Ilgaūsio vabalo likimas

Jo vardas – margasis akiuotis. Tai puošeiva šešiakojis vabalas iš ūsuočių šeimos – vienas iš 21 rūšių, dėl kurių Europos Komisija pradėjo prieš Lietuvą pažeidimo procedūrą. Padarėlis turėjo būti apsaugotas pagal europinę Buveinių direktyvą.

Tačiau Lietuva to nepadarė. Nepadarė, nes margasis ūsuotis Lietuvoje nesiveisia – arba gamtininkams jo nepavyko aptikti. „Mieli entomologai, jeigu vabalą pastebėsite, atsiųskite duomenų. Radavietę įkelsime į saugomų rūšių informacinę sistemą, o nuotrauką – į svetainę gamtosknyga.lt“, – šmaikštauja Tomas Tukačiauskas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas.

Anot ministerijos ekologo, Europos Komisija ne vienus metus ragino Lietuvą steigti „Natura 2000“ teritorijas atitinkamoms laukinės faunos ir floros rūšims, tik dėl šito vabalo nebuvo įsitikinusi. Todėl Lietuvos mokslininkai privalėjo nustatyti, ar margasis akiuotis šalies teritorijoje deda kiaušinėlius, ar kas pusšimtį metų tik vizituoja kirsdamas valstybės sieną.

„Vadinasi, dėl gyvūnų esame padarę viską, ko tikisi Europos Komisija“, – konstatuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Tačiau Europos Komisiją domina ne tik gyvūnai ir augalai, o ir pačių natūralių buveinių tinklo kokybė. Dėl jo Europa su Lietuva diskutuoja nuo 2011 m. Komisija pripažįsta Lietuvos pažangą steigiant buveinių teritorijas, tačiau įvardijusi tinklą kaip nepakankamą, 2018 m. gegužės 18 d. pateikė oficialų pranešimą dėl ES teisės pažeidimo procedūros.

Dar nepraėjus nė mėnesiui nuo savo priesaikos, ministras Simonas Gentvilas surašė konkretų grafiką, kaip Lietuva pašalins šio didžiausio pasaulyje saugomos gyvosios gamtos tinklo trūkumus. Detalų darbų grafiką su diplomatiniu atsiprašymu Europos Komisijai aplinkos ministras išsiuntė praėjusį penktadienį. Pagal planą, „Natura 2000“ teritorijų sąrašas bus užpildytas iki kitų metų pabaigos.

Planui įgyvendinti ministrui neužteks spragtelėti pirštais – vien šiais metais naujoms teritorijoms nustatyti reikia surasti apie 34 tūkst. ha natūralių buveinių. Pavyzdžiui, apie 6 tūkst. ha saugomų teritorijų miškų reikia perrašyti Plačialapių ir mišrių miškų buveinei.

„Todėl Valstybinė miškų urėdija pirmiausia turės peržiūrėti suplanuotus kirtimus ir palikti dalį miškų saugomoms buveinėms“, – konstatuoja Tomas Tukačiauskas. Aplinkos ministerijos laukia iššūkis susitarti ir su privačių žemių savininkais, ypač ūkininkais. „Juos reikės įtikinti, kad drugelis ar natūrali pieva yra tiek pat verta išlikti, kaip gaunama vertė iš derliaus“, – sako specialistas.

Apsaugoti gamtą Europai – brangus užsiėmimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje dėl dviejų šimtų mažojo erelio rėksnio porų gerovės: lizdų remonto, dirbtinių lizdų kėlimo, mokslinių tyrimų, dokumentų rengimo ir kt., skirta daugiau kaip 1 mln. eurų europinių lėšų – vienos lizdavietės sąnaudos sudarė 5 tūkst. eurų. Kitais atvejais dar skiriamos kompensacijos nuosavybės savininkams. Tačiau buveinių apsauga ir atsiperka – Lietuvos mokslininkų skaičiavimais, ekosistemų paslaugų saugomuose miškuose metinė vertė yra 1,5 karto didesnė nei vienam kartui iškirsta mediena.

