Draudžiama žvejoti lydekas

Nuo vasario 1 d. įsigaliojo draudimas iki balandžio 20 d. žvejoti lydekas. Draudimo tikslas – užtikrinti besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų apsaugą, taip pagausinant jų išteklius.

Šių žuvų negalima gaudyti visuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius tvenkinius ir kūdras. Iki balandžio 20-osios draudžiama žvejoti masalui naudojant gyvą žuvelę. Žvejybai gali būti naudojamas žuvies gabalėlis, o Kuršių mariose ir žuvelė, tačiau visos užkibusios lydekos turi būti nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.

Mokslinių tyrimų duomenimis, daugumoje šalies vandens telkinių plėšriųjų žuvų yra per mažai. Net Kauno mariose, kuriose žuvų nuo 2013 m. pagausėjo apie keturis kartus, lydekų, greičiausiai dėl intensyvios jų žvejybos, nedaugėja.

Lydekų žvejybos draudimo laikotarpiu aplinkosaugininkai organizuos reidus, ypač į nuošalesnius, žvejų mėgėjų rečiau lankomus vandens telkinius. Ten vis dar pasitaiko pažeidėjų, kurie stato šakotines, paslėpdami jas po sniegu, ir gaudo besiruošiančias neršti lydekas.

Už kiekvieną draudžiamu laikotarpiu sugautą lydeką pažeidėjas turės sumokėti po 145 eurus  žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti. Be to, jam bus skirta iki 300 eurų bauda ir konfiskuoti visi nusižengimo padarymo įrankiai bei priemonės.

Aplinkos ministerija kviečia gyventojus apie pastebėtus brakonieriavimo atvejus pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatoriai šią informaciją nedelsdami perduos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos budinčiam mobiliam aplinkosaugininkų ekipažui.

Aplinkos Ministerijos inf.

ADVENTUR 2019

Panemunių regioninis parkas, kartu su Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centru bei Pagėgių krašto turizmo informacijos centru dalyvavo tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur 2019“.

Šių metų parodos tema- potyrių turizmas. Jurbarkas prisistato žadėdamas išskirtinius potyrius – kelionę į partizanų žemes. Lankytojams siūlyta keliauti ne tik per gražiausias Jurbarko krašto girias, bet ir laiku – į Mažąją Lietuvą siauruoju geležinkeliu link Pagėgių.

Dar viena pagrindinių parodos temų turistams – naujai parengtos „Karšuvos žiedo“ dviračių, automobilių bei pėsčiųjų trasos. Panemunių regioninis parkas prisidėjo prie stendo atraktyvumo – padėjo sukurti taką, kuriuo žengiant pajaučiama miško paklotė bei dvasia, leido lankytojams išgirsti skirtingų paukščių balsus bei padėjo Jurbarko TVIC darbuotojai teikti informaciją parodos dalyviams.

„Adventur 2019“ vyko sausio 25 – 27 dienomis, LITEXPO rūmuose.

Kukarskės luoto tyrimas

Paimtas Kukarskės luoto mėginys leido nustatyti luoto medienos rūšį – tai pušis.

Tyrimas atliktas biologiniu mikroskopu, vertinant mėginio pjūviuose matomus medienos anatominius požymius. Skersiniame pjūvyje matomos spygliuočių medienai būdingos ląstelės tracheidės ir sakotakiai. 

Radialiniame pjūvyje matoma pušies medienai būdinga pinoidinių langelių, išsidėsčiusių tarp spindulio parenchiminių ląstelių ir vertikaliųjų tracheidžių, forma – didelės apvalios poros.

Kęstučio Pesecko inf.

Palankesnės sąlygos perėti upinėms bei mažosioms žuvėdroms


Beveik 2,4 mln. eurų vertės ES remiamas projektas padės pagerinti mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas joms perėti bei auginti jauniklius. ES „LIFE“ programos investicijų suma sieks 1,4 mln. eurų.


