). Tai bitininkinių (Coraciidae) šeimos paukštis.

Paukščių stebėtojų dėmesį jie patraukia pirmiausia savo spalvingumu. Daugelio vabzdžiaėdžių plunksnos neryškios, todėl jie nekrenta į akis. O bitininkai puikuojasi neprilygstama ryškių spalvų gama ir dar demonstruoja visokiausius oro akrobatikos triukus, tad stebėti juos — vienas malonumas. Šių paukščių plunksnos žalios, mėlynos, raudonos, geltonos.

Bitininkai vabzdžius gaudo skraidydami. O kadangi taikosi į didelius ir greitus — tokius kaip bitės, vapsvos ar širšės — patys turi būti dar greitesni ir vikresni. Aštrus regėjimas irgi padeda. Jau minėtas Merops apiaster bitę ar vapsvą pamato net už šimto metrų.

Medžiodami kai kurie bitininkai pikiruoja — stveria grobį staigiai smigdami žemyn. Dar dažniau jie tupi ant išsikišusių šakų ir mitriai puldinėja praskrendančius vabzdžius. Kai kurių rūšių bitininkai medžioja dar įmantriau. Pirmiausia priskrenda prie aukos iš jai nematomos pusės — iš užpakalio ir iš apačios. Dažnai tenka skristi beveik liečiant žemę. Tada paukštis šiek tiek padidina greitį ir pakėlęs galvą ilgu snapu griebia zvimbiantį vabzdį.

Sučiupęs geliantį vabzdį, pavyzdžiui, bitę ar vapsvą, bitininkas jo neryja, kol nepašalina geluonies. Dažniausiai paukštis nutupia ant patogios šakos ir energingai patrina į ją vabzdžio pilvelį, kad išeitų nuodai. Jis netgi trumpam užsimerkia, kad jų netrykštelėtų į akis.

Norint greitai skraidyti, reikia labai gerai prižiūrėti plunksnas, todėl bitininkai mokaįvairiais būdais šalinti parazitus ir palaikyti švarą. Bitininkas šitaip savimi rūpinasi apie 10 procentų dienos.

Jau iš pat ryto šie paukščiai taikosi saulėkaiton, taip pat valosi plunksnas. Saulės karštis tikriausiai suaktyvina parazitus — tada lengviau jų atsikratyti. Kai kurių rūšių bitininkai mėgsta „degintis“ drauge, visi vienoda poza. Jie tupi išskleistais sparnais, atstatę į saulę nugaras, lyg kokius paplūdimio lankytojus pamėgdžiodami.

Maudosi jie rečiau, o ir tai dažniausiai tebūna trumpi niurktelėjimai skraidymo metu. Sausringose vietovėse prieš valant ir purenant plunksnas šie paukščiai voliojasi dulkėse. Tokios kasdienės procedūros būtinos norint pašalinti parazitus, kurie nuolat vargina bitininkus ir kitus sparnuočius, perinčius urviniuose lizduose.

Bitininkų klano nariai labai mėgsta drauge patupėti. Kiekvienas taip glaudžiasi prie kaimyno, jog atrodo, lyg visi bandytų sutilpti į vieną šeimyninę nuotrauką. Kartais keli ant šakos tupintys paukščiai pasislenka vieni prie kitų. Šis įprotis, be abejo, padeda jiems nesušalti vėsiomis naktimis.

Veisiasi grupėmis, kartais didelėmis kolonijomis. Lizdus įsiruošia urvuose, kuriuos rausi stačiuose krantuose. Vienoje dėtyje paprastai būna 5–6 kiaušiniai, kuriuos abu porelės nariai peri apie 20 dienų. Jaunikliai lizdą palieka maždaug po mėnesio.

Galime pasidžiaugti, kad Panemunių regioniniame parke sutinkami šie gražuoliai. Kairiajame Nemuno krante įsikūrusioje kolonijoje suskaičiuota apie 30 paukščių.

