Lubinų puokštės

Parko lankytojo paraginti, vėl dalinamės idėja apie invazinių augalų puokštes. Šįkart – lubinų.
Skinkite lubinus ir dovanokite šių gražuolių puokštes artimiesiems arba tiesiog parsineškite papuošti savo namus 🌸

Taip kiekvienas prisidėsite prie invazinių rūšių naikinimo ir mūsų krašto augalų išsaugojimo ☘️

Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus) – pupinių (Fabaceae) šeimos lubinų (Lupinus) genties augalas. Kilęs iš vakarinės Šiaurės Amerikos (Aliaskos, Britų Kolumbijos, Vajomingo ir kt.).

Daugiametis, stiebas status, nešakotas, lapai pirštiški su 9-17 lapelių, kurių ilgis 3-15 cm. Žiedai mėlyni ar purpuriniai, sukrauti daugiažiedėse kekėse. Ankštys pūkuotos, pailgos ir atsidarančios. Jose yra įstrižos pertvaros tarp sėklų.

Auga paupiuose, drėgnose vietose, paunksmėje. Įvairios išvestinės veislės augiamos darželiuose. Lietuvoje laikomas invazine, naikintina rūšimi.

Keliaukite su saugomų teritorijų pasu

Šią vasarą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia aplankyti visus Lietuvos nacionalinius ir regioninius parkus, surenkant parkų antspaudus SAUGOMŲ TERITORIJŲ PASE. Skelbiamas vasaros kelionių konkursas, kurio metu aplankius visus 35 valstybinius parkus, gausite prizą – knygą apie saugomas teritorijas.

Kelionių konkurso po saugomas teritorijas sąlygos: keliaukite nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., užsukite į 5 nacionalinių ir 30 regioninių parkų lankytojų centrus, pasmalsaukite – ką verta pamatyti gamtoje… Uždėkite antspaudą Saugomų teritorijų pase, nepamirškite įsigyti lankytojo bilieto.

Saugomų teritorijų pasą galima nemokamai pasiimti Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre Vilniuje arba nacionalinių, regioninių parkų lankytojų centruose, taip pat patiems atsispausdinti, paspaudus nuorodą – https://vstt.lrv.lt/uploads/vstt/documents/files/VSTT_PASAS_A4_spausdinimui.pdf

Rekomenduojame kelionę pradėtinuo Nacionalinio lankytojų centro – vartų į saugomas teritorijasbei čia gauti visą informaciją apie konkursą. Taip pat ST paso antspaudus galite pradėti rinkti nuo bet kurio nacionalinių, regioninių parkų lankytojų centro.

Beveik visuose saugomų teritorijų lankytojų centruose įrengtos įdomios ekspozicijos, kviečiančios pažinti mūsų krašto valstybinių parkų vertybes, susidėlioti maršrutą ir tuomet keliauti į gamtą iš arčiau pažinti jas.

Keliaudami po saugomas teritorijas, sužinosite kur yra šaltinių ir upelių kraštas, kur gyvena saugoma „geležinė varlė”, kur mėgsta miegoti lapuotynų karalienė miegapelė… Būtinai užsukite prie Tauragno – giliausio Lietuvos ežero, esančio Aukštaitijos nacionaliniame parke, prie aukščiausios Žemaitijoje Medvėgalio kalvos Varnių regioniniame parke, pasidairykite į Nevėžio upės vingius nuo apžvalgos bokšto Krekenavos regioniniame parke, pamėginkite pažinti retus augalus ir atskirti paukščių balsus.

Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose yra populiaru lankytis nacionaliniuose parkuose beigamtos pase pasižymėti specialiu antspaudu, kad čia buvai. Tai tarsi gamtos pažinimo žaidimas…Šią vasarą, esant karantino situacijai, kviečiame dalyvauti Saugomų teritorijų paso konkurse ir keliauti po gimtą kraštą. Apkeliavusių visus nacionalinius ir regioninius parkus, laukia prizas – knyga, o tų, kurie kiekviename parke nusipirks lankytojo bilietą – kuprinė.

