Kai kuriose stovinčio vandens kūdrose kurkia ne tik varlės. Ten gyvena mažą drakoniuką primenantis skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus). Nors telpa į delną, tai yra didžiausias Europos tritonas. Šie tritonai yra labai jautrūs buveinės pokyčiams ir nyksta, todėl jų gyvenamųjų vietų apsaugai steigiamos „Natura 2000“ teritorijos.

Kokie yra skiauterėtųjų tritonų namai ir kur tikėtina juos pamatyti? Neršimui tritonai naudoja nedidelius stovinčio vandens telkinius. Paprastai jie renkasi gilesnes nei pusės metro kūdras, bet svarbu, kad pakraščiuose būtų ir seklių su negausia dugno augalija vandens plotų. Jų reikia kiaušinėlių dėjimui. Taip pat tose kūdrose turi nebūti žuvų, nes jos suėda išsiritusias tritonų lervutes ir taip populiacija pasmerkiama išnykti. Sausumoje šiai rūšiai yra reikalingos pievos ir netoliese esantys brandūs lapuočių miškai, kuriuose yra slėptuvių žiemojimui. Dažniausiai skiauterėtieji tritonai žiemoja po senais kelmais ar nuvirtusiais medžiais, nes pūvanti mediena išskiria šilumą. Taip pat kartais įsikuria kitų gyvūnų po žeme išraustuose ir apleistuose urveliuose.

Pavasarį kūdrose vyksta povandeniniai šokiai

Skiauterėtieji tritonai rengia ypatingas tuoktuves. Šokių scenai jie pasirenka lygaus paviršiaus vandens telkinio dugno aikšteles, neapaugusias vešlia augalija. Patinai, šokdami tuoktuvių šokius, vilioja pateles pasirinkti jų padėtą spermatoforą. Skiauterėtųjų tritonų patinėliai išsiskiria savo drakoniška skiautere ant nugaros, kuria puikuojasi prieš pateles. Kiti išskirtiniai bruožiai – baltas dryžis ant uodegos ir ryškiai oranžinis ar geltonas pilvas su juodomis dėmėmis. Lietuvoje taip pat gyvena dažnesni paprastieji tritonai, bet jie yra gerokai mažesni: skiauterėtieji tritonai užauga iki 12-17 cm ilgio, o paprastieji tritonai – iki 9 centimetrų.

Skiauterėtojo tritono patelės padeda apie 200 – 300 kiaušinių. Patelė kiekvieną kiaušinį rūpestingai suvynioja į augalų lapus ir prilipdo prie vandens augalų. Naujai išsiritę tritoniukai sausomoje praleis trejus-penkerius metus, kol sulauks lytinės brandos ir pradės rengti savo pavasarinį tuoktuvių šokį.

Didžiausia grėsmė – buveinių mažėjimas ir žemės ūkio tarša

Kadangi šiems drakoniukams reikia tinkamų sąlygų ne tik vandenyje, bet ir aplink sausumoje, tokių teritorijų Europoje vis mažėja. Taip pat skiauterėtieji tritonai, kaip ir kiti varliagyviai, labai kenčia nuo žemės ūkio taršos – pesticidų, herbicidų ir kitų cheminių medžiagų – kurios yra pragaištingos jų dauginimuisi. Todėl Lietuvoje atliekama šių tritonų paieška, o aptinkamos gyvenamosios teritorijos saugomos.

Be to, skiauterėtųjų tritonų saugojimas naudingas ne tik šiai rūšiai. Vandens telkiniuose, kurie reikalingi tritonams, randamas nemažas skaičius nykstančių augalų, bestuburių ir varliagyvių rūšių. Šiuo metu „Natura 2000“ tinklas Lietuvoje saugo 27 šių tritonų gyvenamąsias vietas.

Vaizdo reportažas – https://youtu.be/6mszOG8m7ZE 

Penktadienį, gegužės 27 d., praūžė edukacijų mugė Šilinėje.  Nuostabūs ir visad su šypsena pasitinkantys mūsų krašto edukatoriai ir turizmo paslaugų teikėjai pristatė savo veiklas, vedė edukacijas, dalinosi patirtimi.