Ieškodamas pusiausvyros tarp ūkinės veiklos miškuose ir gyvosios gamtos apsaugos, aplinkos viceministras Danas Augutis praėjusią savaitę parengė Nacionalinio miškų susitarimo proceso tvarką. Iš pradžių aptarus su socialiniais partneriais ir interesų grupėmis, vėliau susitarimas keliaus politinių parlamentinių partijų žinion.

Dabartinė Vyriausybė yra užsibrėžusi šalies miškingumą išauginti iki 35 proc. šalies teritorijos, o saugomų teritorijų plotą per šią kadenciją padidinti iki penktadalio – kas penktas hektaras Lietuvoje bus saugomas.

„Idealiu atveju natūralios buveinės ir rūšys šalyje turi būti saugomos daugmaž tolygiai – pavyzdžiui, žuvele vijūnu neužtenka rūpintis vien Nemuno deltoje, jos apsaugai svarbios teritorijos ir kituose regionuose“, – atkreipia dėmesį Tomas Tukačiauskas.

Pagal Europos Komisijai nusiųstą aplinkos ministro grafiką, Aplinkos ministerija nedelsiant imasi nustatyti papildomas teritorijas nesusivėrusių žemyninių smiltpievių, natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių arba aštrių bendrijomis, upių sraunumų su kurklių bendrijomis, karbonatinių smėlynų pievų, griovų ir šlaitų miškų, viržynų buveinėms. 2022-ųjų pabaigoje „Natura 2000“ tinklas bus užbaigtas nustatant užtektinai teritorijų žolių turtingų eglynų, pelkėtų lapuočių miškų, sausųjų ąžuolynų, pelkinių miškų buveinėms.

Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje numatyta saugomas teritorijas išplėsti iki 30 proc. sausumos ploto atkuriant didelius plotus nualintų ir daug anglies sukaupusių ekosistemų.

Aplinkos ministerijos informacija

Apie sniegą gamtos gyvenime

Pagaliau pasnigo! Žiema klojasi sau patalus ir džiugina visus… Kaip nuostabu išeiti į mišką ir pasigrožėti nepakartojamais žiemos paveikslais su snieguotomis medžių kepurėmis ir juodai baltomis šakomis. Žiema – tikra menininkė. Bet ar pagalvojame, koks sniegas svarbus gamtos gyvenime?

Nors kai kuriems gyvūnams sniegas sunkina gyvenimą, gamta prisitaikė įvairiausiais būdais. Turime net tris žvėrelius, kurie jau pasipuošė baltais kailiniais.

Baltieji kiškiai, šermuonėliai ir žebenkštys tarsi susiliejo su sniegu ir tapo nepastebimi plėšrūnams. Sniegas užklojo lapų guoliuose miegančius ežius, miško paklotėje snaudžiančias lazdynines miegapeles. Purus apklotas saugo ne tik nuo šalčių, bet ir nuo plėšrūnų, pvz. lapių.

Urveliuose, požeminėse ertmėse, komposto krūvose užsnigti pavasario laukia driežai ir varliagyviai; o kas suskaičiuos, kiek smulkių gyvūnėlių: vorų, moliuskėlių, vabzdžių rūšių žiemoja po balta sniego danga.

Tiesa, nemiegantiems žvėrims sniegas apsunkina judėjimą. Miškinėms kiaunėms, lūšims žiemą ant pėdų užauga ilgi tankūs plaukai, todėl šie plėšrūnai negiliai klimsta sniege.
Baltieji kiškiai, bėgdami puriu sniegu, plačiai išskečia pirštus. Trumpakojai šernai žiemą juda du – tris kartus mažiau, nei kitu metų laiku, o per sniegą eina vorele, palikdami brydę.