Šio projekto pagrindinis tikslas – visose mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugai svarbiose teritorijose pagerinti jų buveinių kokybę ir būtinas apsaugos sąlygas, įtraukiant suinteresuotas institucijas į šias veiklas ir panaudojant jų pajėgumus. Projektą vykdo Lietuvos ornitologų draugija su partneriais. Jį numatyta baigti 2022 m. gruodį.

Visose aštuoniose upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai svarbiose teritorijose planuojama atkurti šiems paukščiams tinkamas sąlygas. Nemuno pakrantėse ir salose tarp Kulautuvos ir Smalininkų, Kalvių karjere ir Nemuno deltoje bus pilamos stacionarios salos. Iš viso numatyta supilti 13 salų. Be to, šiose teritorijose bus išdėliota 600 slėptuvių žuvėdrų jaunikliams, o lankytojams perimviečių prieigose bus įrengti informaciniai ženklai.

Mažoji žuvėdra – mūsų šalyje retas ir saugomas paukštis, nuo 1976 m. įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir globojamas Berno bei Bonos konvencijų, Paukščių direktyvos. Dabar Lietuvoje peri tik apie du tris šimtus mažųjų žuvėdrų porų.

Labai svarbu, kad šie paukščiai nebūtų trikdomi perėjimo metu. Deja, jų populiaciją mažina žmonės (žvejai, poilsiautojai) ir jų lankymasis perimvietėse. Dėl vandens lygio svyravimų, pakrančių apžėlimo medeliais, kita augalija nyksta vietos, kuriose mažosios žuvėdros gali dėti kiaušinius. Norint jas išsaugoti, būtina valyti šių sparnuočių perėjimui tinkamus krantus, riboti žmonių lankymąsi veisimosi vietose.

Upinės žuvėdros, beveik perpus didesnės už mažąsias žuvėdras, yra paplitusios Lietuvoje, bet jų apsaugos būklė nėra palanki, kadangi sunyko kai kurios šių paukščių perėjimo vietos, o daugelis kitų veisimosi vietų yra mažai tinkamos.

Aplinkos ministerijos inf.

Parama regioniniam parkui

Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo. Savanoriškas bilieto įsigijimas išreiškia lankytojo pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų sutvarkytos rekreacinės, lankomos vietos, pažintiniai takai. 

Vienkartinis lankytojo bilietas (5 dienoms) lankytis viename valstybiniame parke kainuoja 1 eurą.Vieno mėnesio lankytojo bilietas lankytis viename valstybiniame parke kainuoja 5 eurus. Visų (4 nacionalinių ir 28 regioninių) valstybinių parkų vieno mėnesio lankytojo bilietas kainuoja 10 eurų. Metinis visų minėtų valstybinių parkų lankytojo bilietas kainuoja 20 eurų.Vienerių metų visų minėtų valstybinių parkų šeimos lankytojo bilietas kainuoja 25eurus. Lankytojo bilietai platinami nacionalinių ir regioninių parkų direkcijose, lankytojų centruose, aplinkosauginių, švietėjiškų renginių vietose, poilsiavietėse, stovyklavietėse.

Per 2018 metus pavyko išplatinti 1005 lankytojo bilietus. Surinktos lėšos panaudotos rekreacinei infrastruktūrai gerinti – už 206 Eur pastatyti informaciniai kelio ženklai į Panemunių regioninio parko lankytojų centrą.

Prie kelio Jurbarkas – Kaunas 141 pastatyti informaciniai ženklai į Panemunių RP Lankytojų centrą

Likusi surinktų lėšų dalis bus panaudota rekreacinių teritorijų priežiūrai, tvarkymui, informacinių stendų atnaujinimui.

Dėkojame kiekvienam prisidėjusiam ir remiančiam saugomas teritorijas!

Ryškiausiai šviečiantis žibintas

Baltais sniego pūkais pasipuošusias obelų šakas ankstyvą antradienio rytą papuošė Veliuonos A. ir J. Juškų gimnazijos pradinukų pagaminti žibintai. Mokinukai labai džiaugėsi žiemos pramogomis: mėtėsi gniūžtėmis, darė sniego angelus. Taip pat kiekviena mažųjų klasė nupiešė ant sniego kalėdinius sveikinimus.