Raudonės kaimo bendruomenė „Žiburys“ pristatė virtinukų gamybos procesą, vaišino žolelių arbata ir dvarišku pyragu. Lietuvai pagražinti draugijos Veliuonos skyrius mokės žvakių gamybos paslapčių, skirtingų vaškų ypatumų, žvakių liejimo technikų ir patiems leido jas gaminti. Ypatingą (ir sparčiai nykstantį) amatą mums pristatė Seredžiaus  Stasio Šimkaus mokyklos bendruomenė. Tai – pynimas iš vytelių. Krupštumo ir žinių reikalaujanti edukacija sunkumų dalyviams nesukėlė – edukatorius padėjo kiekviename žingsnyje pinant krepšelius iš vytelių!

Savo edukacinį renginį surengė Veliuonos kultūros centras. Jame surengė muzikinį pasirodymą ir buvo pristatytos net kelios edukacijos – veikė senovinis fotografo kiemas, cianotipijos pamokos ir buvo grojimas įvairiais muzikos instrumentais. Dalyviai įsiamžino fotografo ateljė bei apžiūrėjo jo fotoaparatą, pasigamino sau nuotrauką cianotipijos būdu (dar vadinamu blueprint), kolektyviai grojo dūdelėmis.

Svečias iš už užnemunės pristatė dar vieną amatą – stogdengystę skiedromis bei jų gamybą. Stipresnieji edukacijų mugės dalyviai patys gamino skiedras specialiu įtaisu. Bitininkystės paslaptis mums atskleidė kempingo Medaus slėnis savininkas, bitininkas Ovidijus Jasinskas. Papasakojo apie bitininko profesiją ir jos iššūkius, atvėrė tikrą avilį, davė paragauti ne tik šviežio medaus, bet ir kepto meduolio. Smaližiams ši edukacija itin patiko. 🙂

Visai greta stūksančios Panemunės pilies kolektyvas pristatė gana išskirtinę temą – heraldiką. Jos metu dalyviai sužinojo apie herbus ir jų kūrybos procesus. Herbe atsiduria gerai apgalvoti simboliai ir spalvos, tad dalyviai turėjo pamąstyti, ką sudėti į savo šeimos herbus, kuriuos patys ir gamino. Na, o Arūno žirgyno vadovė Lena Rukšnaitienė atvežė į renginį daug meilės. Edukacija su žirgais leido prisiliesti prie arkliukų, juos paglostyti, apkabinti bei pamaitinti morkomis. Nors plačiau buvo pristatytas jojimas, elgesys su žirgais ir gyvenimas, bet visą dėmesį pavogė mielieji gyvūnai! Taip pat turėjome progą pasimatuoti viduramžių riterių šarvus ir šalmus, šaudyti arbaletu į taikinius, apjoti ratą su žirgais.

Veliuonos krašto istorijos muziejus taip pat nukėlė laiku atgal. Edukacija Tarpukario ir daraktorinė mokykla pasodino į senovinį mokyklos suolą. Tačiau sėdėti neužteko, teko klausytis pono mokytojo vedamos pamokos apie Veliuonos istoriją, kuri yra ypatinga. Ar žinojote, kad prie Veliuonos vyko vienintelis vandens mūšis? Dėstomą medžiagą užsirašinėjome ant grifelinių lentelių balta kreida! Po istorijos pamokos – dailyraščio. Na, o kantrūs mokiniai po pamokų gali žaisti žaidimus – joti arkliukais, sukti vilkelius ir statyti Veliuonos pilies maketus.

Dar viena edukacija vyko tolėliau nuo mūsų kiemo – prieplaukoje prisišvartavęs dalyvių laukė laivas Bisena. Nors kapitonas skaitė paskaitas apie laivybą mūsų kieme, bet plaukti laivu dalyviai vyko į prieplauką. Ši edukacija, beje, taipogi nepaliko abejingų – kokia pramoga!

Na, o Panemunių regioninio parko direkcijos specialistai kvietė dalyvauti ekskursijoje Šilinės botaniniame draustinyje su ekologu ir sužinoti Šilinės pažintinio tako paslaptis. Taip pat vedėme edukaciją Senieji Nemuno amatai. Čia dalyviai gamino plukdomojo tinklo dalis – vijo virvę ir pjovė su mašinka plūdes.

Džiaugiamės padovanotu gražiu oru, dalyvių gausa bei dėkojame edukatoriams, kurie skyrė savo laiką bei pasidalino sukauptomis žiniomis ir VVG Nemunas už renginio finansavimą.