Vilkai vienas paskui kitą pėdina pėda į pėdą. Esant giliai sniego dangai, žvėrys, taupydami energiją, neretai juda keliais, naudodamiesi žmonių valdomos technikos paliktomis provėžomis.
Gili žiema gamtoje kartais būna žiauri – vyksta natūrali atranka, išlieka stipriausieji. Vilkai lengviausiai pagauna silpniausias, sniege klimstančias stirnas. Giliomis žiemomis jos neretai peršąla. Mat ruošdamas sau guolį, įprastai žvėrelis nukapsto sniegą, lapus, šakeles ir žoles, o esant storai sniego dangai, to nepajėgia padaryti.

 Kurtuvėnų regioninio parko istorijoje daug stirnų žuvo sniegingą 1995/1996 metų žiemą; tada rasta ir kritusių šernų. Tačiau žiemų, kai sniego danga siekia pusmetrį ar daugiau, Lietuvoje reta.

Žinoma, kad giliame sniege nakvynę randa kai kurie gyvūnai. Kai gausiai sninga ar smarkiai šąla, baltieji kiškiai rausia iki pusantro metro gylio urvus. Įdomu, kad urvuose sniege gali nakvoti ir vištiniai paukščiai: kurtiniai, tetervinai, jerubės. Esant dideliems šalčias ir pūgoms, čia paukščiai gali pasislėpti ir dieną. Pasak rusų gamtininko A.Formozovo, kiekvienai nakvynei jie kasasi vis naują urvelį.

Sniegas svarbus ir augalams. Žolinius augalus jis apsaugo nuo šalčio, po sniegu neiššąla žiemkenčiai. Purus sniegas sulaiko žemės šilumą, po jo sluoksniu temperatūra gerokai aukštesnė nei virš sniego dangos.

Miške sniegas ištirpsta vėliausiai. Pamažu tirpdamas jis ilgai drėkina žemę. Tai labai svarbu pavasarį, kai atšilus dygsta sėklos, prasideda vegetacija.

Yra sniego – bus ir žuvų. Pavasarį tirpsmo vanduo papildys upes, ežerus ir tvenkinius, nusekusius per besikartojančias vasaros sausras.

Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos informacija 

Teikite informaciją apie didįjį kukurdvelkį

Lietuvos mikologų draugijos nariai išrinko Lietuvos 2021 metų grybą – didįjį kukurdvelkį (Calvatia gigantea), kitaip dar vadinamą didžiąja langermanija (Langermannia gigantea) ir milžininiu bizdžiumi.

Grybas priklauso pievagrybiečių (Agaricales) eilei, pumpotaukšlinių (Lycoperdaceae) šeimai. Didysis kukurdvelkis formuoja didžiausius grybų vaisiakūnius, kuriuos galima rasti Lietuvoje. Jauni vaisiakūniai būna balti, subrendę – rudi, futbolo kamuolio dydžio ar dar didesni (gali būti daugiau kaip 50 cm skersmens). Auga pavieniui, grupėmis ar raganų ratilais pievose, pamiškėse, miškuose, sodybose. Grybas mėgsta gana trąšų, turtingą azotinių medžiagų dirvožemį. Manoma, kad didysis kukurdvelkis viename vaisiakūnyje gali subrandinti apie 7 trilijonus sporų. Ne visos sporos sudygsta patekusios į netinkamą vietą, o sudygusios, nustelbiamos kitų arba suėdamos gyvūnų. Kartais ir žmonės neleidžia pilnai subręsti grybui dar jauną jį nuspirdami ir sutrypdami.

Didysis kukurdvelkis Lietuvoje iki 2019 m. buvo saugomas, Lietuvos raudonojoje knygoje (2007 m.) priskirtas prie retų rūšių, kurių populiacijų mažai dėl jų biologinių savybių, kategorijos. Prieš kelis metus įvertinus jo būklę Lietuvoje pagal Pasaulinės gamtos apsaugos asociacijos (IUCN) nustatytus kriterijus, didysis kukurdvelkis buvo priskirtas nekeliantiems susirūpinimo organizmams ir išbrauktas iš saugomų grybų rūšių sąrašo.