Antspaudus bus galima užsidėti nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų centruose (dirba ir šeštadieniais) arba prie jų įėjimo lauke įrengtose vietose.

Šią vasarą keliaukite po saugomas teritorijas, atrandant vertingiausias mūsų krašto vietas.

Daugiau informacijos apie SAUGOMŲ TERITORIJŲ PASĄ – http://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gamtosauginiai-renginiai-ir-iniciatyvos/saugomu-teritoriju-pasas

Nauja knyga, raginanti pažinti saugomas teritorijas

Artėjant vasarai visi dairosi, kur ir kaip galima keliauti po Lietuvą. Nauja knyga „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po Lietuvos saugomas teritorijas“ ragina pažinti mūsų krašto nacionalinius ir regioninius parkus. Unikali gamta, kraštovaizdžio įvairovė, retos augalų ir gyvūnų rūšys – mūsų krašto turtai, kuriuos galima išvysti saugomose teritorijose.

 „Ypatinga Lietuva. Keliaujame po Lietuvos saugomas teritorijas“ – tai trečiasis atnaujintas knygos leidimas. Ši turistinio pobūdžio knyga skirta tiek jaunesniems, tiek vyresniems skaitytojams. Visiems, norintiems pažinti ir atrastigražiausias Lietuvos vietoves: rezervatus, nacionalinius ir regioninius parkus, – tai, kas vertingiausia mūsų šalies gamtoje.

Daugiau kaip 200 puslapių knygoje pateikiamos 5 nacionalinių parkų, 30 regioninių parkų ir 6 rezervatų lankytinos vietos su maršrutų žymomis, žemėlapiais, GPS koordinatėmis ir trumpais kiekvieno objekto aprašymais.Parko interneto svetainė pateikta QR kodu, kurį nuskenavus gausite dar daugiau informacijos.

Pastaruoju metu nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose naujai sutvarkyta daugybė paveldo objektų: piliakalnių, atodangų, šaltinių, medžių; veikia lankytojų centrai su unikaliomis ekspozicijomis. Apžvalgos bokštai sudaro puikias galimybes aprėpti kraštovaizdį. Nauji pažintiniai takai veda miškais, pelkėmis, palei vandens telkinius. Informaciniai stendai, rodyklės padeda susipažinti su lankoma vieta.

Ši knyga – tai vedlys, leidžiantis pakeliauti dar neatrastais takais, tai paruoštukas įdomiam laisvalaikiui, atrandant ir tyrinėjant saugomas teritorijas, jų gamtą ir kitas vertybes.

Leidinio iniciatoriai ir leidėjai – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM ir leidykla „TerraPublica“.

Rengiant šį kelionių vadovą lankomi objektai saugomose teritorijose pateikti taip, kad juos būtų galima įveikti neskubant, pajaučiant gamtą, aplankant įdomiausias gamtos ir kultūros paveldo vietoves. 

Knygą bus galima įsigyti knygynuose, o su akcija iki liepos vidurio ir IKI parduotuvėse.

Šiuo metu, esant karantino situacijai – pats palankiausias metas keliauti po mūsų šalies saugomas teritorijas – nacionalinius ir regioninius parkus.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.

Tarptautinė biologinės įvairovės diena

Tarptautine biologinės įvairovės diena Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė gegužės 22-ąją, nes tą dieną 1992 m. buvo pasirašyta Biologinės įvairovės konvencija. Lietuva prie šios konvencijos prisijungė 1993 m. Nuo tada kiekvienais metais šią dieną dar labiau siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į blogėjančią biologinės įvairovės situaciją pasaulyje.

Šią savaitę Europos Komisijos pristatyta Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius.

Lietuva pritaria naujajai ES biologinės įvairovės strategijai, pateikiančiai platesnį, šiuolaikišką požiūrį į biologinės įvairovės ir gamtos apsaugos politiką, ir aktyviai dalyvaus svarstant konkrečius valstybių įsipareigojimus. Remdamasi naująja ES biologinės įvairovės strategija, Lietuva numato atnaujinti nacionalinius strateginius biologinės įvairovės apsaugos dokumentus.