Renginys surengtas įgyvendinant projektą „Turizmo išteklių, atspindinčių krašto kultūros ir istorijos paveldą, rinkodara ir pritaikymas turizmo skatinimo reikmėms“. Projektas vykdomas pagal Jurbarko vietos veiklos grupės „Nemunas“ 2016-2023 m. vietos plėtros strategijos priemonę „Regioninių produktų kūrimas panaudojant krašto kultūros ir istorijos paveldą“ Nr. LEADER-19.2-SAVA-9. Finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Šiemet, gegužės 21 dieną, sueina trisdešimt metų, kaip Europos Sąjungoje buvo įkurtas saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000”. Kadangi gamta neturi sienų, šios teritorijos vieningai saugo pažeidžiamiausias paukščių, gyvūnų ir augalų rūšis bei jų natūralius namus – gamtines buveines – visoje Europos Sąjungos teritorijoje. Šiuo metu „Natura 2000” tinklas apima beveik penktadalį bendrijos sausumos ir dešimtadalį jūrų ploto.

„Europa yra antras pagal gyventojų tankumą žemynas pasaulyje, todėl natūralu, kad gamtai tenka didelis spaudimas ir kyla sugyvenimo iššūkių. Tačiau nereikėtų supriešinti gamtos ir žmogaus, nes nuo gamtos gerovės tiesiogiai priklauso mūsų išgyvenimas, o ir gamtai daugeliu atvejų reikia žmogaus, – teigia Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas. – „Natura 2000” tinklo saugomos gamtinės buveinės yra ne tik daugelio rūšių vieninteliai namai, bet atlieka ir kitas gyvybiškai svarbias ekosistemines paslaugas. Pavyzdžiui, pelkės reguliuoja mikroklimatą, sugeria iš atmosferos anglies dioksidą ir tarnauja kaip vandens rezervuarai, pagirdantys aplinką sausrų laikotarpiu. Natūralios žydinčios pievos ne tik puošia žemės ūkio kraštovaizdį, bet padeda išlikti vabzdžiams apdulkintojams, nuo kurių tiesiogiai priklauso didžioji dalis Europoje auginamų žemės ūkio kultūrų. Miškai, be abejo, švelnina klimato kaitą, yra nepamainoma erdvė rekreacijai, taip pat maisto produktų šaltinis. Žaliosios zonos mažina triukšmą bei padeda išgyventi dažnėjančias karščių bangas“, – vardija A. Klimavičius.

Išsaugomų ekosistemų teikiama nauda turi ir piniginę išraišką. Atliktos studijos rodo, kad Europos Sąjungoje saugomos teritorijos kasmet sukuria vertės už maždaug 200-300 mlrd. eurų. Lietuvoje šis skaičius kasmet siekia beveik 194 mln. eurų. „Gamtos teikiamą vertę galima palyginti su žmogaus sveikata. Apie sveikatą nemąstome ir jos nejaučiame, kol ji nesutrinka. Panašiai ir gamtinės buveinės, kol yra geros būklės, saugo mus nuo potvynių, karščio bangų, epidemijų ir kitų kataklizmų, teikia maisto produktų, rekreacijos ir verslo galimybes. Kai gamtos sveikata sutrinka, patiriame skaudžias pasekmes“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovas A. Klimavičius.

„Pastarojo meto geopolitiniai iššūkiai leido naujomis akimis pamatyti namų vertę. Užjaučiame tuos, kurie neteko namų, ir ėmėme dar labiau vertinti savuosius. „Natura 2000” tinklo tikslas yra užtikrinti, jog šalia mūsų namų būtų vietos ir kitų rūšių namams, o sugyvendami tarpusavyje patirtume abipusę naudą“, – teigia dr. Birutė Valatkienė, vadovaujanti projektui „Naturalit“, atsakingam už „Natura 2000” tinklo plėtrą Lietuvoje. „Natura 2000” teritorijos steigiamos remiantis ES Buveinių ir Paukščių direktyvomis, kuriose išskirta apie 2000 saugomų rūšių ir 230 gamtinių buveinių tipų. Lietuvoje iš viso aptinkami 54 į Buveinių direktyvą įrašyti natūralių buveinių tipai ir 101 augalų ir gyvūnų rūšis. Taip pat mūsų šalyje peri, žiemoja arba migruodamos užsuka 256 saugomų paukščių rūšys. Lietuvoje daugiau nei keturi penktadaliai „Natura 2000“ tinklo teritorijų sutampa su nacionalinėmis saugomomis teritorijomis, tačiau tinklas vis dar yra nepakankamas tiek dėl pačių teritorijų trūkumo, tiek dėl neužtikrinamos tinkamos jų apsaugos. Gera žinia ta, kad jau keleri metai sparčiai vykdomi darbai netrukus leis „Natura 2000“ tinklą išplėsti ir suteikti daugiau saugumo garantų mus supančiai gamtai.

