Konkursas mūsų lankytojams!

Jūs džiuginate mus nuolat girdami mūsų ekspoziciją „Nemunas ir gyvenimas prie jo“, todėl mes nusprendėme pradžiuginti ir Jus. 🚗 Visą liepos mėnesį atvykite aplankyti mūsų ekspoziciją 🎟 iki rugpjūčio mėnesio išsaugokite bilietą 👀 Sekite mūsų naujienas Facebook ar www.prpd.lt, kur bus paskelbti trys laimingi bilietai

ŠIEMET MAŽOSIOS ŽUVĖDROS PERI GAUSIAU

Šių metų birželio 26 d. Panemunių parko, specialistai kartu su specialistais iš Lietuvos ornitologų draugijos apžiūrėjo visas galimas mažosios žuvėdros (Sternulla albifrons) perimvietes. Gaila, kad iš žinomų daugiau kaip 10 perėjimo vietų iš ankstesnių apskaitų, vykdant Valstybinio monitoringo programą, šiemet mažosios žuvėdros įsikūrė tik trijose vietose. Vilkijos apylinkėse esančioje kolonijoje šiemet įsikūrė rekordinis mažųjų žuvėdrų skaičius – apie 40 porų. Gaila, mums apsilankius kolonijoje, rastas tik vienas lizdas su dėtimi ir dar trys skirtingo amžiaus jaunikliai. Dauguma dėčių buvo sunaikintos tiksliai nenustatytų plėšrūnų. Kadangi buvo sunaikintos dauguma mažųjų ir čia perėjusių upinių (Sterna hirunda) žuvėdrų dėčių, išsinešant kiaušinius su lukštais, tai greičiausiai galėtų būti mangutų grupės, o gal ir žmonių piktadariškas darbas. Nepaisant šios didelės netekties, šiemet trijose kolonijose perėjo, net 60 porų mažųjų žuvėdrų. Tai daugiausiai per visą laikotarpį, nuo NATURA 2000 tinklo teritorijos, skirtos perinčių paukščių apsaugai „Nemuno pakrantės ir salos tarp Kulautuvos ir Smalininkų“ įkūrimo 2004 m. Vyr. specialistas Raimundas Giedraitis

Nemuno ir mano krašto istorija

Mokslo metai pasibaigė, bet mūsų smagios pažintys, atradimai tęsiasi. Birželio 26 d. Jaunųjų gamtos reindžerių būrelio nariai kartu su mokytoja Stasele Reiliene ir Raudonės vaikų dienos centro mokytoja Regina Meškauskiene išvyko į išvyką susipažinti su Kauno marių regioniniu parku, istorinėmis mūsų krašto vietomis. Būrelio mokytoja važiuojant mums papasakojo, kaip atsirado Kauno marios, o regioninio parko lankytojų centre visa tai pamatėme pavaizduota spalvingame makete, ant kurio projektuojamas vaizdas nukelia į tolimą praeitį: išvydome kaip traukėsi paskutinis ledynas, kaip formavosi Nemunas ir jo slėnis, kaip galiausiai jis virto Kauno mariomis. Edukacinėje išvykoje susipažinome su pelkių ekosistema, pelkiniais augalais, rezervatiniu mišku. Gaila, pelkė šiuo metu sausut sausutėlė, nes sausra išdžiovino net ir visada šlapias vietas.
Visus mus sužavėjo apsilankymas Pažaislio vienuolyne. Sužinojome, kad šio vienuolyno teritorijoje yra palaidota Raudonės pilies šeimininko žmona Sofija de Faria e Kastro. Pats šeimininkas palaidotas Raudonėnų kapinėse. Su didžiuliu įdomumu pabuvojome bažnyčioje, rūsyje, apžiūrėjome muziejų, sužinojome kaip buvo atstatomas visas vienuolyno ansamblis, kas čia buvo anksčiau. Tokią karštą dieną negalėjome neatsigaivinti Kauno mariose, nors vanduo čia irgi buvo labai šiltas.
Lankėmės Kauno pilyje, apžiūrėjome Laisvės kario skulptūrą, grožėjomės Raudondvario dvaro statiniais, rožynu. Paskutiniame sustojime mūsų būrelio mokytoja mums dovanojo spalvotus balionus, palinkėjo mums įdomios, spalvingos vasaros, naujų įspūdžių. Dėkojame už šią kelionę visiems, kas padėjo ją organizuoti.

