Aplinkai draugiškos Vėlinės – mažiau yra geriau

Aplinkai draugiškos Vėlinės – mažiau yra geriau

Nenumaldomai artėja šventės, kurių metu rinksimės kapuose pagerbti anapilin išėjusių artimųjų. Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad šių švenčių metu susidaro didžiuliai kiekiai atliekų ir ragina rinktis natūralias dekoracijas, jų nešti mažiau.

„Svarbu nepamiršti, apie ką yra Vėlinės ir Visų Šventųjų diena. Jos yra apie artimuosius, jų atminimą, pagarbą ir meilę. Šios šventės niekaip nesusijusios su žvakių ar puokščių kiekiu ant kapo. Pagalvokite, gal žvakę galima įdėti į jau kartą naudotą žvakidę? Ar tikrai reikia plastikinių gėlių puokštės? Gal geriau skirti daugiau laiko pabuvimui su artimaisias, maldai, o savo atvykimą į kapus pažymėti minimaliu gestu? Gamta jums tikrai už tai padėkos,” sako aplinkosauginės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas” atstovė Rita Grinienė.

Žvakės – rinkitės natūralaus bičių ar sojų vaško

Dažniausiai žmonės į kapus švenčių metu neša žvakes. Prekybos centruose esančių parduotuvių lentynose daugiausiai rasite iš parafino pagamintų žvakių. Parafinas – tai naftos apdirbimo procese susidaranti bekvapė ir bespalvė kieta medžiaga. Ši medžiaga yra pigi, plačiai pritaikoma ir lengvai modifikuojama. Parafinas tirpsta lėčiau nei vaškas, todėl tokia žvakė dega ilgiau. Siekiant dar labiau pailginti šį procesą, pridedama apie 10 % stearino (riebalų rūgšties). Degdamas parafinas išskiria panašias medžiagas kaip ir dyzelinis variklis, susidaro suodžiai. Jie nusėda ne tik ant žemės – įkvėpus suodžių, jie nusėda ir mūsų plaučiuose, kvėpavimo takuose bei gali užkimšti alveoles. Degant žvakėms taip pats susidaro ir lakiųjų organinių junginių (pvz., tolueno, benzeno).  Taigi, degant dideliam kiekiui parafininių žvakių mažoje teritorijoje, taršos koncentracija gali būti milžiniška. Gamtininkai pataria rinktis natūralaus vaško žvakes. Geriausiai – bičių ar sojų vaško.

„Idealiausias sprendimas bus, jei rinksitės natūralaus vaško žvakes, pagamintas Lietuvoje. Dar geriau – pažymėtas saugomų teritorijų produkto ženklu. Tai puikus sprendimas, turintis ne tik aplinkosauginį, bet ir socialinį poveikį. Jūs rinksitės ne tik darnų produktą, kurio pagaminimas ir atgabenimas nepaliko milžiniško anglies dioksido  pėdsako, bet taip pat remsite smulkius gamintojus, kurie padeda Lietuvos saugomoms teritorijoms klestėti, prisideda prie darnios regionų plėtros,” – tęsia R.Grinienė.

Žvakidės – naudokite daugkartines

Atliekų susidarymo atžvilgiu ne mažiau svarbu, kaip žvakes apsaugome nuo vėjo. Po Vėlinių didelę dalį atliekų sudaro plastikinės ir stiklinės žvakidės, kurios, sumaišytos su parafinu, yra neperdirbamos. Norint jas teisingai rūšiuoti, reikia parafiną atskirti. Gamtininkai ragina geriau įsigyti daugkartinę patvarią žvakidę ar žibintą ir keisti žvakes juose. Taip pat galima dar kartą panaudoti išdegusių žvakių įdėklus arba kaip žvakides naudoti stiklainius, kurių dažno lietuvio namuose – daugybė.

