Baigėsi VVG Nemunas projekto veiklos

Pastaruoju metu Panemunių regioninio parko direkcija įgyvendino projektą Nr. JURB-LEADER-6B-KV-5-4-2020 (NMA Nr. 42VS-PV-20-1-11376-PR001) „Turizmo išteklių, atspindinčių krašto kultūros ir istorijos paveldą, rinkodara ir pritaikymas turizmo skatinimo reikmėms“ . Projektas vykdomas pagal Jurbarko vietos veiklos grupės „Nemunas“ 2016-2023 m. vietos plėtros strategijos priemonę „Regioninių produktų kūrimas panaudojant krašto kultūros ir istorijos paveldą“ Nr. LEADER-19.2-SAVA-9, finansuojamą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Įgyvendinant projektą buvo išleisti edukacinių užsiėmimų lankstinukai, publikuojamas straipsnis Lietuvos rytas portale bei suorganizuotas renginys Edukacijų mugė Šilinėje.

Panemunių regioninio parko direkcija iš projekto lėšų išleido naujus lankstinukus apie vykdomas edukacijas parko teritorijoje. Tai mūsų lankytojų centre teikiamos edukacinės paslaugos ir kitų turizmo objektų bei paslaugų teikėjų edukacijos. Bendradarbiaujant išleidome bendrą leidinį apie edukacijas, kad turistai žinotų ne tik lankomas vietas, bet ir ką įdomaus bei smagaus nuveikti pas mus.

Gegužės 23 d. Lietuvos rytas portale pasirodė mūsų parengtas straipsnis apie krašto pramogas ir edukacijas. Visas straipsnis paspaudus čia.

Gegužės 27 d., praūžė edukacijų mugė Šilinėje.  Nuostabūs ir visad su šypsena pasitinkantys mūsų krašto edukatoriai ir turizmo paslaugų teikėjai pristatė savo veiklas, vedė edukacijas, dalinosi patirtimi.

Raudonės kaimo bendruomenė „Žiburys“ pristatė virtinukų gamybos procesą, vaišino žolelių arbata ir dvarišku pyragu. Lietuvai pagražinti draugijos Veliuonos skyrius mokės žvakių gamybos paslapčių, skirtingų vaškų ypatumų, žvakių liejimo technikų ir patiems leido jas gaminti. Ypatingą (ir sparčiai nykstantį) amatą mums pristatė Seredžiaus  Stasio Šimkaus mokyklos bendruomenė. Tai – pynimas iš vytelių. Krupštumo ir žinių reikalaujanti edukacija sunkumų dalyviams nesukėlė – edukatorius padėjo kiekviename žingsnyje pinant krepšelius iš vytelių!

Savo edukacinį renginį surengė Veliuonos kultūros centras. Jame surengė muzikinį pasirodymą ir buvo pristatytos net kelios edukacijos – veikė senovinis fotografo kiemas, cianotipijos pamokos ir buvo grojimas įvairiais muzikos instrumentais. Dalyviai įsiamžino fotografo ateljė bei apžiūrėjo jo fotoaparatą, pasigamino sau nuotrauką cianotipijos būdu (dar vadinamu blueprint), kolektyviai grojo dūdelėmis.

Svečias iš už užnemunės pristatė dar vieną amatą – stogdengystę skiedromis bei jų gamybą. Stipresnieji edukacijų mugės dalyviai patys gamino skiedras specialiu įtaisu. Bitininkystės paslaptis mums atskleidė kempingo Medaus slėnis savininkas, bitininkas Ovidijus Jasinskas. Papasakojo apie bitininko profesiją ir jos iššūkius, atvėrė tikrą avilį, davė paragauti ne tik šviežio medaus, bet ir kepto meduolio. Smaližiams ši edukacija itin patiko. 🙂

Visai greta stūksančios Panemunės pilies kolektyvas pristatė gana išskirtinę temą – heraldiką. Jos metu dalyviai sužinojo apie herbus ir jų kūrybos procesus. Herbe atsiduria gerai apgalvoti simboliai ir spalvos, tad dalyviai turėjo pamąstyti, ką sudėti į savo šeimos herbus, kuriuos patys ir gamino. Na, o Arūno žirgyno vadovė Lena Rukšnaitienė atvežė į renginį daug meilės. Edukacija su žirgais leido prisiliesti prie arkliukų, juos paglostyti, apkabinti bei pamaitinti morkomis. Nors plačiau buvo pristatytas jojimas, elgesys su žirgais ir gyvenimas, bet visą dėmesį pavogė mielieji gyvūnai! Taip pat turėjome progą pasimatuoti viduramžių riterių šarvus ir šalmus, šaudyti arbaletu į taikinius, apjoti ratą su žirgais.

Veliuonos krašto istorijos muziejus taip pat nukėlė laiku atgal. Edukacija Tarpukario ir daraktorinė mokykla pasodino į senovinį mokyklos suolą. Tačiau sėdėti neužteko, teko klausytis pono mokytojo vedamos pamokos apie Veliuonos istoriją, kuri yra ypatinga. Ar žinojote, kad prie Veliuonos vyko vienintelis vandens mūšis? Dėstomą medžiagą užsirašinėjome ant grifelinių lentelių balta kreida! Po istorijos pamokos – dailyraščio. Na, o kantrūs mokiniai po pamokų gali žaisti žaidimus – joti arkliukais, sukti vilkelius ir statyti Veliuonos pilies maketus.

Dar viena edukacija vyko tolėliau nuo mūsų kiemo – prieplaukoje prisišvartavęs dalyvių laukė laivas Bisena. Nors kapitonas skaitė paskaitas apie laivybą mūsų kieme, bet plaukti laivu dalyviai vyko į prieplauką. Ši edukacija, beje, taipogi nepaliko abejingų – kokia pramoga!

Na, o Panemunių regioninio parko direkcijos specialistai kvietė dalyvauti ekskursijoje Šilinės botaniniame draustinyje su ekologu ir sužinoti Šilinės pažintinio tako paslaptis. Taip pat vedėme edukaciją Senieji Nemuno amatai. Čia dalyviai gamino plukdomojo tinklo dalis – vijo virvę ir pjovė su mašinka plūdes.

