Pavasarį žydi meškinis česnakas

Pavasariui įsibėgėjus, lapelius išleidžia ir meškinis česnakas (Allium ursinum). Kadangi jis vartojamas ne tik kaip vaistas, bet ir kaip prieskonis, žmonės netausodami jį skina. Norime priminti, kad mūsų krašte jo nėra gausu, tad radus meškinį česnaką natūralioje buveinėje, miške ar prie upelio – neraukime šio augalo, būkime atsakingi. 

Meškinis česnakas nuo 1962 m. buvo įrašytas į Lietuvos saugomų rūšių sąrašus, o 2007 m. buvo priskirtas saugomoms rūšims, kurių gausumas atkurtas. 2018 m. vertinant Lietuvos saugomas rūšis pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kriterijus, meškinis česnakas buvo priskirtas arti grėsmės esančioms rūšims, todėl Lietuvos raudonosios knygos komisijos siūlymu nuo 2019 m. griežtai nebesaugomas. Tačiau jo rauti nerekomenduojama. 

Meškinio česnako lapus galima supainioti su mirtinai nuodingais pakalnutės (Convallaria majalis) ar kroko (Colchicum autumnale)  lapais. Atpažinti meškinį česnaką nėra sunku, reikia patrinti lapą – iš karto pakvips česnaku. 

Meškinis česnakas žydi gegužės mėnesį, sukraudamas baltus žvaigždiškus žiedynus. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, mėgsta apydrėgnius dirvožemius šalia upelių.

Meškinius česnakus taip pat mėgsta šernai ir kiti gyvūnai.

VSTT inf.

Fotoalbumo „SAUGOMA LAUKINĖ LIETUVOS GAMTA“ pristatymas

Balandžio 28 d. 18 val. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia atvykti į Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centrą ir prisiliesti prie Lietuvos laukinės gamtos. Renginio metu bus pristatytas Eugenijaus Drobelio ir Vytauto Knyvos fotoalbumas „Laukinė Lietuvos gamta“. Autoriai paaiškins, kas yra laukinė gamta, pristatys pagrindines šalies laukinės gamtos vertybes, kuriomis galime džiaugtis ir didžiuotis.

Reprezentaciniame gausiai iliustruotame fotoalbume – trumpi svarbiausių šalies gamtinių ekosistemų aprašymai, iliustruoti gyvosios gamtos ir gamtinio kraštovaizdžio fotografijomis. Pristatomos vertingiausios natūralios buveinės, reti, mieli ir įdomūs krašto gyvūnai, augalai ir grybai. Albume atskleidžiamas Lietuvos laukinės gamtos išskirtinumas ir grožis, akcentuojant gyvosios gamtos vertybes, kurios kitose Europos šalyse yra sunykusios ar ypač retos.

Leidinio tikslas – ne tik supažindinti skaitytoją su unikalia Lietuvos laukine gamta: pajūriu, pelkėmis, vandenimis, miškais ir pievomis, bet ir sukurti šiltą emocinį ryšį tarp gamtos objekto ir žiūrovo, taip didinant domėjimąsi šalies gamta ir jos puoselėjimu.

Vieną iš biologine įvairove turtingiausių Lietuvos saugomų teritorijų pristatys buvęs Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio rezervato direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas dr. Mindaugas Lapelė.

Renginys nemokamas. Registracijos į renginį formą rasite čia

O tuos, kurie negalės atvykti į pristatymą, tiesioginę renginio transliaciją, su LRT Radijų laidų vedėju, žurnalistu Edvardu Kubiliumi kviečiame stebėti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Facebook paskyroje

SAUgoma ir TAU!

Renginio laikas: 2022 balandžio 28 d.
Renginio vieta: Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centras Marcinkonyse, Miškininkų g. 61, Marcinkonių k., Varėnos r.

VSTT inf.

Šeštadienį vyko pėsčiųjų žygis

Šeštadienį įvyko pėsčiųjų žygis „Velykinis Panemunės“. Dalyviai Gelgaudiškio apylinkėse nužingsniavo bemaž 18 km atstumą. Maršrutas buvo vidutinio sudėtingumo, teko bristi per šlapynes, įveikti rėvas iš stačius užkilimus.