Pagrindiniai šios strategijos numatyti veiksmai yra susiję su saugomų teritorijų plėtra, ekosistemų atkūrimu, ekologinės žemdirbystės skatinimu, miestų žalinimu, taršos mažinimu, o ypač daug dėmesio skiriama saugomoms rūšims ir buveinėms. Gamtos apsaugos, tausaus naudojimo ir atkūrimo srityje numatyti veiksmai padės sukurti tvarių darbo vietų ir atneš ekonominės naudos vietos bendruomenėms. Biologinei įvairovei apsaugoti iš įvairių šaltinių, įskaitant ES fondus ir nacionalinius bei privačius išteklius, bus skiriama 20 mlrd. eurų per metus.

Pasaulio ekosistemų būklė per pastaruosius 50 metų labai suprastėjo. Išnykimas gresia maždaug vienam milijonui gyvūnų, augalų ir kitų organizmų rūšių.

Pagrindinės jų nykimo priežastys – žemėnaudos pokyčiai, netvarus išteklių naudojimas, klimato kaita – nėra tinkamai sprendžiamos ir jų neigiamas poveikis toliau stiprėja.

Nuo biologinės įvairovės būklės, kaip rodo COVID-19 pandemija, priklauso ir visuomenės sveikata, atsparumas užkrečiamoms ligoms, nes, pažeidus ekosistemų pusiausvyrą, joms plisti susidaro palankesnė terpė.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.

Lankytojams atsidaro lankytojų centras

Švelninant karantino sąlygas, po gegužės 18 d. atsidaro saugomų teritorijų lankytojų centrai. Beveik visi nacionaliniai ir regioniniai parkai turi informatyvias lankytojų centrų ekspozicijas, kuriose galima susipažinti su parkų vertybėmis, maršrutais bei po to keliauti į gamtą. Tad kviečiame apžiūrėti Panemunių regioninio parko ekspoziciją „Nemunas ir gyvenimas prie jo“.

Lankytojai turi būti sąmoningi ir laikytis karantino metu nustatytų reikalavimų bei rekomendacijų. Įleidžiami tik apsaugines kaukes arba apsaugines veido priemones dėvintys lankytojai; atvykę ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius, globėjus ir rūpintojus. Taip pat privaloma laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo tarp asmenų. Sergantys asmenys neįleidžiami.

Moderni bei unikali ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“ įkurta buvusioje Šilinės smuklėje. Veiklos čia netrūks – naršysite išmaniuose terminaluose, pereisite per sielius, išgirsite panemunės gyvūnus bei paukščius, plauksite valtimi, eisite per sielius!

 

Parama saugomoms teritorijoms

Kviečiame 1,2 procento nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio skirti saugomoms teritorijoms. Tokiu būdu Jūs galite prisidėti prie nacionalinių ir regioninių parkų puoselėjimo, gamtos  paveldo objektų tvarkymo, gamtos išsaugojimo.

https://vstt.lrv.lt/lt/naujienos/parama-saugomoms-teritorijoms

Ši parama Jums nieko nekainuoja – tiesiog Jūsų remiamai organizacijai nukreipiamas pajamų mokestis, jau sumokėtas į valstybės biudžetą. Užpildydami formą ir nurodydami sąskaitą, Jūs galite skirti paramą Lietuvos saugomoms teritorijoms. Šiais metais dėl karantino situacijos pateikti prašymą skirti paramą galite iki liepos 1 d.

Formai pildyti reikalingi Panemunių regioninio parko rekvizitai:

Paramos gavėjas: Panemunių regioninio parko direkcija

Paramos gavėjo KODAS: 193377733

Buveinės adresas: Raseinių g. 2, Šilinės k., Jurbarko r. LT-74465

Bankas: AB Luminor bankas, banko kodas 40100

Sąskaitos numeris: LT264010044300010108

Prašymas skirti 1,2 procento pajamų mokesčio gali būti teikiamas: užpildžius popierinį prašymą (siunčiama paštu ar įteikiama tiesiogiai mokesčių administratoriui) arba užpildžius prašymą  elektroniniu būdu per VMI elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).