 

Gamtos mėnesiai: Birželis

Birželis – vasaros pradžia. Išliko ir senoviniai birželio vardai. Ne tik ąžuolą, uosį, bet ir beržą lietuviai laikė šventu medžiu. Senovėje birželis vadintas berželiu, beržiu, biržių, biržuliu… Senovės pasakose birželis vadintas gerųjų laumių mėnesiu.

Birželį dienos ilgumas yra apie 17 valandų, todėl tai yra šviesiausias metų mėnuo. Vidutinė mėnesio temperatūra 14 – 16 laipsnių šilumos. Didžiausi birželio karščiai siekia 30 – 34 laipsnius. Retkarčiais birželį pasitaiko ir šalnų, kurių metu naktį temperatūra nukrenta iki 3 laipsnių šalčio. Dažnos vasariškos liūtys – kai vienur per kelias valandas iškrinta viso mėnesio kritulių norma, o kitur nebūna nė lašo. Birželį neretai trankosi perkūnijos, kurias retkarčiais lydi škvalai, kruša ar net viesulas.

Ankstyvas pavasaris atliko daugelį vasaros darbų – gegužę peržydėjo kaštonai, ankstyvosios alyvos, daug anksčiau išaugo kai kurių paukščių vaikai. Kai kas jau peri antrąją vadą: strazdų, kuoduotųjų zylių, žvirblių pirmosios vados jaunikliai tapo savarankiški ir tėvai skubiai susuko naujus lizdus. Jei vasara bus palanki – užteks maisto, kregždės, zylės, pečialindos ir kiti sparnuočiai išaugins net tris vadas.

Žydi pievos ir šienpjovių dalgiai pakerta gražiausias vasaros gėles. Rausta žemuogės, sirpsta mėlynės, soduose ir daržuose jau užaugo pirmosios daržovės, sunoko ankstyvosios uogos. Dažną birželį jau galima paragauti ir pirmųjų ūmėdžių, raudonikių, voveraičių.

Birželio 8 d. – Sekminės – pavasario išlydėjimo ir vasaros pasveikinimo šventė. Šią dieną garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai, ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Beržas iš kitų medžių išskiriamas todėl, kad yra itin gyvybingas – pirmasis pavasarį išsprogsta, auga ir prastoje žemėje. Tikėta, kad beržas saugo nuo piktų dvasių, neša laimę, todėl jų šakomis kaišydavo vartus, palubes, puošdavo duris.

Birželio 13 -oji – šv. Antanas. Seniau šią dieną prasidėdavo šienapjūtė. Šv. Antanas vadinamas miesto, moterų, sužadėtinių globėju, jo pagalbos šaukiamasi ką nors pametus.

Birželio naktys tokios trumpos, kad beveik nesutemsta, tik užmiega gamta ir vėl – miškas ima šnekėti, vanduo mirgėti. Vasaros aukščiausias taškas – Joninės (birželio 24 d.). Ir prieš Jonines, ir po jų dienos trumpam sustingsta, o po šventųjų Petro ir Povilo dienos (birželio 29) ima palengva trumpėti.

Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, mistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Birželio 24 d. išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydomąsias žoleles, mat tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš žolelių verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Buvo tikima, kad jei nuogas pasivoliosi rasoje visus metus būsi sveikas. Šią naktį buvo garbinama saulė. Jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti.

Birželis pas mus yra abiejų vasarų – fenologinės (gamtos) ir astronominės – pradžia. Fenologinė vasara prasideda pražydus erškėtrožėms, jazminams, lyg jūra banguojantiems žiemkenčių rugiams. Astronominės vasaros pradžia – birželio 22-oji, ilgiausia metų diena. Vos spėjusi nusileisti, saulė vėl kopia dangun; beveik visą naktį žaižaruoja saulėlydžių ir saulėtekių dangus.

Vasarą fenologai irgi skirsto į tris periodus – ankstyvąjį, vidurvasarį ir vėlyvąjį. Vasara baigiasi pradėjus gelsti pirmiesiems mažalapės liepos, kaštono, klevo lapams, o paros temperatūros vidurkis nukrenta žemiau 15 laipsnių. Bet birželio pradžioje apie tai niekas nė negalvoja, visi skuba džiaugtis, gyventi, klestėti.

Baigia nužydėti beveik visi medžiai ir krūmai, o kadagys, putinas birželio pabaigoje žiedus dar tik skleidžia. Miškuose žydi mėlynės, pelkėse – spanguolės. Šį mėnesį nunoksta ir pirmosios vasaros uogos – žemuogės. Lyg raudonos žvaigždutės žaliame žolynų danguje jos žiba šlaituose, pakrūmėse, miško aikštelėse. O štai drebulės, tuopos jau barsto sėklas – vėjai nešioja baltus lyg sniego dribsniai pūkus.

Medžių ir krūmų lapai taip suvešėję, kad lapuočių miškuose mažai saulės spindulių bepasiekia žemę. Tačiau miško žoliniai augalai prie tokios ūksmės puikiai prisitaikę. Beje, dalis jų suskubo nužydėti miškams dar nesulapojus.

Ramūs upių užutėkiai, ežerų įlankos pasipuošė baltomis vandens lelijomis ir geltonais lūgnių žiedais. Kur tik pažvelgsi –  ant vandens, pelkėse, pievose ir soduose – visa žydi, kvepia, veši. Miškuose karpytus lapus skleidžia paparčiai, šakiai, brandina sporas miškinis ir dvišakis pataisai, styro šiurkščios asiūklių barzdos.

Pirmųjų pavasarinių grybų, pasirodžiusių baigiant tirpti sniegui, sezonas greitai praėjo, o štai antroje birželio pusėje vėl galima grybauti – dygsta ūmėdės, voveraitės, lepšiai, kazlėkai, pasitaiko raudonviršių ir baravykų. Šiuo metu, pasak mikologų (grybų tyrinėtojų) prasideda grybų sezonas, kuris tęsis iki rugpjūčio vidurio. Grybų sporų, grybienos yra et ore, 33 km aukštyje, sporos nepraranda gyvybingumo kelis dešimtmečius. Grybų vaisiakūniai taip skirtingi – vieni matomi tik per mikroskopą, kiti gali būti 1 m skersmens ir sverti iki 10-15 kg.