Visus kviečiame siūsti į LMD draugijos veidaknygą informaciją apie didžiojo kukurdvelkio radinius Lietuvoje. Prašau, nurodykite grybo radavietės vietą (kuo tiksliau tuo geriau, geografines koordinates), augavietę, vaisiakūnių dydžius, pridėkite nuotraukas. Metų gale planuojame paskelbti apibendrintus šio grybo stebėjimų duomenis. Tai svarbu, norint įvertinti šio grybo būklę ir paplitimą Lietuvoje. Informaciją kviečiame teikti ir tinklalapyje www.inaturalist.org.

Lietuvos mikologų draugijos inf.

Lankytojo bilietas – parama saugomoms teritorijoms

Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo. Savanoriškas bilieto įsigijimas išreiškia lankytojo pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų sutvarkytos rekreacinės, lankomos vietos, pažintiniai takai. 

Vienkartinis lankytojo bilietas (5 dienoms) lankytis viename valstybiniame parke kainuoja 1 eurą. Vieno mėnesio lankytojo bilietas lankytis viename valstybiniame parke kainuoja 5 eurus. Visų (4 nacionalinių ir 28 regioninių) valstybinių parkų vieno mėnesio lankytojo bilietas kainuoja 10 eurų. Metinis visų minėtų valstybinių parkų lankytojo bilietas kainuoja 20 eurų. Vienerių metų visų minėtų valstybinių parkų šeimos lankytojo bilietas kainuoja 25 eurus. Lankytojo bilietai platinami nacionalinių ir regioninių parkų direkcijose, lankytojų centruose, aplinkosauginių, švietėjiškų renginių vietose, poilsiavietėse, stovyklavietėse.

Per 2020 metus pavyko išplatinti 890 lankytojo bilietus. Surinktos lėšos panaudotos rekreacinei infrastruktūrai gerinti. 240 Eur išleista senų informacinių stendų atnaujinimui ir naujos informacijos gamybai. Taip pat, atsižvelgiant į užklupusią pandemiją, 162 Eur išleisti lankytojų saugumui užtikrinti Panemunių regioninio parko lankytojų centre, renginiuose ir edukacijose (pirštinės, dezinfekcinis skystis ir dezinfekcinis gelis rankoms, kaukės). Likusi surinktų lėšų dalis bus panaudota rekreacinių teritorijų priežiūrai, tvarkymui, informacinių stendų atnaujinimui.

Dėkojame kiekvienam prisidėjusiam ir remiančiam saugomas teritorijas!

Kas yra Natura 2000 tinklas?

„Natura 2000“ – tai visų laikų ambicingiausia ir didžiausio masto iniciatyva, skirta išsaugoti Europos gamtos paveldą. „Natura 2000“ yra Europos Sąjungos (ES) specialių saugomų teritorijų tinklas, kuris vienija visas 27 Europos Sąjungos šalis, siekiant išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms, neatsižvelgiant į šių dienų valstybių sienas. Tinklas buvo įkurtas 1992 metais, remiantis ES Paukščių ir Buveinių direktyvomis – kertiniais Europos gamtos išsaugojimo politikos susitarimais, privalomais visoms šalims narėms.

Paukščių direktyva yra pirmasis Europos Sąjungos teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą Europos Sąjungoje. Ši direktyva 1979 m. atsirado dėl to, kad dauguma laukinių paukščių yra migruojantys, ir veiksminga jų apsauga yra susijusi su bendra tarpvalstybine atsakomybe. Įgyvendindamos šią direktyvą šalys narės nustato ir saugo vietoves, kurios yra ypač svarbios laukiniams paukščiams.