„Augmenija ant kapo ar atnešta puokštė taip pat gali tarnauti kaip apsauga nuo vėjo. Žinoma, ji nebus tokia patikima, kaip žvakidė, bet galbūt padės jums sukurti naują giminės tradiciją, kai tą pačią žvakę vis iš naujo uždega atėjęs kitas giminaitis arba kai kapą aplankysite kelis kartus patikrinti, ar žvakė dar dega?“, – svarsto R. Grinienė

Puokštės – rinkitės mažiau ir natūralių gėlių

Kadangi lapkričio pradžia – gana šaltas metų laikas, žmonės kapus dažniausiai puošia dirbtinėmis plastikinėmis gėlėmis. Tai – šimtus metų nesuyranti atlieka. Norint tinkamai išrūšiuoti plastikines gėles, reikia patikrinti, ar jose nėra įmaišytos tekstilės, ir tik ją atskyrus, mesti į tam skirtą konteinerį. Vietoj plastikinių dekoracijų gamtininkai pataria rinktis gyvas ar džiovintas Lietuvoje užaugintas gėles, eglišakius.

„Prisiminkime, kad mažiau yra geriau. Esmė ne puošmenų kiekis. Geriau rinkitės vieną, bet kokybiškesnę dekoraciją,” – pataria R. Grinienė.

Pranešimas parengtas įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje”. Už teksto turinį atsakomybę prisiima autoriai ir jis nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę. Daugiau informacijos apie projektą – naturalit.lt.

Daugiau informacijos:

Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistė

Rita Grinienė

Tel. nr. 862237720

El.p. rita.griniene@bef.lt

Medelių sodinimas Šilinėje

Spalio 16 d. į Panemunių regioninio parko lankytojų centrą atvyko gausus būrys Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos auklėtinių. Tądien „Varpelių“ grupės nariai pas mus praleido visą pusdienį ir veiklos nusimatė daug. Pirmiausia vaikai susipažino su ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“. Paklausė gyvūnų balsų, apžiūrėjo eksponatus, suposi valtyje bei pasigamino sau po atvirutę.

Po ekspozicijos lankymo veiklos tęsėsi lauke. Dar pavasary planuotas obelaičių sodinimas lankytojų centro kieme buvo nukeltas rudeniop. Taigi, kol ant laužo virė žolelių arbata, vaikai su Panemunių regioninio parko direktoriumi Mindaugu Janušoniu sodino medelius. Darbas ne paprasta, tad prireikė komandinės dvasios ir pagalbos vienas kitam, kad medeliai sužaliuotų mūsų kieme ir džiugintų lankytojus! Pasodinus medelius ir pasivaišinus ant laužo virta žolelių arbata, laukė kelionė į Šilinės botaninį draustinį.

Supažindinti su draustiniu ir jo vertybėmis padėjo ekologė E. Lopšaitienė. Žinių ir klausimų čia buvo daug. Kaip atsiranda miškas? Koks medis stipriausias? Kodėl lapai skirtingi? Su visais miško turtais susipažinti padėjo ekologė. Ji paaiškino, kaip užauga miškas, parodė skirtingus medžius, pristatė atsakingo elgesio gamtoje taisykles. Juk miškas yra žvėrelių namai, o mes jame – svečiai! Vaikai apkabino ąžuolus, rinko giles, o priėjus drebules, prisiminė pasaką „Eglė žalčių karalienė“.  Na, o įdomiausius klausimus paliko pabaigai. Kaip suskaičiuoti medžio metus? Ar medis senas? Kaip pamatuoti storį? Parko specialistė pademonstravo Preslerio grąžtą, kuriuo nustatomas medžio amžius. Prietaisu išgręžiamas siauras vamzdelis iki medžio šerdies. Ištraukus jį galima suskaičiuoti rieves ir pagal tai nustatyti medžio amžių. Na, o medžio storio matavimui buvo pasitelktos žerglės. Pamatavus šalia esančius medžiu, vaikai taip pat panoro, kad būtų išmatuoti ir jie, tarsi būtų medžiai. Iškėlę rankas į viršų, kantriai laukė, kol ekologė pamatuos ir nustatys jų storį. Susipažinus su mišku, vaikai atsisveikino ir išvyko atgal į mokyklą. Apie jų apsilankymą pas mus vis primins naujos žydinčios obelaitės