Jau spėjo ūgtelėti daugumos žinduolių jaunikliai. Antroje mėnesio pusėje palikuonių susilaukia rudojo nakvišos, ausytojo, vandeninio ir kitų šikšnosparnių patelės. Gimsta jie šių naktinių skrajūnų vasaros slėptuvėse – medžių drevėse, uoksuose, inkiluose, senų medinių namų pastogėse. Patelės atsiveda po vieną, rečiau – po du jauniklius. Šikšnosparniukai turi labai kibius nagučius, kuriais įsitveria motinos kūno, o burna laikosi spenio, ir patelė, išskrisdama į naktinę medžioklę maždaug dvi savaites jauniklius nešiojasi kartu. Naktinių skrajūnų jaunikliai auga greitai ir po poros mėnesių būna jau tokio pat dydžio  kaip ir suaugę.

Iki šiol skambiai aidėję mūsų giesmininkų – strazdų, kikilių, devynbalsių, pečialindų, vieversių, krakšlių, nendrinukių – trelės birželio pabaigoje prityla, mat daugumai sparnuočių dabar pats darbymetis – jie jau turi jauniklių. Vabzdžiais jauniklius maitinantys paukščiai šiuo laiku sunaikina nesuskaičiuojamą galybę miško, žemės ūkio kenkėjų kiaušinėlių, vikšrų, lėliukių ir suaugėlių. O juk kenkėjai dažnai būna vislesni už kitas vabzdžių rūšis. Vien didžioji zylė per metus sulesa apie 6 milijonus vabzdžių! Daugiausia – vasarą.

Paskui antis jau plaukioja pūkuoti ančiukų būreliai, mėnesio pradžioje iš uoksų, inkilų kriste išskrenda klykuolių jaunikliai. Pagausėjo beveik visų vandens paukščių – kirų, žuvėdrų, kragų, laukių šeimynos. Sparnus mėgina vištvanagių, paukštvanagių, suopių jaunoji karta.

Birželio mėnesį vorai kelia vestuves – šoka ir poruojasi. Suaugėliai ir sustiprėję patinai išeina ieškoti patelių, kartais nužingsniuodami nemažus atstumus. Užuodę pėdsakus labai greitai suranda patelę tinkluose. Į tuos tinklus jis nepuola, o tik paliečia jį nagais. Patelė, išgirdusi tokio tinklo virptelėjimo signalą, puola, o patinėlis sprunka. Patinėlis vėl sudrebina patelės tinklą. Dar kartą. Kai patelė ne tokia pikta, greta jos tinklo surezga nedidelį tinklelį, ir kraipydama kojas ją kviečia. Atropojus kitam vorui, kyla peštynės, kuriose nugali stipriausias. Klajokliai vorai prieš vestuves išsipuošia: nusidažo aplinkaklio plaukelius, kojas, čiupiklius ir susitikęs su patele, iškelia cheliceras, sukiojasi, verčiasi. Čia patinėliui pavojų nėra. Tačiau su tinkluose tupinčiomis patelėmis reikia elgtis atsargiai, nes jos agresyvios. Patinėliai neša savo sužadėtinei dovaną – voratinkliu apsuptą musę. Jeigu patelė jau priviliota, kol ji ėda musę, voras skuba poruotis. Jei patinėlio dovana tik paprastas žievės gabaliukas, patelė mielai sudoros patinėlį. Vorai sutikę jaunas pateles gali poruotis ir be dovanų. Vestuvės būdingos tik kai kuriems vorams. Pasitaiko, kad patelės po poravimosi suėda ne vieną patinėlį. Kiti patinėliai užšoka ant patelių nugaros ir išsigelbsti ir spėja pasprukti. Yra vorų, kur patinai ir patelės gyvena viename tinkle ir ne tik čia poruojasi, bet ir dalijasi grobiu. Po vestuvių vorų gyvenimas keičiasi. Patelės po kelių dienų ar savaičių voratinkliais apvyniotus kokonus pritvirtina prie žolių ar kitų substratų, kiti vorai kokonus nešioja. Kokonų esti nuo vieno iki dešimties, o kiaušinėlių kokone nuo penkių iki tūkstančio.

Gal tik roplių gyvenime šį mėnesį neįvyksta nieko naujo, o štai varlių, rupūžių buožgalvių uodegos sunyksta, išauga kojos. Ežerų, balų, upių pakrantėse straksi daugybė mažų varlyčių. Tačiau ne visų varliagyvių palikuonys vasaros pradžioje išeina į sausumą – kūdrinės varlės, česnakių ir tritonų jaunikliai tebeplaukioja vandenyje.

Negiliuose, greičiau įšylančiuose ežeruose vanduo pasidaro žalsvas nuo daugybės smulkių dumblių – pradeda „žydėti“. Ypač smarkiai žydi užterštas vanduo. Tamsiuoju paros metu dumbliai sunaudoja daug ištirpusio deguonies, todėl žuvys ir kiti vandens gyviai gali pradėti dusti.

Vandens temperatūra ežeruose ir upėse pakyla iki 18-22 laipsnių šilumos. Šį mėnesį daugumos žuvų jau nardo mailius, o kitos tik šį mėnesį pradeda neršti. Vandeniui įšilus po akmenimis, kerplėšomis vasaros miegu užsnūsta vėgėlė – ji netgi naktį nebepalieka savo slėptuvės ir beveik nustoja maitintis. Atkunta tingusis lynas – ir jam ateina neršto metas, trunkantis nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos. Dar neršia šapalai, rainės, raudės, saulažuvės, gružliai, ūsoriai, plakiai, kartuolės, karosai, šamai, vijūnai, šližiai, katžuvės, pūgžliai ir kt.

Birželio mėnesį prie seklių ežerų, kur gausu vandens žolių, kartais netikėtai pasirodo didžiuliai būriai keturtaškių skėčių (tai viena žirgelių rūšis). Tūkstančiai šių grakščių vabzdžių sklando ore, rudu kilimu aptūpia pakrančių žolynus, medžius ir krūmus. Jokios paslapties čia nėra. Esant palankioms sąlygoms, iš vandens gyvenusių skėčių lervų vienu metu išsirita daug suaugėlių. Pasidairykime tokiose vietose į vandens augalų stiebus – ant jų lieka daug tuščių lervų apvalkalėlių.

Ar pažįstate Lietuvos kūdrose gyvenančius mažus drakoniukus?

Kai kuriose stovinčio vandens kūdrose kurkia ne tik varlės. Ten gyvena mažą drakoniuką primenantis skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus). Nors telpa į delną, tai yra didžiausias Europos tritonas. Šie tritonai yra labai jautrūs buveinės pokyčiams ir nyksta, todėl jų gyvenamųjų vietų apsaugai steigiamos „Natura 2000“ teritorijos.