Žygeiviai ne tik grožėjosi aplinka, susipažino su saugomomis teritorijomis, bet ir rinko šiukšles pakeliui. Ačiū vedliui ir dalyviams!

.

Skirkite 1,2 %

Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, 2021 metais sumokėto pajamų mokesčio dalimi (iki 1,2 %) galite paremti kurią nors organizaciją, galinčią būti paramos gavėja.
Panemunių regioniniam parkui galite padėti skirdami 1,2 % valstybei sumokamo gyventojų pajamų mokesčio. Parama naudojama gamtos apsaugai propaguoti ir ekologiniam ugdymui, floros ir faunos, kraštovaizdžio monitoringo ir tyrimo darbams, pažeistoms gamtinėms ir kultūrinėms vertybėms atkurti. turistinei infrastruktūrai įrengti ir prižiūrėti.

Prisijunkite prie Jūsų elektroninės bankininkystės tiesiogiai per banką arba per VMI elektroninio deklaravimo sistemos svetainę (EDS) – https://deklaravimas.vmi.lt/lt/Pradinis_Prisijungimo_puslapis/Prisijungimasperisorinessistemas.aspx

Pasirinkite „Deklaravimas“, tuomet šone rubrikoje „Preliminarios deklaracijos“ pasirinkite „Pildyti formą“ skiltį. Tada atidarius „Prašymas skirti paramą“ pamatysite FR0512 (04 versija) formą, kurią reikės užpildyti.

Užpildykite reikalaujamus duomenis, įrašykite Panemunių regioninio parko direkcijos KODĄ 193377733 ir spauskite „Pateikti“.

Detalią informaciją rasite paspaudus čia.

Paremkite Panemunių regioninį parką neišleisdami nė cento!

Talka panemunėje

Šiandien, balandžio 15 d., turėjome garbės bendradarbiauti aplinkos tvarkymo akcijoje su dar viena mokykla. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos mokiniai atvyko į Šilinę prisidėti prie kilnių darbų. Suprastėjęs oras neatbaidė ūpo eiti rinkti šiukšlių palei Nemuno upę. Sutvarkyta beveik kilometro ilgio atkarpa nuo Šilinės kaimo. Nors galėtų pasirodyti, kad atkarpa neilga, bet neverta apsigauti! Šiame ruože teko darbuotis kelias valandas ir surinkta net 20 didelių šiukšlių maišų (po 200 l). Dėkojame mokyklai už bendradarbiavimą, mokiniams už nuoširdų darbą renkant kitų paliktas šiukšles ir gražinant aplinką kitiems lankytojams!

.

Talka Šilinės pažintiniame take

Trečiadienį, balandžio 13 d., tvarkėme Šilinės ąžuolyną, per kurį driekiasi turistų ir vietinių gyventojų pamėgtas Šilinės pažintinis takas. Prie šios tvarkymosi akcijos prisidėjo Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos mokiniai. Atvykę pas mus jie rinko neatsakingų asmenų paliktas šiukšles šiukšles miške, grėbė lapus, rinko šakas nuo tako. Aplinkos tvarkymas kartu ne tik palieka gražius takus ir švarią aplinką kitiems, bet kartu ugdo ir ekologinį jaunuolių suvokimą, meilę gamtai bei atsakomybės jausmą. Dėkojame mokyklai ir mokiniams už gerus darbus!

.

Talka panemunėje ties Gelgaudiškiu

Dar vienas įrašas džiaugsmo! Vakar Šakių rajono Gelgaudiškio pagrindinė mokykla taip pat jungėsi prie aplinkos tvarkymo akcijos. Mokiniai kartu su mūsų prevencinės veiklos specialistu tvarkė panemunę ties Gelgaudiškiu, Rečių botaniniame-zoologiniame draustinyje. Itin džiugu už jaunuolių gerus darbus, surinktas šiukšles ir paliktą tvarkingą aplinką kitiems. Dėkojame mokyklai ir mokiniams

.