1992 m. priimta Buveinių direktyva yra pagrindinis visos Europos gyvosios gamtos apsaugos instrumentas. Tai įrankis, įpareigojantis ES valstybes nares saugoti nykstančių rūšių augalus, gyvūnus ir nykstančias buveines. Šios direktyvos tikslas – palaikyti biologinę įvairovę, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus, prisidėti prie bendros subalansuotos plėtros, o tam tikrais atvejais palaikyti ar netgi skatinti žmogaus veiklą. Pagal šias dvi direktyvas saugomos vietovės ir sudaro vieningą Europos specialių saugomų teritorijų ekologinį tinklą.

Kaip atrenkamos „Natura 2000“ teritorijos?

„Natura 2000“ vietovių atranka grindžiama moksliniais kriterijais. Remdamosi direktyvomis, šalys narės turi pačios išskirti vietas, kurios atitinka buveinių ir paukščių apsaugai svarbų teritorijų kriterijus. 

Tada Europos aplinkos agentūra padeda Europos Komisijai (EK) analizuoti šalių pateiktus vietovių pasiūlymus ir įvertinti siūlomų teritorijų indėlį į kiekvieno buveinių tipo ir rūšies apsaugos būklę biogeografiniu lygmeniu. Europa skirstoma į devynis biogeografinius regionius. Lietuva, kartu su Estija, Latvija, didžiąja dalimi Švedijos ir Suomijos, priklauso labiau šiauriniam tipui – borealiniam biogeografiniam regionui. Taip pat yra alpinis, atlantinis, Juodosios jūros, kontinentinis, Makaronezijos salų, Viduržemio jūros, panoninis ir stepinis biogeografiniai regionai. Visi jie pasižymi skirtinga rūšine ir buveinių įvairove.

Kai pagal Buveinių direktyvą siūlomos teritorijos laikomos pakankamomis, Europos Komijija patvirtina teritorijų sąrašus, o valstybės narės privalo kuo skubiau ir ne vėliau kaip per šešerius metus jas įteisinti kaip specialios apsaugos teritorijas.

Kokio dydžio yra „Natura 2000“ tinklas?

Šiuo metu Europoje įsteigta beveik 28 tūkstančiai tokių teritorijų, kurios sudaro apie 18 proc. bendrijos sausumos ir 10 proc. jūrų ploto. Lietuvoje iki šiol patvirtintos 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 481 buveinių apsaugai svarbi teritorija, (įskaitant vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus), kartu užimančios apie 13 proc. šalies ploto.

Didelė dalis išskiriamų „Natura 2000“ teritorijų dėl jų ekologinės vertės jau anksčiau buvo paskelbtos saugomomis teritorijomis, pavyzdžiui, gamtiniai rezervatai, nacionaliniai parkai, draustiniai, vandens telkinių apsaugos zonos. Lietuvoje „Natura 2000“ teritorijų tinklas maksimaliai integruotas į saugomų teritorijų sistemą. Šiuo metu „Natura 2000“ teritorijų statusas daugiausia yra suteiktas esamoms saugomoms teritorijoms ar jų dalims.

Ką saugo „Natura 2000“?

Pagal ES Buveinių ir Paukščių direktyvas yra išskirta apie 2000 rūšių ir 230 buveinių tipų, kurių apsaugai svarbiausias teritorijas reikia įtraukti į „Natura 2000“ tinklą. Lietuvoje iš viso aptinkami 54 į Buveinių direktyvą įrašyti natūralių buveinių tipai ir 101 augalų ir gyvūnų rūšis. Taip pat mūsų šalyje peri, žiemoja arba migruodamos užsuka 256 paukščių rūšys.
Šios rūšys ir buveinės yra europinės svarbos dėl to, kad yra nykstančios, pažeidžiamos, retos, būdingos tam tikrai vietovei arba atspindi išskirtinius vieno ar daugiau iš devynių Europos biogeografinių regionų ypatumus.