Ieškomas Manerheimo grybinukas

Gerbiamieji mūsų draugai,
prisidėkite prie mokslo plėtros!  Prasideda grybavimo sezonas. Tai reiškia, kad atsiras ir senų, sukirmijusių grybų, o juose, be visokių dvisparnių lervų, atsiras ir smagurių, kurie mėgsta vabzdžių lervas, valgančias grybus. Tarp jų – didžiai retas Europoje, o gal tiesiog didelis slapukas – Manerheimo grybinukas (Oxyporus mannerheimii).  Tai nedidelis trumpasparnis vabalas (apie 7-9 mm), kuris išgraužia takus grybo viduje, kur medžioja lervas. Vabalus galima aptikti sutrupinus sukirmijusį grybą šviesiame dubenyje ar panašiai šviesioje talpoje.
O tai padaryti galite visai nesunkiai ir be jokių pastangų. Teikia tik susiruošti grybauti. Ir grybaujant pasižiūrėti, ar Jūsų rastam raudonikyje/lepšėje/baravyke kartais nėra po kepurėle į kurmiarausius panašių skylių/landų, kurioje gyvena labai ieškomas Manerheimo grybinukas. Jei kas nors grybaudamas rastumėte sukirmijusių grybų, ypač skylėtabudinių, ir pabandytumėte rasti grybinuką, padarytumėt didelį darbą,
Radus tokį patį vabalą, labai prašome parašyti visą informaciją (tikslių vietos nurodymą (geriausiai koordinatės); vabalo foto (rūšies identifikavimui), buveinės foto, kurioje vabalas gyvena; kada ir kas stebėjo) mūsų duotais kontaktais praneštumėte Giedriui Švitrai.
Šiais metais pavyko aptikti ir sėkmingai nufotografuoti pirmąjį ieškomą Manerheimo grybinuką, kuris rausėsi raudonikyje. Būsime dėkingi ne tik už vabalo foto, bet ir už tikslų vietos nurodymą ir seriją buveinės foto.
Grybinuko paieškos sezonas prasidėjo! Gal sėkmė aplankys ir Jus Jūsų pamėgtuose miškuose ir pasitarnautumėt mokslui ir tos rūšies apsaugai, nes Manerheimo gybinukas yra ES Buveinių Direktyvos II priedo rūšis – saugoma visoje Europoje. Štai kaip šis šaunuolis atrodo (visiškai juodas, kuo skiriasi nuo artimiausių gentainių).

Atliekamas didžiojo auksinuko monitoringas

Buveinių apsaugai išskirtose teritorijose „Armenos atodangos“ ir “Ringovės miškai” pradėtas vykdyti didžiojo auksinuko (Lycaena dispar) monitoringas.

Tai didžiausia auksinukų rūšis Lietuvoje. Priekinio sparno ilgis 16–21 mm. Lytinis dimorfizmas ryškus. Patinų sparnų viršus ryškiai raudonas, priekinis sparnas su ryškia, juoda, medialine dėme. Patelių sparnų viršus labai panašus į ugninio auksinuko (Lycaena virgaureae) patelių raštą. Tačiau didžiojo auksinuko tiek patinų, tiek ir patelių apatinių sparnų apačia yra švelniai melsva, o ugninio auksinuko – rudai raudona. Drugiai skraido greitai. Ieškodami nektaringų augalų, vaikydami vienas kitą. Einant numatytu maršrutu jie stebimi tupintys ar skrendantys. Drugiai stebimi nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio vidurio. Rugsėjo mėnesį stebimi drugiai priklauso negausiai antrai kartai. Vikšrų mitybinis augalas – vandeninės rūgštynės (Rumex aquaticus), rūgštynės gudažolės (Rumex hydrolapathum), bukalapės rūgštynės (Rumex obtusifolius).

Stebimi suaugėliai, nustatomas individų skaičius.

Stebėjimai atliekami du kartus su savaitės intervalu. Stebėjimų metu įvertinami svarbiausi buveinės parametrai: buveinės plotas, buveinės apaugimas sumedėjusiais augalais, izoliacija, naudojimas, hidrologinis režimas, drugių vikšrų mitybiniai augalai.

Vyr. specialistė Eglė Lopšaitienė

Veliuonoje žydi gelsvažiedžiai tulpmedžiai

Parko lankytojams bei gamtos mylėtojams norime su džiaugsmu priminti, kad Veliuonoje jau žydi gelsvažiedžiai tulpmedžiai! Medžiai auga Veliuonos dvaro kieme. Nuvykite pasigrožėti šiais ypatingais augalais. 

Na, o jei į Veliuoną nenuvyksite, bet būsite Kaune, taip pat turėsite galimybę tulpmedžio žiedais pasigrožėti. Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode auga tulpmedis, išaugintas iš 1950 m. Veliuonos parke surinktų sėklų.

Gelsvažiedis tulpmedis ( Liriodendron tulipifera) yra magnolijinių (Magnoliaceae) šeimos augalas. Žydi birželio pabaigoje – liepos mėnesiais. Gyvena 400-500 metų. Savaiminio paplitimo areale užauga iki 60 m aukščio, yr labai atsparus kenkėjams ir ligoms. Mediena balsva, žalsva ar rusva, gana lengva, lygiu paviršiumi, lengvai apdirbama. Naudojama stalių darbams, muzikos instrumentams, fanerai, popieriui gaminti. 