Vaikai snieguoti, bet laimingi sugužėjo į direkcijos salę. Čia su Panemunių regioninio parko vyr. specialiste Vaida Mozūraitiene prisiminė, kuo mums ypatingas šis laikotarpis, kai ateina didžiausia ir vaikams tikriausiai pati linksmiausia metuose šventė – Šv. Kalėdos. Pradinukai įdėmiai klausėsi pasakojimų, apie tai, ką seniau žmonės dirbdavo ir ko vengdavo imtis advento laikotarpiu. Taip pat sužinojo, kada lietuviai pradėdavo ruoštis Kūčių vakarui, kaip namus papuošdavo ir kokius valgius gamindavo. Kiekvienas mokinys vardino patiekalus, kuriuos gamina jo tėveliai Kūčių stalui. Taip pat kodėl reikėdavo visas skolas grąžinti ir visų atsiprašyti.

Kūčios ir Kalėdos neapsieidavo be stebuklų ir burtų. Taigi, ir šis vakaras buvo laikomas stebuklingu. Nuo senų laikų tikėta, kad būtent Kūčių vakarą prabyla gyvuliai, vanduo virsta vynu, o sapnai ir burtai išsipildo. Tikėti nebūtina, bet tai gali būti smagi pramoga visai šeimai po sočios Kūčių vakarienės. Kas čia žino, gal ims ir išsipildys. Čia pat vaikai labai greitai išbandė burtą skaičiuodami pupas. Pupų saują pasiėmę ir jas skaičiuodami, sužinojo ar ateinančiais metais jie susiras daug naujų draugų ar ne.

Pasisėmę žinių, linksmai šurmuliuodami, kiekviena klasė papuošė po kalėdinę eglutę. Pirmiesiems pabaigus jas puošti, kad likusiems darbai eitųsi geriau, kartu su mokytojomis pagiedojo kalėdines giesmes. Už dalyvavimą „Ryškiausiai šviečiančio žibinto“ renginyje vaikams buvo įteiktos padėkos Na ir darbus pabaigus, vaišinosi šilta žolelių arbata. Namo išgužėjo laimingi ir patenkinti, žadėdami ir vėl čia sugrįžti.

Draudimas žvejoti vėgėles šiemet įsigalios dviem dienom vėliau

Siekiant apsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias vėgėles paprastai jas draudžiama žvejoti, kaip nustato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Tačiau šiemet šis draudimas įsigalios ne gruodžio 15-ąją, o dviem dienom vėliau – gruodžio 17-ąją. Mat pagal minėtųjų taisyklių numatytą išlygą pirmoji draudimo diena negali būti savaitgalis ar valstybinė šventė. Šiais metais gruodžio 15-oji yra šeštadienis, todėl draudimas žvejoti vėgėles įsigalios pirmadienį, gruodžio 17-ąją.

Dviem dienom vėliau, gruodžio 17 d., įsigalios ir draudimas žvejoti naktį pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti penkias ne mažesnes kaip 45 cm ilgio vėgėles.

Nors vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie milijoną ikrelių, tačiau daugumą šių ikrelių sunaikina ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, taip pat žiemą prasidėję potvyniai. Daug metų vykę vėgėlių dirbtinio veisimo darbai, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, nepadėjo pagausinti jų išteklių, todėl bene vienintelė galimybė tai padaryti – natūralių išteklių apsauga.

Draudimas žvejoti vėgėles per jų nerštą buvo nustatytas 2006 metais. Tai leido, Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenimis, atsikurti vėgėlių ištekliams, ir pastaraisiais metais šių žuvų eksperimentiniuose laimikiuose sugaunama kur kas daugiau nei prieš dešimtmetį.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal mėgėjų žvejybos taisykles iki gruodžio 31 d. dar draudžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, lašišas, šlakius.

Aplinkos ministerijos informacija

1 2 3 4 5 6