Kokie yra skiauterėtųjų tritonų namai ir kur tikėtina juos pamatyti? Neršimui tritonai naudoja nedidelius stovinčio vandens telkinius. Paprastai jie renkasi gilesnes nei pusės metro kūdras, bet svarbu, kad pakraščiuose būtų ir seklių su negausia dugno augalija vandens plotų. Jų reikia kiaušinėlių dėjimui. Taip pat tose kūdrose turi nebūti žuvų, nes jos suėda išsiritusias tritonų lervutes ir taip populiacija pasmerkiama išnykti. Sausumoje šiai rūšiai yra reikalingos pievos ir netoliese esantys brandūs lapuočių miškai, kuriuose yra slėptuvių žiemojimui. Dažniausiai skiauterėtieji tritonai žiemoja po senais kelmais ar nuvirtusiais medžiais, nes pūvanti mediena išskiria šilumą. Taip pat kartais įsikuria kitų gyvūnų po žeme išraustuose ir apleistuose urveliuose.

Pavasarį kūdrose vyksta povandeniniai šokiai

Skiauterėtieji tritonai rengia ypatingas tuoktuves. Šokių scenai jie pasirenka lygaus paviršiaus vandens telkinio dugno aikšteles, neapaugusias vešlia augalija. Patinai, šokdami tuoktuvių šokius, vilioja pateles pasirinkti jų padėtą spermatoforą. Skiauterėtųjų tritonų patinėliai išsiskiria savo drakoniška skiautere ant nugaros, kuria puikuojasi prieš pateles. Kiti išskirtiniai bruožiai – baltas dryžis ant uodegos ir ryškiai oranžinis ar geltonas pilvas su juodomis dėmėmis. Lietuvoje taip pat gyvena dažnesni paprastieji tritonai, bet jie yra gerokai mažesni: skiauterėtieji tritonai užauga iki 12-17 cm ilgio, o paprastieji tritonai – iki 9 centimetrų.

Skiauterėtojo tritono patelės padeda apie 200 – 300 kiaušinių. Patelė kiekvieną kiaušinį rūpestingai suvynioja į augalų lapus ir prilipdo prie vandens augalų. Naujai išsiritę tritoniukai sausomoje praleis trejus-penkerius metus, kol sulauks lytinės brandos ir pradės rengti savo pavasarinį tuoktuvių šokį.

Didžiausia grėsmė – buveinių mažėjimas ir žemės ūkio tarša

Kadangi šiems drakoniukams reikia tinkamų sąlygų ne tik vandenyje, bet ir aplink sausumoje, tokių teritorijų Europoje vis mažėja. Taip pat skiauterėtieji tritonai, kaip ir kiti varliagyviai, labai kenčia nuo žemės ūkio taršos – pesticidų, herbicidų ir kitų cheminių medžiagų – kurios yra pragaištingos jų dauginimuisi. Todėl Lietuvoje atliekama šių tritonų paieška, o aptinkamos gyvenamosios teritorijos saugomos.

Be to, skiauterėtųjų tritonų saugojimas naudingas ne tik šiai rūšiai. Vandens telkiniuose, kurie reikalingi tritonams, randamas nemažas skaičius nykstančių augalų, bestuburių ir varliagyvių rūšių. Šiuo metu „Natura 2000“ tinklas Lietuvoje saugo 27 šių tritonų gyvenamąsias vietas.

Vaizdo reportažas – https://youtu.be/6mszOG8m7ZE 

Kviečiame įsigyti lankytojo bilietą – prisidėkite prie parko gerovės

Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo. Savanoriškas bilieto įsigijimas išreiškia lankytojo pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų sutvarkytos rekreacinės, lankomos vietos, pažintiniai takai. 

Lankytojo bilietai platinami nacionalinių ir regioninių parkų direkcijose, lankytojų centruose, aplinkosauginių, švietėjiškų renginių vietose, poilsiavietėse, stovyklavietėse.

Vienkartinis lankytojo bilietas (5 dienoms) lankytis viename valstybiniame parke kainuoja 1 eurąVieno mėnesio lankytojo bilietas lankytis viename valstybiniame parke kainuoja 5 eurus.

Visų (4 nacionalinių ir 28 regioninių) valstybinių parkų vieno mėnesio lankytojo bilietas kainuoja 10 eurųMetinis visų minėtų valstybinių parkų lankytojo bilietas kainuoja 20 eurų. Vienerių metų visų minėtų valstybinių parkų šeimos lankytojo bilietas kainuoja 25eurus.

Taip pat lankytojo bilietą galima pirkti trumpąja žinute (SMS) – kaina 1,35 EUR (lankytojo bilietas 5 dienoms 1 Eur, o 0,35 Eur aptarnavimo mokestis). SMS žinutę turite siųsti numeriu 1860 su tekstu PNRP

Lankytojo bilietus galima įsigyti ir internetu! „Tiketa.lt“ platformoje paspaudus čia. Bei „Bilietai. lt“ platformoje:

Vienkartiniai Panemunių regioninio parko lankytojo bilietai paspaudus čia.

Metinis šeimos visų valstybinių parkų lankytojo bilietas paspaudus čia.

Metinis visų valstybinių parkų lankytojo bilietas paspaudus čia.

Vieno mėnesio visų valstybinių parkų lankytojo bilietas paspaudus čia.

Taip pat lankytojo bilietą galima įsigyti „Perlo“ terminaluose. tačiau juose taikomas papildomas 0,25 Eur aptarnavimo mokestis.

Gautos lėšos už lankytojo bilietą bus skirtos gamtos objektų, rekreacinių teritorijų priežiūrai, tvarkymui, informacinių stendų atnaujinimui, šiukšlių išvežimui, taip pat švietėjiškai gamtosauginei veiklai vykdyti – lankstinukams, gamtos maršrutų aprašymams, gamtos pamokoms.

Įvyko edukacijų mugė Šilinėje

Penktadienį, gegužės 27 d., praūžė edukacijų mugė Šilinėje.  Nuostabūs ir visad su šypsena pasitinkantys mūsų krašto edukatoriai ir turizmo paslaugų teikėjai pristatė savo veiklas, vedė edukacijas, dalinosi patirtimi.

