Palydėtos gervės Novaraistyje

   Pilkosios gervės (Grus grus) gyvena didelėje teritorijoje – šiaurės, centrinėje ir šiaurinėje Europoje, vakariniame, pietiniame ir rytinio Sibiro pakraštyje, Mandžiūrijoje, šiaurės Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, šiaurės Mongolijoje bei Vidurinėje Azijoje ir yra viena sala Užkaukazėje. Turkija yra vienintelė vieta pasaulyje, kur pilkosios gervės veisiasi ir gyvena visus metus.
   Iš Europinės dalies žiemoti migruoja į Pirėnų pusiasalį, Ispaniją, mažiau žiemoja šiaurės Afrikoje, prie Viduržiemio jūros Prancūzijos pietuose, prie Raudonosios jūros. Didžioji dalis Azijoje perinčių pilkųjų gervių žiemoja Etiopijoje, Indijoje ir pietryčių Kinijoje.
Deja mažėja teritorijų, kur peri šie paukščiai, dėl to ši rūšis yra saugoma, įrašyta į Lietuvos raudoną knygą ir Europos Sąjungos paukščių apsaugos direktyvos sąrašus. Baltijos šalyse ir Vidurinėje Azijoje pastaraisiais metais jų skaičius didėja.
   Dauguma Lietuvoje perinčių gervių į Lietuvą grįžta jau vasario pabaigoje, o ją palieka jau pirmomis rugsėjo dienomis. Nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio vyksta pilkųjų gervių (Grus grus) migracija. Ruošdamosios ilgai kelionei jos telkiasi į gausius būrius. Formuoja nakvynines sankaupas didelėse aukštapelkėse, nebenaudojamuose ar net naudojamuose apsemtuose durpynuose. Iš čia jos anksti ryte kasdien skrenda į laukus maitintis, o vakare sugrįžta nakvoti.
   Rugsėjo 19 d. Panemunių regioninis parko darbuotojai pakvietė visus į Novaraisčio valstybinį ornitologinį draustinį, Šakių rajone, besidominčius paukščiais bei norinčius pamatyti ir išlydėti migruojančias pilkąsias gerves (Grus grus). 
   Tokių vietų, kaip Novaraistis, Lietuvoje nėra daug: didžiausi migruojančių gervių pulkai stebimi Tyrulių, Sulinkių, bei greta esančiuose durpynuose. Labai daug jų fiksuojama Žuvinto biosferos rezervate, Nemuno Deltoje, taip pat – Mūšos Tyrelio pelkėje. Nemaži būriai lankosi ir Tytuvėnų tyrelyje ir jo apylinkėse.
Nors debesys ir kaupėsi, o vėjas visą vakarą nešiojo gervių klyksmus, beveik pusšimtis entuziastų atvyko pažiūrėti, kaip renkasi migruojančios gervės nakvynei į pelkę. Lyg pagal užsakymą tą vakarą gervės gausiai skrido ilsėtis ir buvo suskaičiuota daugiau nei 7800 gervių.

Dviračių trasos remontas

Dėl jau senokai remonto nemačiusio kelio – dviračių trasos, kuri tęsiasi nuo Gelgaudiškio iki Ilguvos, kokybės nuolat sulaukdavome vietos gyventojų ir turistų skundų. Pavasarį ir rudenį šis kelias tapdavo praktiškai nepravažiuojamas dėl didžiulių duobių pilnų vandens. Dar 2017 m. pažadėjome ieškoti galimybių šio kelio – dviračių trasos remontui. Savo pažadus vykdome ir informuojame, kad jau remontuojama dviračių tako Gelgaudiškis – Ilguva atkarpa Gelgaudiškio seniūnijos ribose. Toliau ieškosime galimybių remontuoti ir likusias trasos atkarpas.

Darbai vykdomi iš 2019 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirtų keliams tiesti remontuoti, taisyti ir prižiūrėti valstybės saugomose teritorijose.

Panemunių regioniniame parke esančiai dviračių trasai remontuoti iš šios programos buvo skirta 8100 eurai. Šie darbai vykdomi bendradarbiaujant Panemunių regioninio parko direkcijai, Šakių r. savivaldybės administracijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pasirašius trišalę darbų finansavimo sutartį

Žygis „Eleonorava arba tarp pilių“

with Komentarų: 0

Vasarą pasitikome Skirsnemunėje, o rudenį kviečiame pasitikti Vytėnuose dalyvaujant žygyje „Eleonorava arba tarp pilių“.
Turbūt ne daug rastume lietuvių, kurie nėra girdėję apie Panemunės pilį, tačiau Zamkus, saleziečiai, Bisenės pilis ar Eleonorava, turbūt nelabai ką sako:)
Eleonorava – svajingas pavadinimas pilies palivarko, kuris vienu tarpsniu buvo svarbesnis už pilį. Susitikime rugsėjo pirmąją ir apie viską pakalbėkime!
Dalyvavimas nemokamas / eisime 10 km / laukiame su vaikais ir gyvūnais!
Registruotis prašoma Facebook a. ž. „Panemunės keliu“ – labai norime žinoti preliminarų dalyvių skaičių!