Dirbame nuotoliniu būdu

Dėl paskelbto karantino visi Panemunių regioninio parko direkcijos specialistai nuo šiandien dirba nuotoliniu būdu. Visais Jums rūpimais klausimais kreipkitės mūsų interneto svetainėje nurodytais kontaktais (el. paštu ar telefonu) bei bendruoju direkcijos el. paštu info@prpd.lt.

Į direkciją interesantų prašome neiti, visus klausimus spręsime ryšio priemonėmis. Šie pokyčiai laikini, mes ir toliau dirbame, tad nepatogumų kilti neturėtų. 🙂

Naujienos ir aktuali informacija www.prpd.lt

Direkcijos darbuotojų kontaktai čia.

Juo gausus rudenėlis?

Ruduo gėrybių metas. O kokias gi rudenines gėrybės žino Jaunieji miško bičiuliai? Spalio 16 d. apie tai diskutavo Veliuonos A. ir J. Juškų gimnazijos  Jaunųjų miško bičiulių „Girinukas“ nariai su Panemunių regioninio parko vyriausiąją specialiste Vaida Mozūraitiene renginyje „Kuo gausus rudenėlis?“. Pirmiausia visi kartu aptarė rudens požymius bei jo skirtumus su vasara. Po to dalyviai bandė prisiminti pernykštį rudenį ir palyginti jį su šiuometiniu. Aptarus visa tai, vaikai pradėjo vardinti žinomas rudeniškas gėrybes. Tai ką tik surinkti sodo vaisiai – obuoliai, kriaušės, slyvos,  ir gausus daržovių derlius – bulvės, moros, kopūstai, burokėliai, svogūnai. Nepamirštos liko ir miško gėrybės – įvairios uogos, gilės, riešutai, kankorėžiai, įvairiausios sėklos bei, žinoma, grybai. Pastarosiomis gėrybėmis mėgaujasi paukšteliai, žvėreliai ir mažesnieji miško gyventojai. Žmonės miške rudenį grybauja. Dažniausiai pažįsta keliasdešimt rūšių, o renka dar mažiau. Jaunieji miško bičiuliai vardino jiems žinomų grybų pavadinimus, pasakojo kaip jiems sekėsi grybauti, kiek pavyko rasti gražuolių baravykų. Retų, įdomių ir dar niekada nematytų grybų – kopūstgalvį, raganų sviestą, šakočių, kraujuojantį dyglutėlį – tą popietę pamatė mokiniai. Daugelis pavadinimų ne tik negirdėti, bet ir patys grybai labai keisti. Lokio iltis priminė Kalėdų senio barzdą, ametistinė lakabūdė tokia tamsiai violetinė, neįprastos spalvos lyg ją ateiviai būtų pasodinę. Labai visiems patiko velnio cigaras – tai irgi grybas. Tarp įdomiųjų buvo ir pačių matytų gamtoje – tai didysis kukurdvelkis, bobausis, plačiataurė. Susipažinę su įdomiaisiais grybais, miško bičiuliai  piešė labiausiai patikusį.  Po to kiekvienas pristatė savo pasirinkimą. Laikas prabėgo greitai grožintis šiais nematytais grybais. Rudenėlis gausus gėrybėmis,  daug įdomybių galima sužinoti apie jo derlių.