Gamtos mėnesiai: Balandis

Daugelyje pasaulio šalių šį mėnesį vadina nuo Senovės Romoje suteikto vardo „Aprilis“ – atsiskleidžiantis, atsiveriantis. Tai susiję su medžių ūglių išsiskleidimu. Tai Veneros – meilės deivės globojamas mėnuo. Valams balandis – Daigų, airiams – Kiškių, Sėjos, škotams – Pumpurų mėnuo. Lietuviškasis Balandžio mėnesio pavadinimas yra senas. Jį galima rasti Mažvydo raštuose , senas jo pakaitalas – Karvelis (nuo paukščių burkavimo, būdingo šiam mėnesiui). Balandis turėjo labai daug pavadinimų: Sultekis, Žiedų mėnuo, Mildvinis, Beržinis ir kt. Kiek galima spręsti, įvairiais laikotarpiais ir skirtingose vietovėse jis turėjo skirtingus pavadinimus.

Balandžio arba karvelio vardu vadinamas mėnuo žavus savo beribe laisve, gimimo džiaugsmu ir kiekvieną akimirką atsirandančiomis vis naujomis spalvomis.

Balandis – pavasario vidurys. Tačiau sudėlioję visas vertybes ant svarstyklių lėkščių, kažin ar galėtume pasakyti: ar pirmojo sniego tirpsmas ir pirmoji vieversėlio giesmė yra mažiau džiugūs už balandžio žiedyną?

Pasiilgome žemės kvapo Kai žiemos pabaigoje iš po sniego išnyra pirmosios kurmiarausių viršūnės, ore pasklinda ypatingas, tik pavasariui būdingas aromatas. Šis kvapas labai stiprus, dar stipresnis jis tampa ariant, kultivuojant žemę. Kas atsitiko – gal mes per žiemą taip pasiilgome atviros žemės ir tik dabar pajutome jos aromatą? Ne, pavasarį žemė tikrai taip stipriai kvepia, nes paviršiniame jos sluoksnyje gyvena ypatingos bakterijos, o jų skleidžiamas aromatas mums patinka. Dirvožemyje gyvena labai daug gyvūnų – įvairove ir individų gausa jie tikrai lenkia ant žemės sutinkamas gyvybės formas. Dažniausiai tai smulkūs vabzdžiai ir kiti bestuburiai, savaip perdirbantys žemėje esančias augalų dalis. Juos vadiname dirvodarininkais, nes jie mus išvaduoja nuo nereikalingų augalinių ir kitokių atliekų. Bakterijos – ne gyvūnai, jos daug primityvesnės. Tačiau dirvodaroje svarbios ir jos. O jeigu dar taip kvepia…

Balandį pražysta blindė Pavasario gamtoje vis gausiau žalumos, tačiau dar taip mažai žiedų. Pirmieji žiedai yra prie pat žemės, mažiau pastebimi, tačiau juos nesunkiai randa vabzdžiai. Gali būti, kad jų orientavimuisi svarbu ne žiedų spalva, bet kvapas. Kaip bebūtų keista, bet pavasario pradžioje pirmųjų žiedų nektaro pakanka bitėms, kamanėms, drugiams ir daugybei kitų vabzdžių. Žibuoklės, vištapienės, snieguolės, plukės, rūteniai bei keletas darželio augalų vargu ar galėtų patenkinti nektaro poreikį. Tačiau balandį pražysta blindės – nuostabūs medžiai, apie kuriuos miškuose, pamiškėse, paupiuose, sodybose bent dvi savaites sukasi įvairių vabzdžių pulkai. Blindė nėra pati išraiškingiausia – ji neužauga tokia kaip uosiai ar beržai, dažniau šakojasi, platina savo lają. Gyvena neilgai, apie 30 metų. Jeigu atidžiai apžiūrėsite blindės kamieną, pamatysite, kad jis išvarpytas vabzdžių vikšrų, skruzdėlių, iškapotas genių. Tačiau net ir tokia blindė kiekvieną pavasarį išskleidžia geltonus savo žiedynus – kačiukus – ir pakviečia vabzdžius. Tokiu metu švelnus ir svaigus blindės žiedų aromatas privilioja dieninius drugius – citrinukus, dilgėlinukus, karpytūnes, naktinius drugelius, kamanes, namines bites ir daug kitų bitinių vabzdžių. Gausiau jų saulėtą dieną, tačiau nenustebkite ir vėsų vakarą prie blindės išvydę dūzgiančias kamanes – jos nebijo šaltuko, nevengia lietaus. Joms brangi kiekviena pavasario diena. Stebuklinga ranka pakelia daigus Pavasarį viskas vyksta be galo sparčiai: viena šiltesnė diena pažadina vabzdžius, priverčia sroventi medžių sulą, lyg stebuklinga ranka pro pernykščius lapus pakelia augalų daigus. Iš sėklos, pernai nukritusios ant žemės, naujas augalas pavasarį išauga labai greitai.