  1. Prašymo pateikimas elektroniniu būdu

Prisijunkite prie Jūsų elektroninės bankininkystės tiesiogiai per banką arba per VMI elektroninio deklaravimo sistemos svetainę (EDS) – https://deklaravimas.vmi.lt/lt/Pradinis_Prisijungimo_puslapis/Prisijungimasperisorinessistemas.aspx

Pasirinkite „Deklaravimas“, tuomet šone rubrikoje „Preliminarios deklaracijos“ pasirinkite „Pildyti formą“ skiltį. Tada atidarius „Prašymas skirti paramą“ pamatysite FR0512 (04 versija) formą, kurią reikės užpildyti.

Užpildykite reikalaujamus duomenis, įrašykite Panemunių regioninio parko direkcijos KODĄ 193377733 ir spauskite „Pateikti“.

  1. Prašymo pateikimas paštu

Atsispausdinkite formą FR0512 (04 versija). Užpildytą ir pasirašytą formą dėkite į voką. Siųskite paštu adresu – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Deklaracijų tvarkymo skyrius, Neravų g. 8, Druskininkai, LT – 66257.

  1. Prašymo pateikimas tiesiogiai mokesčių administratoriui

Užpildytą ir pasirašytą prašymą galite pateikti tiesiogiai apskrities VMI darbuotojams.

1,2 proc. GPM galite skirti pasirinktam valstybiniam parkui. Nacionalinių ir regioninių parkų bei rezervatų direkcijų kontaktus rasite – http://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-direkciju-kontaktai

Nacionaliniai ir regioniniai parkai, rezervatai ir draustiniai – tai pačios vertingiausios mūsų šalies teritorijos. Paramos lėšos yra skiriamos saugomų teritorijų tvarkymui ir priežiūrai, informacinių stendų atnaujinimui, taip pat švietėjiškai gamtosauginei veiklai vykdyti.

Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų paramą saugomoms teritorijoms.

Žydi dygiosios slyvos

Vykstant į Kauną, pro Veliuoną link Klangių, dešiniajame Nemuno kranto šlaite šiuo metu galima pasigrožėti baltai žydinčiais Dygiosios slyvos sąžalynais. Tai vienintelis nesukultūrintas slyvų genties augalas Lietuvoje. Ją dar vadina krykle, akstiniuote. Nors šis augalas natūraliai paplitęs kone visoje Europos teritorijoje, tačiau Lietuvoje jis pakankamai retas, nuo 1962 m. įrašytas į Raudonąją knygą. Medelis būna tik 5 m aukščio, gali daugintis šaknų atžalomis ir plisti po visą augavietę sudarydamas tankų sąžalyną. Dygiosios slyvos ne šiaip sau gavo tokį vardą. Jos iš tikrųjų apsiginklavusios aštriais ir tvirtais dygliais. Dygiųjų slyvų sąžalynai sunkiai peržengiami, dėl to juose noriai slapstosi įvairiausi gyvūnai. Čia dažnai peri paukšteliai, nes geresnės vietos jų namams tiesiog nesugalvosi. Dygioji slyva balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje apsipila gausybe baltų žiedų. Žydėjimo metu belapės šakelės būna lipte aplipusios žiedais

Iniciatyva – kiekvienas iš gamtos po šiukšlę

Balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje tradiciškai vykdavo pavasarinės talkos, kurių metu buvo švarinama gamta, aplinka. Šiais metais dėl karantino situacijos masinė švarinimo akcija DAROM nevyks, perkeliama į rudenį.

Tačiau Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ragina ilgąjį savaitgalį ir vėliau, pavieniui lankantis gamtoje, jungtis prie iniciatyvos „Iš gamtos – po šiukšlę“ ir išnešti nors vieną nedidelį šiukšlių maišelį bei padaryti mūsų miškus, pievas, slėnius švaresniais.