Raudonės kaimo bendruomenė „Žiburys“ pristatė virtinukų gamybos procesą, vaišino žolelių arbata ir dvarišku pyragu. Lietuvai pagražinti draugijos Veliuonos skyrius mokės žvakių gamybos paslapčių, skirtingų vaškų ypatumų, žvakių liejimo technikų ir patiems leido jas gaminti. Ypatingą (ir sparčiai nykstantį) amatą mums pristatė Seredžiaus  Stasio Šimkaus mokyklos bendruomenė. Tai – pynimas iš vytelių. Krupštumo ir žinių reikalaujanti edukacija sunkumų dalyviams nesukėlė – edukatorius padėjo kiekviename žingsnyje pinant krepšelius iš vytelių!

Savo edukacinį renginį surengė Veliuonos kultūros centras. Jame surengė muzikinį pasirodymą ir buvo pristatytos net kelios edukacijos – veikė senovinis fotografo kiemas, cianotipijos pamokos ir buvo grojimas įvairiais muzikos instrumentais. Dalyviai įsiamžino fotografo ateljė bei apžiūrėjo jo fotoaparatą, pasigamino sau nuotrauką cianotipijos būdu (dar vadinamu blueprint), kolektyviai grojo dūdelėmis.

Svečias iš už užnemunės pristatė dar vieną amatą – stogdengystę skiedromis bei jų gamybą. Stipresnieji edukacijų mugės dalyviai patys gamino skiedras specialiu įtaisu. Bitininkystės paslaptis mums atskleidė kempingo Medaus slėnis savininkas, bitininkas Ovidijus Jasinskas. Papasakojo apie bitininko profesiją ir jos iššūkius, atvėrė tikrą avilį, davė paragauti ne tik šviežio medaus, bet ir kepto meduolio. Smaližiams ši edukacija itin patiko. 🙂

Visai greta stūksančios Panemunės pilies kolektyvas pristatė gana išskirtinę temą – heraldiką. Jos metu dalyviai sužinojo apie herbus ir jų kūrybos procesus. Herbe atsiduria gerai apgalvoti simboliai ir spalvos, tad dalyviai turėjo pamąstyti, ką sudėti į savo šeimos herbus, kuriuos patys ir gamino. Na, o Arūno žirgyno vadovė Lena Rukšnaitienė atvežė į renginį daug meilės. Edukacija su žirgais leido prisiliesti prie arkliukų, juos paglostyti, apkabinti bei pamaitinti morkomis. Nors plačiau buvo pristatytas jojimas, elgesys su žirgais ir gyvenimas, bet visą dėmesį pavogė mielieji gyvūnai! Taip pat turėjome progą pasimatuoti viduramžių riterių šarvus ir šalmus, šaudyti arbaletu į taikinius, apjoti ratą su žirgais.

Veliuonos krašto istorijos muziejus taip pat nukėlė laiku atgal. Edukacija Tarpukario ir daraktorinė mokykla pasodino į senovinį mokyklos suolą. Tačiau sėdėti neužteko, teko klausytis pono mokytojo vedamos pamokos apie Veliuonos istoriją, kuri yra ypatinga. Ar žinojote, kad prie Veliuonos vyko vienintelis vandens mūšis? Dėstomą medžiagą užsirašinėjome ant grifelinių lentelių balta kreida! Po istorijos pamokos – dailyraščio. Na, o kantrūs mokiniai po pamokų gali žaisti žaidimus – joti arkliukais, sukti vilkelius ir statyti Veliuonos pilies maketus.

Dar viena edukacija vyko tolėliau nuo mūsų kiemo – prieplaukoje prisišvartavęs dalyvių laukė laivas Bisena. Nors kapitonas skaitė paskaitas apie laivybą mūsų kieme, bet plaukti laivu dalyviai vyko į prieplauką. Ši edukacija, beje, taipogi nepaliko abejingų – kokia pramoga!

Na, o Panemunių regioninio parko direkcijos specialistai kvietė dalyvauti ekskursijoje Šilinės botaniniame draustinyje su ekologu ir sužinoti Šilinės pažintinio tako paslaptis. Taip pat vedėme edukaciją Senieji Nemuno amatai. Čia dalyviai gamino plukdomojo tinklo dalis – vijo virvę ir pjovė su mašinka plūdes.

Džiaugiamės padovanotu gražiu oru, dalyvių gausa bei dėkojame edukatoriams, kurie skyrė savo laiką bei pasidalino sukauptomis žiniomis ir VVG Nemunas už renginio finansavimą.

Renginys surengtas įgyvendinant projektą „Turizmo išteklių, atspindinčių krašto kultūros ir istorijos paveldą, rinkodara ir pritaikymas turizmo skatinimo reikmėms“. Projektas vykdomas pagal Jurbarko vietos veiklos grupės „Nemunas“ 2016-2023 m. vietos plėtros strategijos priemonę „Regioninių produktų kūrimas panaudojant krašto kultūros ir istorijos paveldą“ Nr. LEADER-19.2-SAVA-9. Finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

.

„Natura 2000” tinklas jau trisdešimt metų saugo pažeidžiamiausiųjų namus

Šiemet, gegužės 21 dieną, sueina trisdešimt metų, kaip Europos Sąjungoje buvo įkurtas saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000”. Kadangi gamta neturi sienų, šios teritorijos vieningai saugo pažeidžiamiausias paukščių, gyvūnų ir augalų rūšis bei jų natūralius namus – gamtines buveines – visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Šiuo metu „Natura 2000” tinklas apima beveik penktadalį bendrijos sausumos ir dešimtadalį jūrų ploto.

„Europa yra antras pagal gyventojų tankumą žemynas pasaulyje, todėl natūralu, kad gamtai tenka didelis spaudimas ir kyla sugyvenimo iššūkių. Tačiau nereikėtų supriešinti gamtos ir žmogaus, nes nuo gamtos gerovės tiesiogiai priklauso mūsų išgyvenimas, o ir gamtai daugeliu atvejų reikia žmogaus, – teigia Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas. – „Natura 2000” tinklo saugomos gamtinės buveinės yra ne tik daugelio rūšių vieninteliai namai, bet atlieka ir kitas gyvybiškai svarbias ekosistemines paslaugas. Pavyzdžiui, pelkės reguliuoja mikroklimatą, sugeria iš atmosferos anglies dioksidą ir tarnauja kaip vandens rezervuarai, pagirdantys aplinką sausrų laikotarpiu. Natūralios žydinčios pievos ne tik puošia žemės ūkio kraštovaizdį, bet padeda išlikti vabzdžiams apdulkintojams, nuo kurių tiesiogiai priklauso didžioji dalis Europoje auginamų žemės ūkio kultūrų. Miškai, be abejo, švelnina klimato kaitą, yra nepamainoma erdvė rekreacijai, taip pat maisto produktų šaltinis. Žaliosios zonos mažina triukšmą bei padeda išgyventi dažnėjančias karščių bangas“, – vardija A. Klimavičius.