Ypač skuba tie pavasariniai augalai, kurie kitu metų laiku – nei vasarą, nei vėlyvą pavasarį – nevegetuoja. Tokie yra rūteniai, vištapienės, pipirlapės, net žibuoklės. Tačiau bene įdomiausia yra pavasarinė ankstyvė, vos keleto centimetrų aukščio augalėlis. Dykvietėse, smėlėtose pašlaitėse, pakelėse jas baltuojant (gal todėl dzūkai jas vadina „balcymu“) galima pamatyti kovo ar balandžio mėnesį. Po savaitės žydėjimo ankštarėlėse užsimezga sėklos, greitai pribręstančios ir išbyrančios. Gegužę ankstyvių vegetacija baigiasi – iki kito pavasario. Nežiūrint tokio augalų vegetacijos trumpumo, jais sugeba maitintis daugelis vabzdžių. Štai juodojo apolono, reto, tik Žemaitijoje sutinkamo dieninio drugio, vikšrai minta rūtenių lapais. Rūteniai nudžiūsta jau gegužę, tad vikšrams (beje, lapus graužiantiems tik naktį) tenka labai ribotas laikas.

Pasirodo ir pirmieji grybai – rudi, raukšlėti valgomieji bobausiai, gelsvai rudi valgomieji briedžiukai, kūgio formos kepurėlėmis – kūginiai briedžiukai.

Reikia skubėti sukti lizdus Pavasario metą labiausiai į akis krinta judrūs, energingi, balsingi paukščiai. Jų aktyvumas turi prasmę: pavasaris yra trumpas, todėl reikia skubėti sukti lizdus, perėti, auginti jauniklius. Klystume galvodami, kad paukščiai gali rinktis, kada perėti, kada auginti vaikus. Kur ten! Viskas yra suplanuota – tik tam tikru laiku būna tinkamiausių medžiagų lizdui, o kitu laiku – jaunikliams reikalingų kirminukų. Balandžio pabaigoje parskridusi gegutė vėluoja ne tik dėl maisto, bet ir todėl, kad tuo metu perėti pradeda daugelis žvirblinių paukščių, būsimų jos vaikų augintojų. O dar geresnis tokio prie gamtos vyksmo priderinto gyvenimo pavyzdys – kranklių šeimos pavasario reikalai. Krankliai pradeda perėti anksti, kovo pradžioje. Balandį jų lizduose jau auga jaunikliai, kurie gegužės pradžioje paprastai mokosi skraidyti. Balandį gamtoje daug lizdų (ančių, žąsų ir net gervių), kurie nėra paslėpti, nemažai jauniklių (kiškiukų), o reikalui esant maistui tinka aktyvios, bet dar gana lėtos varlės, driežai, sliekai. Gegužės mėnesį krankliams jauniklius auginti būtų daug sunkiau. Gimsta visi gražūs ir geri Sakoma, kad pelėdai jos vaikai – gražiausi. Visi, kas tik matė mažus pelėdžiukus, patvirtins – jie gražūs ir mums, žmonėms. Visus džiugindami skambiais balsais lizdus pradeda sukti paukščiai. Žabarus į senąjį lizdą tempia baltasis gandras; snape šiaudgalius neša varnėnas; kieme dėl rastos plunksnelės pešasi žvirbliai – nuo ankstyvo iki vėlaus vakaro visi dirba, pluša, tvarko savo būstus. 