Naujas stendas ant Seredžiaus piliakalnio

Sulaukėm naujo stendo! Ant Seredžiaus piliakalnio šiandien pastatytas naujas stendas. Seredžiaus piliakalnis yra vienas labiausiai lankomų objektų mūsų parke, tad vis jaučiame poreikį atsinaujinti. Stendo medinę konstrukciją padovanojo Swedbank savanorių komanda „Corp KYC“, o informacinė dalis pagaminta iš lankytojų bilietų lėšų. Ačiū, kad remiate, įsigyjate lankytojo bilietą bei prisidedate gerais darbais! 🧡🌿

Daugiau savanorių darbų pas mus galite pamatyti čia https://www.youtube.com/watch?v=k8vb_2J49Yg&feature=share&fbclid=IwAR0RH_yoUMHZ2qoWYtLC6Fp5C68fW0O4E_uInU4rmQ9TnLWxgyl7P569TQE

Nuo draustinių iki nacionalinių parkų

Šiais metais minime 60 metų, kai Lietuvoje buvo įsteigti pirmieji tikri gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai, siekiantys išsaugoti vertybes. 1960 m. rudenį, remiantis Gamtos apsaugos įstatymu, numačiusiu pagrindines saugomų teritorijų kategorijas, buvo paskelbti 89 draustiniai, apimantys beveik visas tuo metu žinomas vertingiausias Lietuvos teritorijas, pradedant Anykščių šileliu ir baigiant Kuršių nerija.

Vėliau draustinių tinklas buvo sparčiai pildomas naujais draustiniais, naujomis jų rūšimis. Septintojo dešimtmečio pabaigoje pradėta aktyviai diskutuoti dėl nacionalinių parkų steigimo, įsteigtas pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iš esmės buvo užbaigta tai, kas buvo suplanuota per ankstesnį laikotarpį, t. y. sukurta Lietuvos saugomų teritorijų sistema, prilygstanti Europos standartams.

Dalies draustinių pagrindu buvo steigiami nacionaliniai ir regioniniai parkai. Kuršių nerijos ir Platelių kraštovaizdžio draustinių pagrindu atitinkamai įsteigti Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai parkai, Anykščių šilelio, Aukštadvario, Metelių kraštovaizdžio draustinių pagrindu atitinkamai įkurti Anykščių, Aukštadvario, Metelių regioniniai parkai, Nemuno deltos botaninio-zoologinio draustinio pagrindu – Nemuno deltos regioninis parkas ir t. t.

Iki nacionalinių ir regioninių parkų tinklo sukūrimo, pagal plotą draustiniai buvo svarbiausia saugomų teritorijų dalis. Dabar savarankiški draustiniai užima tik apie 3 proc. šalies ploto, bet jie neprarado savo svarbos gamtos vertybių, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugoje.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktoriaus pavaduotojos Rūtos Baškytės, dalyvavusios mūsų krašto saugomų teritorijų sistemos kūrime, pasaulio valstybės jau seniai sutaria dėl būtinybės išsaugoti gamtos vertybes, kraštovaizdį, biologinę įvairovę. Kiekviena ieško tinkamiausio kelio, bet akivaizdu, kad išsaugoti lengviau ir pigiau, nei atkurti. Saugomų teritorijų nauda neįkainojama: jos suteikia kokybiškus gamtos išteklius (vandenį, augmeniją, dirvožemį, orą, kt.), sudaro sąlygas žmonių poilsiui, sveikatai, kuria, saugo genetinius išteklius, padeda išlaikyti klimato balansą, taigi sudaro prielaidas mums išlikti šioje planetoje.

Dabar Lietuvoje yra apie 400 valstybinių ir savivaldybių draustinių. Pagal saugomų vertybių pobūdį skiriami gamtiniai (geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, pedologiniai, botaniniai, zoologiniai, botaniniai-zoologiniai, genetiniai, telmologiniai, talasologiniai), kultūriniai (archeologiniai, istoriniai, etnokultūriniai, urbanistiniai / architektūriniai) ir kompleksiniai (kraštovaizdžio, kartografiniai) draustiniai.

Draustiniai – saugomos teritorijos, skirtos moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingoms vietovėms, jose esančioms gamtos ir kultūros paveldo vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Draustiniuose ūkinė veikla galima, galimas ir lankymas.