Išsaugomų ekosistemų teikiama nauda turi ir piniginę išraišką. Atliktos studijos rodo, kad Europos Sąjungoje saugomos teritorijos kasmet sukuria vertės už maždaug 200-300 mlrd. eurų. Lietuvoje šis skaičius kasmet siekia beveik 194 mln. eurų. „Gamtos teikiamą vertę galima palyginti su žmogaus sveikata. Apie sveikatą nemąstome ir jos nejaučiame, kol ji nesutrinka. Panašiai ir gamtinės buveinės, kol yra geros būklės, saugo mus nuo potvynių, karščio bangų, epidemijų ir kitų kataklizmų, teikia maisto produktų, rekreacijos ir verslo galimybes. Kai gamtos sveikata sutrinka, patiriame skaudžias pasekmes“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovas A. Klimavičius.

„Pastarojo meto geopolitiniai iššūkiai leido naujomis akimis pamatyti namų vertę. Užjaučiame tuos, kurie neteko namų, ir ėmėme dar labiau vertinti savuosius. „Natura 2000” tinklo tikslas yra užtikrinti, jog šalia mūsų namų būtų vietos ir kitų rūšių namams, o sugyvendami tarpusavyje patirtume abipusę naudą“, – teigia dr. Birutė Valatkienė, vadovaujanti projektui „Naturalit“, atsakingam už „Natura 2000” tinklo plėtrą Lietuvoje. „Natura 2000” teritorijos steigiamos remiantis ES Buveinių ir Paukščių direktyvomis, kuriose išskirta apie 2000 saugomų rūšių ir 230 gamtinių buveinių tipų. Lietuvoje iš viso aptinkami 54 į Buveinių direktyvą įrašyti natūralių buveinių tipai ir 101 augalų ir gyvūnų rūšis. Taip pat mūsų šalyje peri, žiemoja arba migruodamos užsuka 256 saugomų paukščių rūšys. Lietuvoje daugiau nei keturi penktadaliai „Natura 2000“ tinklo teritorijų sutampa su nacionalinėmis saugomomis teritorijomis, tačiau tinklas vis dar yra nepakankamas tiek dėl pačių teritorijų trūkumo, tiek dėl neužtikrinamos tinkamos jų apsaugos. Gera žinia ta, kad jau keleri metai sparčiai vykdomi darbai netrukus leis „Natura 2000“ tinklą išplėsti ir suteikti daugiau saugumo garantų mus supančiai gamtai.

Kukutis. Ž. Morkvėno nuotr.

Kviečiame į edukacijų mugę Šilinėje

Gegužės 27 d. (penktadienį) nuo 10 val. kviečiame atvykti į edukacijų mugę Šilinėje, Panemunių regioninio parko lankytojų centre.Skirtingi turizmo paslaugų teikėjai pristatys savo veiklas, ves edukacijas. Senieji Nemuno amatai, ekspozicijos „Nemunas ir gyvenimas prie jo“ lankymas, ekskursija botaniniame draustinyje, žvakių liejimas, jojimas arkliukais ir viduramžių ginklai, medaus edukacija, Raudonės pilies legendos ir kitos!

Kviečiame atvykti pabendrauti, dalyvauti edukacijose, pažinti mūsų kraštą ar susikurti turiningą maršrutą ekskursijai!

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Turizmo išteklių, atspindinčių krašto kultūros ir istorijos paveldą, rinkodara ir pritaikymas turizmo skatinimo reikmėms “. Projektas vykdomas pagal Jurbarko vietos veiklos grupės „Nemunas“ 2016-2023 m. vietos plėtros strategijos priemonę „Regioninių produktų kūrimas panaudojant krašto kultūros ir istorijos paveldą“, Nr. LEADER-19.2-SAVA-9. Finansavimas: Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos.

Kilus klausimams susisiekite tel. (8~447) 41723, el. paštas info@prpd.lt

Dviračių žygis Gelgaudiškis-Ilguva

Gegužės 19 d. atidarysime atnaujintą dviračių trasą Gelgaudiškis-Ilguva. Susitinkame 10 val. prie Gelgaudiškio bažnyčios. Kviečiame dalyvauti atidaryme, važiuoti dviračiais trasa bei pasigrožėti vaizdingu Nemuno slėnio kraštovaizdžiu! Pasitiksime su vaišėmis, tad norint žinoti dalyvių skaičių prašome užsiregistruoti.

https://forms.gle/dpcsLwPxnPCr9riD9

10.00-10.15 Atidarymas, sveikinimo žodis
10.15-12.00 Važiavimas 10 km iki Plokščių prieplaukos
12.00-12.30 Pertrauka, piknikas
12.30-14.00 Važiavimas 12 km iki Ilguvos
14.00 Trasos pabaiga, atsisveikinimas 

Trasos Gelgaudiškis-Ilguva ilgis 22 km. Dalyviai atgal parvežami nebus, tad apgalvokite tolimesnę savo kelionę/grįžimą atgal. Grįžti atgal galite ta pačia dviračių trasa arba asfaltuotu keliu. 

Gamtos mėnesiai: Gegužė

Tai vienas gražiausių mėnesių, anksčiau vadintas Milčiumi, Žiedžiu, Sėmeniu, Sėjimu Gegužiniu ir kitais vardais..

Gegužė jau paukščių klegesio, augalijos suvešėjimo mėnuo. Pirmosiomis gegužės dienomis užkukuoja gegutė, tad ir pavadinimas toks. Dar mėnuo vadintas žiedžiu, o pagal darbus – ir sėmeniu, sėjiniu. Pirmąją mėnesio savaitę didžiojoje Lietuvos dalyje baigiasi šalnos, o vidutinė paros oro temperatūra pakyla iki 12-14 laipsnių šilumos.