Ežeruose, tvenkiniuose, mariose prasideda įspūdingi ausytųjų kragų porelių šokiai, tupia perėti didžiosios antys, rudagalviai kirai, laukiai, gulbės nebylės. Bet štai eglinis kryžiasnapis – o balandžio pabaigoje neretai ir naminė pelėda – jau skraidina, vedžioja po girią savo jauniklius. Daugelio iš dausų sugrįžusių paukščių rūbai gražūs, puošnūs – net varnėnas, praėjusį rudenį mirgėjęs baltomis dėmelėmis, dabar žvilga įsaulyje gražiu tamsiu plunksnų žvilgesiu. Ypač išsipusto kai kurie tilvikai – gaidukų patinėliai, griciukai, juodkrūčiai bėgikai. Naujais rūbais pasipuošia ir jaunikliai: pernai dar buvę pilkų, neryškių spalvų – dabar visi puikuojasi naujais dailiais apdarais.

Beje, gražūs ir visų kitų gyvių jaunikliai, bent jau žvėriukai, paukščiukai. Balandį tokios gimstančios gyvybės yra daug. Pirmosios vados, kovą gimę kiškių jaunikliukai yra jau visai greiti. Tiesa, jie dar mieliau slapstosi, o ne šokuoja per laukus. Palieka žiemos guolius ežiai, barsukai, lazdyninės miegapelės, balandžio sutemose sušmėžuoja praskrendančių šikšnosparnių siluetai. Balandį veda jauniklius dauguma graužikų, šeškai, lapės, usūriniai šunys. Darosi vis šilčiau, žvėrims ir paukščiams gausėja maisto, pamažu visi dideli ir maži gyviai susigrąžina per žiemą prarastas jėgas.

Saulės šiluma mėgaujasi ropliai: angys, žalčiai, gluodenai, gyvavedžiai bei vikrieji driežai. Pabunda ir rečiausi, į Raudonąją knygą jau seniai įrašyti Lietuvos ropliai: lygusis žaltys bei balinis vėžlys. Iš žiemos slėptuvių išlindusios varlės, rupūžės ruošiasi nerštui. Balandžio mėnesį jau pasigirsta ir pirmieji, dar nedrąsūs varlių koncertai, tebesitęsia lydekų nerštas, giminės pratęsimo apeigas pradeda kitos žuvys: stintos, ešeriai, itin įdomiai neršiančios trispyglės dyglės, mažos, iki 10 cm ilgio žuvelės. Tai vienintelės mūsų vandenų žuvys, kurios statosi tikrų tikriausius apvalius povandeninius lizdus. Šį darbą atlieka ryškiomis vestuvinėmis spalvomis pasipuošęs patinėlis. Paskui į lizdą jis įsivilioja patelę ir, jai išleidus ikrus, dar dešimt dienų akylai saugo lizdą nuo savo gentainių ir priešų – kol išsirita mailius.

Balandžio mėnesį pirmųjų žiedų nektarą godžiai geria kamanių patelės, naminės bitės, pirmieji drugiai, musės. Smėlinguose pakelių, kalvelių šlaituose prie savo urvelių zuja kolonijomis gyvenančios smiltbitės, urvabitės. Tokiose vietose kartais būna šimtai šių darbštuolių urvelių. Visi vabzdžiai gerte geria – kas saulės šilumą, kas gaivius augalų syvus, kas žiedų nektarą. Pamažu bunda skruzdėlynas: dar nerangios, sustirusiais sąnariais skruzdėlės susirenka skruzdėlyno paviršiuje ir šildosi saulėkaitoje. Įkaitę vabzdžiai lenda į gilesnius skruzdėlyno sluoksnius, o į jų vietą jau ropoja kiti. Šitaip pasikeisdamos skruzdėlės įšildo visą namą. Tik tada, kai jame bus pakankamai šilta, mišku vėl nusidrieks ilgi skruzdžių takai – jos imsis įprastų, kasmet besikartojančių darbų.