Būrelio narė Kotryna

Pritaikytas lankymui Kartupėnų piliakalnis

Darbai finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamo projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (I)“ veiklas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.4.1-APVA-V-016 „Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymas, pritaikymas lankymui“, lėšų.

Apie medų ir bites

Gegužės 23 dieną Jaunųjų reindžerių būrelio nariai kartu su savo mokytoja Stasele Reilienė ir Raudonės Vaikų dienos centro mokytoja Regina Meškauskiene kalbėjome apie bites, pasipuošėme savo kepuraites bitučių piešinukais ir išvykome į „Medaus slėnį“. Čia mūsų jau laukė bitininkas Ovidijus, kurio net marškinėliai atrodė kaip korys apkibęs bitėmis. Jis papasakojo apie apie taip kaip bitinkauja, kas vyksta Medaus slėnyje. Labiausiai mums patiko, kai jis atidarė avilį ir pradėjo traukti iš ten visokias įdomybes vis papasakodamas ką rodo. Pamatėme bičių motinėles, didžiąsias širšes,bičių kenkėjus, senus ir naujus korius ir kt. Benas, Agnė ir kiti draugai uždavė bitininkui klausimų, domėjosi, kiek medaus prineša viena šeima, kokie augalai turi daugiausia nektaro. Prakalbus apie medų, bitininkas visus pakvietė į pavėsinę, kur vaišino įvairių rūšių medumi, mėtų arbata ir meduoliu. Netruko prabėgti laikas šioje nuostabioje vietoje. Smagu buvo pasisupti supynėse, pažaisti tinklinį. Grįždami namo aplankėme Kartupėnų piliakalnį, pasigrožėjome nuostabiais mūsų gimtinės vaizdais. 

Būrelio narė Justina

Kriūkuose nuaidėjo Žiobrinės!

Gegužės 18 d. poilsiavietėje prie Nemuno Kriūkuose, Šakių r., vyko tradicinė panemunės gyventojų šventė „Žiobrinės 2019“.

Kiekvienų metų gegužės mėnesio pabaigoje Kriūkų miestelis skamba muzika ir kvepia keptais žiobriais. Šiemet renginys ypatingas – buvo paminėtas ir įstabus miestelio 430 – ies metų jubiliejus. Šventės organizatoriai pagalvojo apie kiekvieną svečią – tiek didelį, tiek mažą – siūlydami platų spektrą pramogų.

Žvejybos amato entuziastai demonstravo savo gebėjimus varžytuvėse, kiekvienas galėjo paragauti ant laužo virtos žuvienės, dalyvauti loterijoje be pralaimėjimo, nusipirkti rūkytos žuvies ar tradiciniu būdu ant iešmo kepto žiobrio. Vaikų laukė atrakcionai, batutai, muilo burbulų fiesta, piešimas ant medinių žuvyčių.

Kaip žinia, Kriūkų miestelis yra Panemunių regioninio parko teritorijoje, kur saugoma ne tik gamta, bet puoselėjamas ir kultūros paveldas. Panemunių regioninio parko direkcijos specialistai taip pat atvyko į šventę supažindinti su senaisiais panemunės gyventojų amatais. Buvo vedamos edukacinės programos „ Žvejybos įrankių gamyba“ ir „Sielis? Kas tai?“, siūloma pažaisti didelėmis medinėmis šaškėmis, „kryžiukų-nuliukų“ žaidimą. Direkcijos darbuotojai kiekvienam norinčiam padėjo pačiam, naudojant specialų įrankį, išsisukti plūdę (tokią, kokios panemunės žvejų buvo naudojamos viršutiniai tinklo daliai virš vandens išlaikyti). Taip pat mielai papasakojo apie tradicinį, bemaž 500 metų gyvavusį, verslą – sielininkystę. Norint vaizdingiau iliustruoti sielininko darbą, edukacinio užsiėmimo metu siūloma iš medinių pagaliukų pasidaryti „mini sielį“. Nepaisant siūlomų skirtingų užsiėmimų gausos, daugiausiai lankytojų simpatijų sulaukė medinės šaškės.

Džiugino ir tai, kad visos šventės metu skambėjo muzika. Svečiams savo pasirodymus dovanojo moterų vokalinis ansamblis „Dorė“, kapela „Panemunys“, atlikėja Jūratė Miliauskaitė, grupės „Patruliai“ ir „Draivas“, X faktoriaus nugalėtojai „Good Time Boys“, šokių studija „Red“, vaikų šokių grupė „Judesiukas“.

Panemunių regioninio parko direkcija labai džiaugiasi galinti prisidėti prie tokio puikaus renginio ir kviečia visus pasimatyti kitais metais!