Ar „Natura 2000“ tinkle yra draudžiama bet kokia ūkinė veikla?

Visuomenė gamtos apsaugą dažnai sieja su griežtais gamtiniais rezervatais, kur žmogaus veikla yra draudžiama, tačiau „Natura 2000“ tinklo koncepcija yra kitokia. Remiantis ja yra pripažįstama, kad žmogus yra neatsiejama gamtos dalis ir geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai abu veikia išvien.

Todėl „Natura 2000“ teritorijos nustatymas nereiškia, kad būtina nutraukti visą joje ligšiol vykdytą ekonominę veiklą. Kai kuriais atvejais, norint apsaugoti rūšis ir buveines, iš tikrųjų gali prireikti žmogiškosios veiklos pritaikymų ar pakeitimų. Tačiau daugeliu kitų atvejų esama veikla gali būti tęsiama.

Be to, daugelyje vietovių egzistuojančios rūšys ir buveinės gali būti visiškai priklausomos nuo tam tikros veiklos tęstinumo. Pavyzdžiui, siekiant išsaugoti natūralias pievas, reikia jas reguliariai šienauti arba ganyti gyvulius. Tokiais atvejais svarbu rasti būdų, kaip toliau remti ir stiprinti tokią veiklą.

Žmonės eina į gamtą dėl daugybės įvairių priežasčių. Vieni nori atsipalaiduoti ramioje vaizdingoje aplinkoje, kitus traukia patyrinėti naujas vietoves, o dar kiti labiau domisi su gamta susijusiomis veiklomis, tokiomis kaip plaukimas, vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, žvejyba, medžioklė ar alpinizmas. Ši rekreacinė veikla yra suderinama su „Natura 2000“ tinklo koncepcija ir direktyvų nuostatomis, jei neturi neigiamos įtakos buveinėms ir rūšims. Svarbiausia yra kruopščiai planuoti, nustatyti konkrečius apsaugos tikslus ir protingai naudoti išteklius.

Kokia yra socialinė ir ekonominė „Natura 2000“ nauda?

Gamta ir biologinė įvairovė yra visuomenės sveikatos ir gerovės pagrindas: tai ir švarus oras, ir grynas vanduo, ir maisto produktai, statybinės medžiagos, potvynių, kenkėjų ir klimato reguliacija, pasėlių ir vaismedžių apdulkinimas – visa tai ir daugiau yra nauda, kurią gauname iš gamtos ir be kurios neišgyventume. Gamta atpalaiduoja ir ramina, įkvepia, teikia aktyvaus poilsio galimybes.

Tinklas turi didelį ekonominį poveikį ir jo teikiama nauda žymiai viršija sąnaudas. Paskaičiuota, jog „Natura 2000“ tinklo palaikymas ES kasmet kainuoja apie 6 mlrd. eurų, tačiau šiose saugomose teritorijose gamta per metus sukuria ekosisteminių paslaugų už maždaug 200-300 mlrd. eurų. 

2020 m. Lietuvoje atlikta išsami studija parodė, jog „Natura 2000“ saugomų teritorijų ekologinio tinklo teikiama nauda visuomenei daugiau nei dvigubai viršija tiesiogines sąnaudas. Vien „Natura 2000“ tinkle esančiuose miškuose užaugančių grybų ir uogų vertė rinkoje sudaro daugiau nei 7,6 mln. eurų per metus, o saugomų teritorijų lankytojų vartojamoji vertė viršija 30 milijonų. Šiose teritorijose vykdomi verslai kasmet sukuria produktų ir paslaugų už daugiau nei 6 mln. eurų. Tačiau didžiausią naudą teikia netiesioginė gamtinių teritorijų vertė – geriamojo vandens ištekliai, apsauga nuo potvynių, žalingo klimato kaitos poveikio mažinimas, gamtos vertybių išsaugojimas ateities kartoms. Bendra „Natura 2000“ tinklo socialinė ekonominė nauda kasmet siekia 193,7 mln. eurų, o tiesioginės metinės tinklo palaikymo sąnaudos – 10,1 mln. eurų. Studijos metu taip pat nustatyta, jog žemės ūkio ir miško naudmenų savininkų prarastos pajamos dėl „Natura 2000“ teritorijose galiojančių ūkinės veiklos apribojimų per metus siekia apie 78,5 mln. eurų. Visa tai įvertinus, „Natura 2000“ tinklo socio-ekonominė nauda yra 2,2 karto didesnė nei sąnaudos.