Daugelis žmonių po žiemos besilankydami gamtoje pastebi, kad miško paklotėje, prie pelkučių ar kitur mėtosi pavienės šiukšlės: plastikiniai buteliai, maišeliai, nereikalingi daiktai… Žvelgiant į žydinčią pievą ar bundančią pelkę, akys dažnai pastebi numestas šiukšles.

Švarinimo iniciatyva „Iš gamtos – po šiukšlę“ skatintų, einant pasivaikščioti ir pasidžiaugti pavasarine gamta, paimti kad ir nedidelį šiukšlių maišelį bei pagelbėti gamtai, ypač gyvajai gamtai. Nes tiek vabalėliai, tiek smulkūs graužikai, tiek paukščiai dažnai nukenčia nuo plastikinių šiukšlių. Nepamirškime, plastikas gamtoje suyra per kelis šimtus metų.

Stebima, kad pastaruoju metu padidėjo ir statybinių šiukšlių, padangų gausa atokesnėse gamtinėse vietose. Dažnai prevencinės priemonės nesustabdo šiukšlintojų, tad Seimas jau rengiasi taikyti ir griežtesnes administracines baudas.

Beveik visose Europos saugomose teritorijose taikomas principas: ką atsinešei į gamtą, tą išsinešk. Tad pastaruoju metu sąmoningai pažintiniuose takuose, prie gamtos paveldo objektų nestatomos šiukšliadėžės. Dažnai net nebūna galimybių miško tankmėje ar pelkėje išvežti šiukšlių sankaupų. Tad lankytojai turėtų atsiminti, kad jeigu nusprendė piknikauti gamtoje, turėtų po to susirinkti ir išsinešti šiukšles.

Sunku įsivaizduoti, ką žmonės palieka miškuose, prie ežerų, pievose – tai ir šaldytuvai, televizoriai, kompiuteriai, sena avalynė, automobilių dalys… Bevaikščiodami gamtoje ir pamatę keistą šiukšlę, nufotografuokite ją ir atsiųskite nuotrauką bei koordinates Nacionaliniam saugomų teritorijų lankytojų centrui – lankytojucentras@vstt.lt  Keisčiausios šiukšlės bus paskelbtos FB paskyroje, o įdomiausios nuotraukos autorius bus apdovanotas knyga gamtosaugine tema.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia lankytis nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, jungtis prie iniciatyvos „Iš gamtos – po šiukšlę“, tačiau karantino laikotarpiu būtina laikytis atsargumo priemonių: gamtoje lankytis pavieniui arba su šeima, renkant šiukšles būti su kauke ir pirštinėmis.

Sutvarkytas takas prie Vaiguvos upės-gatvės!

Vasario mėnesį prašėme lankytojų būti atsargiems vykstant prie Vaiguvos upės-gatvės. Dalyje tako buvo atsiradusi išgrauža – tako kraštas ir trinkelės nuslinko. Su džiaugsmu pranešame, kad tai – praeitis.

Takas sutvarkytas ir laukia lankytojų! Tuo pasirūpino Šakių rajono savivaldybė, skirdama finansinius išteklius ir Plokščių seniūnija, atlikusi darbus. Esame dėkingi – visi žengiame viena kryptimi!

Vaiguvos upė-gatvė yra unikali vieta – vietos gyventojai savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga. Į Vaiguvą suteka keletas šaltinių, todėl vanduo čia visada švarus ir šaltas, o dugnas nusėtas akmenukų. Važiuojamoji upės-gatvės dalis tęsiasi daugiau nei puskilometrį. Čia galima smagiai pabraidžioti ar pasivažinėti dviračiu. Iki pirmojo pasaulinio karo Plokščiuose, Vaiguvos upelyje gulėjo didžiulis riedulys, ant kurio pasivaikščiojimų metu ilsėjosi ir rašė Vincas Kudirka.

1 2 3 4 14