Renginys „Miško paslaptys“

Anksti ryte nušniokštus lietučiui, po dviejų pamokų gegužės 14 dieną į direkciją atvyko Jurbarko Naujamieščio progimnazijos 1b ir 1c klasių mokiniai.

Mokinukai sužinojo, kad miške yra ir speciali signalizacija. Vos tik kas nors peržengia miško ribas – apie nekviestus lankytojus visiems miško gyventojams šaukdamas, rėkaudamas ir visaip kitaip visus iš miego žadindamas, žinias nešioja kėkštas.

Sužinojo, kad miškas kaip tortas sudarytas iš trijų sluoksnių: žolės ir krūmokšnių, krūmų ir neaukštų medelių bei pačių aukščiausių medžių.

Apžiūrėjo iš arti skruzdėlyną. Kaip ant skruzdėlyno „stogo“ laksto pasak pirmokėlių „milijonas“ skruzdėlių. Išsiaiškino, kad skruzdėlių name yra iki šimto „kambarių“, kurių bendras plotas gali siekti net 15 kvadratinių metrų. Vienuose jų – maisto sandėliai, kur laikomi grūdai, sėklos, džiovinti vabzdžiai.

Yra kambarėliai-kapinės, kambarėliai-tualetai, kambarėliai-šiukšlynai. Pastarieji periodiškai valomi. Gyventojos stropiai saugo savo namą nuo pelėsių. Visą vasarą jos vėdina patalpas ir džiovina mantą. Iš gilumos išnešami atidrėkę lapeliai, papuvę spygliai. Juos pakaitina saulėkaitoje, sutrūnijusius pakeičia naujais. Skruzdėlės, užimtos ūkio dalyje, išradingai kovoja su drėgme: saulėtą dieną jos kaitinasi specialiai įrengtame „mansardos“ soliariume, o paskui bėga žemyn į vidinius kambarius, kol neatvėso nugarėlės – taip tarsi šildymo prietaisai jos šildo kambarius, esančius po žeme. Tokia stropi priežiūra leidžia skruzdėlynui išsilaikyti vienoje vietoje ilgus metus.

Miške žaidė įvairiausius žaidimus. Lankėsi genių restorane, kur pilna jau išragautų kankorėžių. Ir patys paragavo kiškio kopūstų, rūgštynių pasirūkštyniavo. Kai kurie išbandė ir gurmanišką patiekalą – dilgėlių lapus. Kai kuriems pasisekė, liežuvis liko nenudilgintas, o buvo kad ir nepasisekė kai kam.

Tai pirmokėliams buvo lyg pamoka netradicinėje aplinkoje. Tikimės skatinti mokinius giliau domėtis savo krašto gamta ir ugdyti mokinių draugiškumą, savitarpio pagalbą.

Mes gyvename prie Nemuno…

Mes gyvename prie didžiausios Lietuvos upės – Nemuno. Tik turime sau prisipažinti, kad ne taip dažnai prie jos nueiname,o ką jau čia ir sakyti, visai nesusimąstome, koks gyvenimas buvo prie upėse seniau. Todėl labai nudžiugome, kai „Jaunųjų gamtos reindžerių“ būrelio vadovė Staselė Reilienė kartu su Vaikų dienos centro mokytoja Regina Meškauskiene suorganizavo išvyką prie Nemuno. Oras buvo labai puikus, pūtė pavasariškas vėjas, o mes labai greit jau buvome uoste. Čia išklausėme trumpą instruktažą, kaip elgtis gamtoje, susiruošėme laužavietę. Išklausėme pasakojimą apie Nemuno svarbą seniau, sužinojome, kokios profesijos klestėjo prie Nemuno, kokius sunkius darbus dirbo žmones, ypač sužavėjo sielininkų darbas ir gyvenimas. Atlikome užduotis apie kitas Lietuvos upes, mokėmės išlankstyti laivelį, o ant jo užrašėme linkėjimą Nemunui. Susiradome po mums patikusį akmenuką ir ant jo piešėme. Netruko pakvipti ir kepamos dešrelės. Sočiai pasistiprinome, sutvarkėme aplinką, užgesinome laužą. Garsiai perskaitėme savo linkėjimus Nemunui ir paleidome laivelius. Dar ilgai akimis sekėme, kuriam laiveliui pasiseks nuplaukti toliausiai. Tegul pildosi mūsų palinkėjimai Lietuvos upių tėvui, Nemunui… Būrelio narė Deimantė
1 2 3 4 7