Pagal daugiamečius fenologinius stebėjimus ąžuolai susprogsta apie gegužės 7-ąją, alyvos pražysta 21-ąją, šermukšniai – 15-ąją. O iš medžių paskutinysis sulapoja ne ąžuolas, kaip daugelis mano, bet uosis – apie gegužės 22-ąją. Lapuočių miškas per šį mėnesį kelis kartus pakeičia savo paklotės spalvą: po mėlynųjų žibuoklių žydi baltosios ankstyvės, o paskui – geltonosios plukės. Gražūs ir pavasariniai paupių pievų žiedai: kiškio ašarėlės, žiognagės, veronikos. O kai pakeles užlieja linksmas pienių geltonis.

Gegužės pradžioje brinksta, didėja ir skleidžiasi klevų, kaštonų, liepų, daugelio kitų medžių ir krūmų pumpurai. Tai metas, kai visa gamta ūmai išsprogsta tarsi milžiniškas ilgai krautas žiedas: tiesiog akyse sulapoja medžiai ir krūmai, išdygsta ir prasiskleidžia daugybė žolių, prapliumpa giedoti paukščiai. Žiedų kekėmis apkimba ievos, skleisdamos aplinkui svaigų mikrobus užmušančių fitoncidų kvapą, pievų kilimai pagelsta nuo pienių. Gegužės viduryje ar antroje pusėje parkuose, kaimo, miško keliukuose, net mieste ant asfalto ar betono – visur, kur tik netoliese auga pušys, lietaus balų pakraščiuose galima pamatyti keistas geltonas apnašas – tai kartu su lietumi iškritusios pušų žiedadulkės. Jos labai mažos – viename pušies žiede net keli milijonai. Net menkiausias vėjelis lengvai jas pakelia ir neša oru.

Vadinamojo vėlyvojo pavasario periodu, kol dar nežydi žiemkenčiai rugiai, erškėtrožės ir vyšnios išskleidžia lapus, tampa paslaptingi ir neperregimi visi lapuočių miškai. Šiuo metu žmonių mažiau ištremptose giriose pražysta vėjalandės šilagėlės, beje, jau seniai įrašytos į Raudonąją knygą. Šen bei ten mišraus miško paunksmėjė, parkuose žaliuoja apvalių lapų lopeliai. Tai europinė pipirlapė, slepianti gležnus savo žiedelius – juos aptinki tik praskleidęs lapų kilimėlį.

Pavasarį, kada medžiai plūste plūsta gyvybės syvais, suveši ir žvynašaknė. Jos sėklas ant medžių šaknų perneša skruzdėlės, vabalai, miško paklotėje gyvenantys graužikai, vanduo. Įdomu, kad jos sudygsta tik tada, kai paliečia medžio šaknį.. Tai palyginti neretas augalas, dažniausiai parazituojantis ant lazdynų, alksnių, ąžuolų šaknų. Žvynašaknė maisto medžiagas ima tiesiog iš augalo, ant kurio šaknų įsikuria, todėl jai visai nereikia chlorofilo. Nužydėję jos ūgliai tamsėja, traukiasi tarytum džiūtų, kiti dar mėsingi, gyvi.

Augalai, regis, švenčia niekad nesibaigiančią pavasario šventę, o daugumai gyvūnų dabar – pats rūpesčių metas: kaip išauginti, apsaugoti nuo visų pavojų savo jauniklius. Jau išvydo pasaulį briedžių, elnių, stirnų jaunoji karta. Ką tik gimę žvėreliai silpni, bejėgiai, todėl kurį laiką, kol sutvirtės ilgos ir plonos kojos, jie tyliai tūno pasislėpę nuošalesnėse vietose.

Gegužės mėnesį jauniklius atsiveda dauguma vidutinių ir mažųjų žinduolių – bebrų, ūdrų, žebenkščių, kirstukų ir kitų. Kai kurių, pavyzdžiui, pelėnų ir pilkųjų kiškių – tai jau antroji vada. Vis dažniau iš olos išlenda jau spėję gerokai ūgtelėti barsukų jaunikliai. Į mėnesio pabaigą žinduoliai baigia šertis – sunkius žiemos kailinius pakeičia lengvesni ir plonesni vasariniai. Tvirtėja, šakojasi naujos briedžių, stirninų karūnos. O taurieji elniai dar tik atsisveikina su senosiomis: paskutinieji ragus numes gegužės pabaigoje-birželio mėnesį. Vakarais parkuose, miškuose ir net miestuose grakščiai skraido šikšnosparniai – vieni pabudę iš žiemos miego, kiti – parskridę iš šiltųjų kraštų. Jie minta naktį skraidančiais vabzdžiais – nuo smulkiausių uodų, mašalų iki didelių naktinių drugių, grambuolių. Bet štai vienas iš didesnių mūsų šikšnosparnių – rudasis nakviša – gegužės mėnesį, kai grambuolių itin daug, minta vien jais. Smulkesni šikšnosparniai – puikūs uodų, kitos smulkmės medžiotojai.

Prie naktinių medžiotojų šikšnosparnių gegužės pradžioje prisijungia iš pietų pargrįžęs lelys. Jis vos ne vienintelis iš visų mūsų krašto paukščių minta naktiniais vabzdžiais. Taip vėlai gimtinėn grįžta ne tik jis. Tik gegužės pirmoje pusėje parskrenda čiurliai, volungės, paskutinėmis balandžio dienomis ar gegužės pradžioje teužkukuoja gegutė, pradeda čiulbėti lakštingalos. Šie sparnuočiai grįžta tik pradėjus lapoti medžiams.

Bene paskutinė, kartais net gegužės viduryje, iš pietų parskrenda raudongalvė sniegena. Apleistose nemelioruotuose, pelkių, ežerų pakraščiuose gali išgirsti nesudėtingą, bet žavią jos giesmelę. Tai suokia į karklo ar alksnio viršūnę nutūpęs gražus raudongūžis ir raudongalvis patinėlis. Taigi iki gegužės vidurio paprastai sugrįžta visi paukščiai keliauninkai. Gegužė – įdomiausias mėnuo paukščių gyvenimo stebėtojui. Giesmininkų balsai srūva iš visų pusių – iš dangaus, kone iš kiekvieno medžių guoto, krūmo. Sode liejasi kikilio giesmė, nardydama po dangaus mėlynę ulba žvitri šelmeninė kregždutė, nendrės viršūnėje griežia ežerinė nendrinukė.