Ypač skuba gyventi nedidelių balų, ežerėlių, tvenkinių gyventojai – kiekviename tokiame vandens telkinyje spurda pirmuonys, smulkiausi vėžiagyviai, įvairios kirmėlės, iš peržiemojusių kiaušinėlių išsiristi spėjusios uodų lervos, vandens moliuskai. Iš tiesų, skubėti reikia – polaidžio vandenys netrukus susigers į žemę, ir kai kurios balos visai išdžius…

Miškininkai įspėja – prasideda gaisrų sezonas

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai įspėja gyventojus būti atidžius – gaisrų sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, šalyje vyraujantys sausi orai ir vis kaitrėjanti saulė sudaro palankias sąlygas gaisrams kilti. Itin didelis pavojus gamtai kyla deginant pernykštę žolę, nuo kurios gali užsidegti ir miškas.

„Nors dar pernai pastebėtas miško gaisrų mažėjimas, tačiau kiekvieną pavasarį pasitinkame su nerimu: vis dar atsiranda žolės degintojų, kurie rizikuoja ne tik uždegti šalia esantį mišką, bet ir pakenkti gyventojų sveikatai ar net gyvybei. Pernai Lietuvos miškuose užregistruoti 46 miško gaisrai 11,01 ha plote, kai 2020 m. šalyje registruoti 157 miško gaisrai 64,23 ha plote. Matome, jog miško gaisrų mažėja, tačiau neatsakingo pavasarinės žolės deginimo rizika išlieka, tad gamtoje turime išlikti budrūs, o pamatę degančią žolę – nedelsiant pranešti atitinkamoms institucijoms“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių. Gaisrų metu sunaikinami vertingi medynai, žoliniai augalai, smulkioji fauna ir flora, pakeičiama dirvožemio struktūra, teršiamas oras, sunaikinami estetinio pobūdžio elementai. Todėl labai svarbus operatyvus ir greitas reagavimas gavus pranešimą apie kilusį gaisrą.

Siekiant sumažinti pernykštės žolės atvejų skaičių, kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnais kovo mėnesį bus organizuojami reidai, kurių metu visuomenę informuosime apie gaisrų atvirosiose teritorijose pavojų, jų padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą

Gaisrų žvalgymui VMU aktyviai naudoja dronus, miškus stebi antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus. Prie šios sistemos monitorių pasikeisdama budi apie 40-ies žmonių komanda. VMU eksploatuoja ir priešgaisrinius bokštus, kuriuose nuolatos budi 18 žmonių. Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų. Dar apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.

VMU eksploatuoja 50 priešgaisrinių automobilių, 15 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių, 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui bei 12 dronų miško gaisrų paieškai ir sanitarinės miško apsaugos vykdymui. Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis.

VMU taip pat vykdo ir gaisrų prevenciją – miškuose yra atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla. Užtikrinama sanitarinė miško apsauga, laukinės gyvūnijos apsauga, miško apsauga nuo žmonių daromų neteisėtų veiksmų bei įvairių prevencinių priemonių įgyvendinimas valdomuose miškuose.

Kad galėtume mėgautis miškais, šiltuoju metu laiku itin svarbu laikytis kelių paprastų priešgaisrinės saugos ir elgesio taisyklių: važinėkime tvarkingomis transporto priemonėmis, atsakingai atlikime miško ruošos darbus, nemėtykime neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikime stiklo šukių, laužus kūrenkime tik tam skirtose vietose, užkurtą laužą nuolatos prižiūrėkime, išvykdami iš miško, užgesinkime jį, užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Kaip elgtis, pamačius gaisrą?

Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinkite ta kryptimi, iš kur pučia vėjas – nebėkite pavėjui!

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos informacija ir nuotrauka

1 2 3 4 5 6 7 33