„Panemunės keliu“ inf.

Didysis kukurdvelkis – įspūdingas grybas, augantis kultūriniame kraštovaizdyje

Šiemetis grybų sezonas ypač gausus baravykų ir raudonviršių, kuriuos žmonės iš miškų kasdien velka kibirais ir pintinėmis. Tokioje grybų gausybėje pasitaiko ir visiškai netikėtų atradimų – neįprastų formų ar itin retų grybų neįprastose vietose. Važiuojant per Panemunių regioniniame parke įsikūrusį Kriūkų miestelį Šakių rajone, pagrindinėje gatvėje vieno gyventojo pievelėje išdygę įspūdingo dydžio kukurdvelkiai traukia ir vietinių gyventojų, ir pro šalį pravažiuojančiųjų žvilgsnius. Nupjautoje pievelėje jie atrodo lyg balti akmenys. Rūšis iki šių metų buvo įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, bet nuo šių metų sausio 1 dienos išbraukta iš saugomų rūšių sąrašo.

Didysis kukurdvelkis išsiskiria savo rutuliška forma, ir gali užaugti net iki 1 metro. Jis gali išauginti iki ~20 kilogramų sveriantį vaisiakūnį, kuris iš pradžių būna baltas, o sendamas gelsvėja. Jo paviršius apaugęs smulkiais, minkštais plaukeliais arba lygus. Bręstant vaisiakūniui luobelė sutrūkinėja į atskirus gabalus ir grybas sensta, pamažu suyra, tiesiog išdulka rudomis sporomis, pamažu suyra. Tai itin greit augantis grybas, dažniausiai užauga per vieną naktį.

Dydis yra pikčiausias šio reto grybo priešas – kukurdvelkiui sunku „pasislėpti“ gamtos fone ir išlikti nesunaikintam.

Jauni vaisiakūniai valgomi. Skoniu ypatingu nepasižymi, tačiau kol mėsa balta – valgomas. Valgomas netgi žalias, galima dėti į salotas. Paruošimas labai paprastas: supjaustyti plonais griežinėliais, šiek tiek užberti druskos, pašlakstyti citrinų sultimis ir palikti kelioms valandoms. Taip pat, skanus ir keptas: tiesiog apvoliotas džiuvėsėliuose ir iškeptas keptuvėje ar ant grotelių.

Auga liepos – spalio mėnesiais, dažniausiai atrandamas pievose, ganyklose, parkuose bei soduose. Mėgsta dirvožemį, kuriame nėra azoto. Auga tiek pavieniui, tačiau dažniau grupėmis netoli viens kito.

Skirtinguose Lietuvos regionuose skirtingai ir vadinamas: kukurbezdis, milžininis bizdžius, kukurbezdalis, kubyzdalis (Dzūkijoje, Simno apylinkėje), skusbezdalis (Suvalkijoje), pumpotaukšlis (Žemaitijoje, Dzūkijoje (nes išsipūtęs)), kubezdolis, didieji bezdukai.

Kukurdvelkį gerai pažįsta Sibiro gyventojai, ypač medžiotojai, medkirčiai, geologai – tie, kurių darbas pavojingas ir dažnai tenka susižeisti. Tokios nelaimės miške atveju – pati geriausia priemonė yra kukurdvelkis. Šviežias jis perlaužiamas ir vidine puse dedamas ant žaizdos. Sustabdo kraujavimą, žaizda greitai užsitraukia ir nekyla jokių komplikacijų.

KONKURSO NUMERIAI!

Labai džiaugiamės, kad mus lankote ir taip gausiai lankėte visą liepos mėnesį. Taigi, nieko nelaukiant skelbiame laimingus numerius!
065313
065254
065367
Kaip ir prašėme, mums turėtumėte pateikti bilietą arba jo nuotrauką, kurioje matosi bilieto numeris 🙂
Lankytojus, kurių tai bilietai prašome susisiekti su mumis asmenine žinute, el. paštu info@prpd.lt, tel. nr. (8 447) 41723 arba užsukti į direkciją.

Seredžiau, klestėk!

Seredžiuje birželio 25 – liepos 3 d. buvo organizuojama meninė – kūrybinė stovykla „Meno inkubatorius-2019“, kurioje dalyvavo mokyklos jaunimas bei Seredžiaus bendruomenės nariai. Dėkojame  Jurbarko rajono savivaldybės administracijai už skirtas lėšas projekto vykdymui.