Satyras užfiksuotas Šilinės botaniniame draustinyje

Dideli, neryškiai rudi drugiai su šviesiomis akutėmis sparnų pakraščiuose yra vadinami satyrais. Satyrai (Satyridae), nimfalijų (Nymphalidae) šeimos drugių pošeimis. 2400 rūšių (Lietuvoje randama 20). Paplitę beveik visame pasaulyje. Vidutinio dydžio ir dideli drugiai. Priekinės kojos nepilnai išsivysčiusios. Sparnai pilki, rudi, geltoni. Priekiniai sparnai trikampiai, platūs su lanku išlinkusiu priekiniu kraštu, išorinis kraštas taip pat išlinkęs, apatinis lygus. Būdingos didesnės arba mažesnės akies pavidalo dėmės sparnuose. Vikšrai slepiamų spalvų, minta įvairiais žoliniais augalais. Žiemoja daugelio rūšių satyrų vikšrai. Satyrai dažni pievose, miško aikštelėse, pelkėse.

Akiuotasis satyras (lot. Lopinga achine, angl. Woodland Brown, vok. Gelbringfalter) – pleštekių (Nymphalidae) šeimos dieninis drugys. Sparno ilgis 25 – 27 mm. Lytinis dimorfizmas neryškus: patelė truputį stambesnė. Skraido gegužės pab. – liepos mėn. lapuočių miškuose ir mišriuose miškuose, miškų pakraščiuose. Nutupia ant medžių lapų, žolinių augalų. Kiaušinėlius deda ant svidrių, šunažolių ir kitų miglinių augalų. Vikšrai žali, su tamsia vidurine juosta ir balsvomis šoninėmis linijomis. Gyvena ant įvairių miglinių augalų. Jie žiemoja. Lėliukėmis virsta ant mitybinių augalų ar paklotėje. Lėliukė žalia su dviem balsvomis juostelėmis ant sparnų makščių ir turi keturis gumburėlius pilvelio nugarinėje pusėje.

Lietuvoje reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Satyrus Šilinės botaniniame draustinyje pavyko aptikti ir užfiksuoti Panemunių regioninio parko ekologei.

Misija – švari vasara!

Vasarai įsibėgėjant vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje: lankome parkus, miškus, pažintinius takus, apžvalgos aikšteles, stovyklavietes, mėgaujamės tyru oru ir pasakiškais vaizdais, tačiau kaip bebūtų gaila, šiose vietose dažnai randame ne tik grožį, sielos ramybę, bet ir lankytojų kultūros stokos pėdsakus – paliktas šiukšles.

Tad aplinkosauginės iniciatyvos „Žalioji olimpiada“ ir „Kita forma“ kviečia šią vasarą praleisti netik smagiai, bet ir prasmingai – poilsiaujant gamtoje nelikti abejingais, pastebėti joje atsirandančius aplinkosauginius pažeidimus ir, svarbiausia, nepatingėti jų sutvarkyti.

Kviečiame prisijungti prie iššūkio „Misija: švari vasara!“, kuris vyks iki rugpjūčio pabaigos!

Taisyklės paprastos: lankydamiesi nacionaliniame ar regioniniame parke užsukite į lankytojų informacijos centrą – čia gausite visą informaciją apie tai ką galima aplankyti saugomoje teritorijoje „Iš lankytojų centro  – į gamtą“ bei šiukšlėms rinkti skirtus maišelius. Surinktas šiukšles esant galimybei išrūšiuokite ir išmeskite į artimiausius rūšiavimo konteinerius.

Juk gamta savo lankytojų pasirinkti negali, o tuo labiau pati savęs susitvarkyti, todėl pagalba iš sąmoningų žmonių jai yra neįkainojama.

Nepamiškite, jog jūsų pasiekimai gali tapti įkvėpimu kitiems, tad savo darbus įamžinkite ir dalinkitės jais naudodami grotažymę #misijasvarivasara savo socialiniuose tinkluose arba Facebook grupėje „Gamtos herojai“.

Joje rasite ir daugiau bendraminčių, manančių jog savanoriškas aplinkos tvarkymas gali trukti ilgiau nei vieną dieną metuose ir tapti neatsiejama gyvenimo būdo dalimi, bei turėsite galimybę laimėti skatinamuosius prizus, padėsiančius tausoti aplinką.

Dalinkitės žinia, nes kartu nuveikti didelius darbus – daug lengviau nei po vieną!

1 2 3 4 5 6 17