Ne vienas draustinis jau pritaikytas lankymui: tai Daugyvenės, Germanto, Jiesios, Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniai, Juozapinės geomorfologinis draustinis ir kiti. Čia pastatyti informaciniai stendai, įrengti pažintiniai takai, apžvalgos vietos. 

ES finansuojamo projekto „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“ sudėtyje bus sutvarkyti draustiniuose saugomi kraštovaizdžio kompleksai (Šiliniškių ir Baluošo, Punios šilo, Kylininkų, Asvejos ežero pakrantės, Šventosios aukštupio, Betygalos, Salanto, kt.).

Ne taip paprasta atskleisti lankytojui sudėtingo kraštovaizdžio struktūrą, svarbą, tad tenka ieškoti netradicinių sprendimų. Pavyzdžiui, Kylininkų kraštovaizdžio draustinio, esančio Vištyčio regioniniame parke, kalvyno struktūra bus pavaizduota žemės paviršiaus pjūvio juostomis, vingiuojančiomis skirtingomis kryptimis. Tai bus tarsi galvosūkis lankytojui, kurį reikės pasigilinus įminti, susivokti. Sumažinta Punios kilpa, juosianti senąjį šilą – takas, atkartojantis Nemuno vagą, leis pažinti Punios šilo vertybes ir neįgaliesiems.

VSTT informacija

Įvyko gervių palydėtuvės

Panemunių regioninio parko direkcija tradiciškai šiemet ir vėl surengė gervių palydėtuvių šventę. Rugsėjo 17 d. Panemunių regioninis parko darbuotojai pakvietė visus į Novaraisčio valstybinį ornitologinį draustinį, Šakių rajone, besidominčius paukščiais bei norinčius pamatyti ir išlydėti migruojančias pilkąsias gerves (Grus grus).

Tokių vietų, kaip Novaraistis, Lietuvoje nėra daug: didžiausi migruojančių gervių pulkai stebimi Tyrulių, Sulinkių, bei greta esančiuose durpynuose. Labai daug jų fiksuojama Žuvinto biosferos rezervate, Nemuno Deltoje, taip pat – Mūšos Tyrelio pelkėje. Nemaži būriai lankosi ir Tytuvėnų tyrelyje ir jo apylinkėse.

Nors debesys ir kaupėsi, o vėjas visą vakarą nešiojo gervių klyksmus, beveik pusšimtis entuziastų atvyko pažiūrėti kaip renkasi migruojančios gervės nakvynei į pelkę. Lyg pagal užsakymą tą vakarą gervės gausiai skrido ilsėtis ir buvo suskaičiuota daugiau nei 7490 gervių.

Dviračių trasos remontas

Dėl jau senokai remonto nemačiusio kelio – dviračių trasos, kuri tęsiasi nuo Gelgaudiškio iki Ilguvos, kokybės nuolat sulaukdavome vietos gyventojų ir turistų skundų. Pavasarį ir rudenį šis kelias tapdavo praktiškai nepravažiuojamas dėl didžiulių duobių pilnų vandens. Dar 2017 m. pažadėjome ieškoti galimybių šio kelio – dviračių trasos remontui. Savo pažadus vykdome ir informuojame, kad remontuojama dar viena dviračių trasos Gelgaudiškis – Ilguva atkarpa Plokščių seniūnijos ribose. Pernai metais sutvarkyta atkarpa Gelgaudiškio seniūnijos ribose. Toliau ieškosime galimybių remontuoti ir likusias trasos atkarpas.

Darbai vykdomi iš 2019 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirtų keliams tiesti remontuoti, taisyti ir prižiūrėti valstybės saugomose teritorijose. Šie darbai vykdomi bendradarbiaujant Panemunių regioninio parko direkcijai, Šakių r. savivaldybės administracijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pasirašius trišalę darbų finansavimo sutartį

1 2 3 4 17