Pelkėtose vietose vyksta įspūdingos gaidukų tuoktuvės. Nuostabūs, vienas į kitą nepanašūs gaidukų patinėliai: vieno kaklas ir krūtinė juodi, kito baltut baltutėliai, margi, rudi ir dar kitokie. Pelkėtuose, sekliuose ežeruose, tvenkinių salose šimtais balsų krykščia rudagalvių kirų kolonijos. Gegužės pabaigoje iš kiaušinių jau ritasi jų jaunikliai. Dieną naktį netyla šių paukščių klegesys. Pradeda dėti kiaušinius upinės, juodosios ir mažosios žuvėdros, peri ausytieji kragai. Grakščiai virš nendrynų sklando nendrinė lingė…

Vis labiau šylant orams atkunta ropliai ir varliagyviai: patelių ieškodami šmirinėja vikriųjų driežų patinėliai; po pirmo pavasarinio nėrimosi poruojasi paprastieji žalčiai. Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje deda kiaušinius vikriųjų driežų patelės, neršia tritonai. Vasaros pradžioje, baigusios neršti, jų patelės ir puošnias vestuvių spalvas praradę patinėliai išropos į sausumą. Mėnesio gale baigiasi ir daugumos kitų varliagyvių – varlių, rupūžių – nerštas, iš ankščiau išnerštų ikrų išsirita pirmieji buožgalviai.

Lydekos išneršė dar prieš gegužį, baigiasi ir trispyglių dyglių, stintų nerštas. Tačiau dar tebeneršia starkai, šamai, o karosai tik pradeda giminės pratęsimo apeigas. Vandens temperatūrai pasiekus 12-13 laipsnių šilumos, sekliose pakrantėse tyliais šiltais vakarais suraibuliuoja vanduo – tai karšiai suplaukė neršti. Besileidžiančios saulės atšvaituose nuo gausybės draugėn susirinkusių žuvų vanduo tarytum lėtai verda, virš vandens šen bei ten kyšteli tai nugaros pelekas, tai visa nugara. Nerštui pasibaigus ant vandens žolių lieka apvaisinti ikrai, o žuvys pasitraukia į gelmes.

Ne visos žuvys pavasarį būna aktyvios. Štai vėgėlė, išneršusi rudenį ir žiemą po ledu, pavasario pabaigoje ieško ramaus kampelio po akmenimis, kerplėšomis.

Gegužė – ir vabzdžių klestėjimo metas. Dūzgia bitės, kamanės, geria nektarą drugiai, vabalai. Vieni šiuo metu dar tik lenda iš lėliukių, kiti, peržiemoję suaugėlių stadijoje, deda kiaušinėlius, iš kurių ritasi vikšrai. Akį džiugina pamiškėse, pievose plazdantys spalvingi drugiai: įvairūs perlinukai, melsviai, dar ankstyvą pavasarį pabudę citrinukai, šeiriai, sprungės. Gausu sodų ir daržų kenkėjų baltukų, dedančių kiaušinėlius ant kultūrinių augalų, pradeda skraidyti retas, jau seniai į Raudonąją knygą įrašytas gražuolis drugys – machaonas, lietuviškai vyčiadrugiu vadinamas. O kur dar vandens vabzdžiai, naktiniai drugiai, vabalai, mašalai ir kita smulkmė! Juk vabzdžių rūšių Lietuvoje – apie 14 tūkstančių!

Atgijo ir moliuskai – sraigės, šliužai. Vienos sraigės, pavyzdžiui, vynuoginės –didelės ir visiems pažįstamos, kitos mažytės, vos įžiūrimos net pro lupą. Apie jas mes žinome labai mažai, kai kurios net lietuviškų pavadinimų neturi.

Šį mėnesį jau šilta ir ima plisti grybinės ligos, žalojančius medžius ir krūmus. Ant lapuočių ima augti purpurinės, ant spygliuočių – plutpintės – kraujuojančios pintys. Gegužę auga grybai valgomieji bobausiai, raukšlėtakraštės tauriabudės, valgomieji briedžiukai, pavasarinės balteklės, valgomosios geltonpintės, paprastosios plempės. Auga ir nevalgomi grybai. Tai ąžuoliniai skiauteniai, ankstyvosios tauriabudės, šiurkščiosios smirdeklės, kvapiosios anyžpintės ir kiti grybai. Jų galima rasti ant stuobrių, žemės, kelmų, virtėlių, šakų. Pasirodo ir pirmieji gleivūnai. Jų vaisaikūniai apvalių formų ir spalvingi.

Keičiasi ekspozicijos darbo laikas

KĄ PAS MUS VEIKTI?

Moderni bei unikali ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“ įkurta buvusioje Šilinės smuklėje. Čia susipažinsite ne tik su panemunės gamta ir gyvūnija, bet ir žmonių gyvenimu prie Nemuno. Itin įdomūs senieji panemunės gyventojų amatai – upinė laivyba, sielininkystė, valčių ir žvejybos įrankių gamyba. Ne tik žinių, bet ir veiklos pas mus daug – naršysite išmaniuose terminaluose, išgirsite panemunės gyvūnus bei paukščius, pereisite per sielius, plauksite valtimi ir nusipiešite atvirutę!

KUR MUS RASTI?

Panemunių regioninio parko lankytojų centras įsikūręs buvusios Šilinės smuklės pastate. Adresas: Raseinių g. 2, Šilinės kaimas, Jurbarko r.

KADA ATVYKTI?

Lankytojų centro arbo laikas:

I-IV 8.00 – 17.00

V   8.00 – 15.45

VI  10.00 – 18.00

VII Nedirba

Ekspozicijos lankymas

SuaugusiemsSenjorams, moksleiviams, studentams
2,00 Eur asmeniui1,00 Eur asmeniui

Lankymas su gidu

1 asmuo3-15 asmenų16-25 asmenys
    5,00 Eur                            70,00 Eur                                 80,00 Eur + 5,00 už kiekvieną papildomą asmenį

Moksleiviams, studentams, neįgaliesiems, senatvės pensininkams teikiamos su 50 procentų nuolaida;

1-12 kl. mokiniams ekspozicija per kultūros pasą yra nemokama.

1 2 3 4 5 6 33