Lietuvoje „Natura 2000“ tinklas dar yra nepakankamas, todėl jį reikia baigti steigti. Tuo rūpinasi valstybinės institucijos, visų pirma LR aplinkos ministerija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kartu su LIFE programos integruotoju projektu „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“.

Liekės kraštovaizdžio draustinis

Konkursas baigėsi

Labai dėkojame visiems, dalyvavusiems kalėdinių dekoracijų konkurse ir atsiuntusiems mums nuotraukas.

Kadangi didžiosios metų šventės yra stebuklų metas, apdovanosime VISUS konkurso dalyvius!

Įkeliamos dvi nuotraukas, sulaukusios daugiausia jūsų simpatijų.

Su visais dalyviais dėl prizų atsiėmimo susisieksime asmeniškai.

Laimingų Naujųjų metų!

🎆

Kalėdinių eglučių, vainikų ir puokščių konkursas

 Kalėdos kiekvieną užburia šilta atmosfera, žmonių šypsenomis, papuoštomis gatvėmis, namų kiemais, spalvingomis parduotuvių vitrinomis, nuostabiais kvapais, šiluma ir jaukumu dvelkiančiais namais.    Pasidalink ir Tu savo namų Kalėdinę dvasią kuriančiu simboliu. Atsiųsk mums savo Kalėdinės eglutės, vainiko ar kalėdinės puokštės nuotrauką ir laimėk Kalėdinę dovaną.

    Konkurso taisyklės:
  1) Nuotraukoje turi matytis papuošta Kalėdinė eglutė, Kalėdinis vainikas ar puokštė (miestų, gyvenviečių eglės ar kiti miestų Kalėdiniai papuošimai netinka);
  2) Vienas konkurso dalyvis gali atsiųsti po 1 nuotrauką skirtingo objekto (1 eglutės nuotrauka, 1 vainiko nuotrauka ir 1 puokštės nuotrauka);
  3) Nuotraukas siųsti el. paštu: vaida.mozuraitiene@prpd.lt;
  4) Elektroniniame laiške nurodykite savo kontaktus, telefono numerį, kad su laimėtojais galėtume susisiekti;
   5) Konkurso dalyvių atsiųstos nuotraukos gruodžio 28 d. bus patalpintos Panemunių regioninio parko facebook paskyroje;
   6) Čia visi galės rinkti gražiausią Kalėdine eglutę, gražiausią Kalėdinį vainiką ar puokštę paspausdami „patinka“ ant labiausiai patikusio. Tai daryti galėsite iki gruodžio 31 d. 12 val.;
  7) Apdovanosime 6 dalyvius – po du daugiausiai simpatijų surinkusius iš kiekvienos kategorijos;   8) Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 31 d. 14 val. Panemunių regioninio parko internetinėje svetainėje ir facebook paskyroje.
 Laukiame būtent Jūsų papuoštų Kalėdinių vainikų, eglučių ar puokščių nuotraukų iki gruodžio 28 d. 12 val.

Išrinkite įspūdingiausią saugomą eglę

Artėjant Kalėdoms Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM kviečia išrinkti įspūdingiausią eglę – valstybės saugomą gamtos paveldo objektą. Saugomos eglės išsiskiria savo forma, šakotumu, aukščiu, storiu, įdomia kamieno struktūra, tad kviečiama iš šešių eglių išrinkti pačią įspūdingiausią.