Sutikime, kad neretai linkstame rodyti aplinkiniams pačias gražiausias vietas, nuglaistytas ir tobulai tvarkingas, o kai ko nenorime nei patys matyti, nei kitiems rodyti. Seredžiaus miestelis nuostabus, apsuptas pasakiško kraštovaizdžio, traukia ne tik pravažiuojančiųjų akį, bet ir vietinių gyventojų vertinamas. Tačiau… Seredžiuje yra ir nelabai reprezentatyvių, tačiau istorijos slėpinius savyje talpinančių vietų. Viena tokių – niūrus ,,namas vaiduoklis”, stovintis Palemono kalno papėdėje ir puikiai matomas vos įsukus į miestelį.Jau ne vienerius metus šis apleistas namas ,,pasitinka“ į miestelį įsukančius keliautojus ir palieka atitinkamą įspūdį miestelio svečiams. Šauni projekto ,,Meno inkubatoriaus“ komanda nusprendė situaciją pakeisti: namą dekoruoti išlaikant autentiškumą ir  išryškinant buvusio laikmečio aktualijas. Neatsitiktinai pasirinkome valtį, žveją, tinklą, žuvis – kai kurios detalės yra ir miestelio herbe.

Serediškiai ir miestelio svečiai negailėjo pagyrų projekto sumanytojams. Dirbdami jautėme, kaip miestelis pagyvėjo, kilo susidomėjimas: ,,Kas čia vyksta?”. Likome sužavėti, kai viena serediškė padovanojo didžiulę puokštę kvapniųjų levandų projekto sumanytojams.Pravažiuojantys turistai karštą dieną plušančius menininkus apdovanojo kalnu ledų. Oi, kaip mes buvom įsitraukę į kūrybą! Idėjos kildavo net naktį…

Bendruomenės nariai prisidėjo įvairiais resursais – vandeniu, elektra, pagalba pasidedant priemones, atrado nenaudojamą autentišką irklą ir t.t. Mokyklos darbuotojai dirbo techninius paruošiamuosius darbus: ruošė sieną – apkalė nauja  plokšte, stiklino langus. Susirinkusi jaunųjų menininkų komanda (Deimantė Lionaitė, Agnė Bartuševičiūtė, Reda Mamedova), koordinuojamos dailės mokytojos ir kūrybinės vadovės Rimos Mačiulytės, namą dekoravo spalvingais piešiniais. Ryškiaspalves žuvytes taip pat piešė Viltė Bakšenskaitė, Vėjas ir Vakaris Žilinskiai. Praeinančius ir pravažiuojančius šaltą rudens ar žiemos vakarą pasitiks žydinčios vasaros gėlės, sveikins žvejys, besidžiaugiantis puikiu laimikiu.

Manome, jog projekto tikslą pasiekėme – sukūrėme dar vieną akį traukiančią mūsų puikaus miestelio vietą, o rezultatas dar ilgai džiugins aplinkinius ir vietinius gyventojus.

  Projekto koordinatorė ir idėjos autorė socialinė pedagogė Laima Bakšenskienė

Konkursas mūsų lankytojams!

Jūs džiuginate mus nuolat girdami mūsų ekspoziciją „Nemunas ir gyvenimas prie jo“, todėl mes nusprendėme pradžiuginti ir Jus.
🚗 Visą liepos mėnesį atvykite aplankyti mūsų ekspoziciją
🎟 iki rugpjūčio mėnesio išsaugokite bilietą
👀 Sekite mūsų naujienas Facebook ar www.prpd.lt, kur bus paskelbti trys laimingi bilietai

ŠIEMET MAŽOSIOS ŽUVĖDROS PERI GAUSIAU

Šių metų birželio 26 d. Panemunių parko, specialistai kartu su specialistais iš Lietuvos ornitologų draugijos apžiūrėjo visas galimas mažosios žuvėdros (Sternulla albifrons) perimvietes. Gaila, kad iš žinomų daugiau kaip 10 perėjimo vietų iš ankstesnių apskaitų, vykdant Valstybinio monitoringo programą, šiemet mažosios žuvėdros įsikūrė tik trijose vietose. Vilkijos apylinkėse esančioje kolonijoje šiemet įsikūrė rekordinis mažųjų žuvėdrų skaičius – apie 40 porų. Gaila, mums apsilankius kolonijoje, rastas tik vienas lizdas su dėtimi ir dar trys skirtingo amžiaus jaunikliai. Dauguma dėčių buvo sunaikintos tiksliai nenustatytų plėšrūnų. Kadangi buvo sunaikintos dauguma mažųjų ir čia perėjusių upinių (Sterna hirunda) žuvėdrų dėčių, išsinešant kiaušinius su lukštais, tai greičiausiai galėtų būti mangutų grupės, o gal ir žmonių piktadariškas darbas. Nepaisant šios didelės netekties, šiemet trijose kolonijose perėjo, net 60 porų mažųjų žuvėdrų. Tai daugiausiai per visą laikotarpį, nuo NATURA 2000 tinklo teritorijos, skirtos perinčių paukščių apsaugai „Nemuno pakrantės ir salos tarp Kulautuvos ir Smalininkų“ įkūrimo 2004 m.
Vyr. specialistas Raimundas Giedraitis

1 2 3 4 5 6 7 8 12