Įspūdingiausios saugomos eglės konkurse varžosi šešios eglės: Raganų eglė, Renavo eglė, Eglės Sesės, Eglė Boba, Barklainių dvaro eglė ir Peršokšnos piramidinė eglė.

Iki kalėdinių švenčių (gruodžio 25 d.) kviečiama balsuoti ir išrinkti įspūdingiausią saugomą eglę. Balsuodami spauskite nuorodą-  https://forms.gle/65mXhK6ps3neTabj8

Kalėdiniame konkurse besivaržančios eglės priklauso paprastosios eglės (picea abies – lot.) rūšiai, tačiau dirvožemio struktūra, kitos gamtinės sąlygos išskyrė jas iš kitų žaliaskarių tarpo.

Paprastoji eglė dauginasi sėklomis. Jų medeliai palyginus greitai auga miško tankmėje. Pirmus 25 metus prie gerų augimui sąlygų gali paaugti 60–90 cm per metus. Gamtinės brandos amžius yra 120 metų. Paprastoji eglė dirvožemiui reiklesnė už paprastąją pušį ir gerai auga derlinguose, pakankamai drėgnuose priemoliuose.

Eglės nuo seno Lietuvoje buvo mėgstamas medis, nes žaliuoja žiemą – vasarą, žmonės jas sodindavo ir savo sodybose. Su krikščioniška tradicija eglė tapo kalėdiniu medžiu.

Raganų eglė auga Rambyno regioninio parko Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje. Tai daugiakamienė eglė. Jos kamieno apimtis ties išsišakojimu – 5,1 m, aukštis – 34 m. Raganų egle ji vadinama dėl neįprastos formos. Tai – vienas įdomiausiai nuaugusių medžių Lietuvoje. Maždaug 1 metro aukštyje eglė šakojasi į 18 didesnių ar mažesnių kamienų (2007 m. pabaigoje vienas nulūžo). Apie eglės atsiradimą pasakojama keletas legendų, perpintų istoriniais faktais.

Renavo eglė – storiausia Lietuvos žaliaskarė, auganti Mažeikių rajone Renavo kaime, Varduvos valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje. Jos kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 3,89 m, aukštis – 36,8 m. Ši eglė atlaikiusi net kenkėjo žievėgraužio tipografo antpuolius, toliau auga ir stiebiasi aukštyn.

Eglės Sesės įdomios savo forma, jos auga Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke. Tai du atskiri medžiai, tačiau jų kamienai ties viduriu yra suaugę, todėl eglės atrodo tarsi susikibusios už rankų.

Eglė Boba – tai paprastoji eglė, auganti Žemaitijos nacionaliniame parke. Toks pavadinimas šiais eglei duotas neatsitiktinai, nes ant šios eglės kamieno esantys gumbai/ataugos suteikia jai išskirtinę formą, kuri labai primena moters figūrą.

Barklainių dvaro eglė – tai Pasvalio rajone esančiame Barklainių kaime, Barklainių dvaro teritorijoje auganti žaliaskarė. Jos kamieno apimtis siekia 3 m, aukštis – 27,4 m. Ši eglė valstybės saugoma paskelbta tik 2016 m., tačiau jos tanki ir taisyklingos formos kūgiška laja visiems palieką įspūdį.

Peršokšnos piramidinė eglė auga Švenčionių rajone, Labanoro regioninio parko Peršokšnos kraštovaizdžio draustinyje. Piramidinė eglė – gana dažnai pasitaikanti eglių forma, tačiau nedaug kur pamatysi tokią taisyklingą piramidinę lają.

Visos aprašytos eglės yra įregistruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Tai valstybės saugomi botaniniai gamtos paveldo objektai.

VSTT informacija

1 2 3 4 5 6 7 21