Gegužės 27 d. (penktadienį) nuo 10 val. kviečiame atvykti į edukacijų mugę Šilinėje, Panemunių regioninio parko lankytojų centre.Skirtingi turizmo paslaugų teikėjai pristatys savo veiklas, ves edukacijas. Senieji Nemuno amatai, ekspozicijos „Nemunas ir gyvenimas prie jo“ lankymas, ekskursija botaniniame draustinyje, žvakių liejimas, jojimas arkliukais ir viduramžių ginklai, medaus edukacija, Raudonės pilies legendos ir kitos!

Kviečiame atvykti pabendrauti, dalyvauti edukacijose, pažinti mūsų kraštą ar susikurti turiningą maršrutą ekskursijai!

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Turizmo išteklių, atspindinčių krašto kultūros ir istorijos paveldą, rinkodara ir pritaikymas turizmo skatinimo reikmėms “. Projektas vykdomas pagal Jurbarko vietos veiklos grupės „Nemunas“ 2016-2023 m. vietos plėtros strategijos priemonę „Regioninių produktų kūrimas panaudojant krašto kultūros ir istorijos paveldą“, Nr. LEADER-19.2-SAVA-9. Finansavimas: Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšos.

Kilus klausimams susisiekite tel. (8~447) 41723, el. paštas info@prpd.lt

Gegužės 19 d. atidarysime atnaujintą dviračių trasą Gelgaudiškis-Ilguva. Susitinkame 10 val. prie Gelgaudiškio bažnyčios. Kviečiame dalyvauti atidaryme, važiuoti dviračiais trasa bei pasigrožėti vaizdingu Nemuno slėnio kraštovaizdžiu! Pasitiksime su vaišėmis, tad norint žinoti dalyvių skaičių prašome užsiregistruoti.

https://forms.gle/dpcsLwPxnPCr9riD9

10.00-10.15 Atidarymas, sveikinimo žodis
10.15-12.00 Važiavimas 10 km iki Plokščių prieplaukos
12.00-12.30 Pertrauka, piknikas
12.30-14.00 Važiavimas 12 km iki Ilguvos
14.00 Trasos pabaiga, atsisveikinimas 

Trasos Gelgaudiškis-Ilguva ilgis 22 km. Dalyviai atgal parvežami nebus, tad apgalvokite tolimesnę savo kelionę/grįžimą atgal. Grįžti atgal galite ta pačia dviračių trasa arba asfaltuotu keliu. 

KĄ PAS MUS VEIKTI?

Moderni bei unikali ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“ įkurta buvusioje Šilinės smuklėje. Čia susipažinsite ne tik su panemunės gamta ir gyvūnija, bet ir žmonių gyvenimu prie Nemuno. Itin įdomūs senieji panemunės gyventojų amatai – upinė laivyba, sielininkystė, valčių ir žvejybos įrankių gamyba. Ne tik žinių, bet ir veiklos pas mus daug – naršysite išmaniuose terminaluose, išgirsite panemunės gyvūnus bei paukščius, pereisite per sielius, plauksite valtimi ir nusipiešite atvirutę!

KUR MUS RASTI?

Panemunių regioninio parko lankytojų centras įsikūręs buvusios Šilinės smuklės pastate. Adresas: Raseinių g. 2, Šilinės kaimas, Jurbarko r.

KADA ATVYKTI?

Lankytojų centro arbo laikas:

I-IV 8.00 – 17.00

V   8.00 – 15.45

VI  10.00 – 18.00

VII Nedirba

–

Ekspozicijos lankymas

Suaugusiems	Senjorams, moksleiviams, studentams
2,00 Eur asmeniui	1,00 Eur asmeniui

–

Lankymas su gidu

1 asmuo	3-15 asmenų	16-25 asmenys
5,00 Eur	70,00 Eur	80,00 Eur + 5,00 už kiekvieną papildomą asmenį

Moksleiviams, studentams, neįgaliesiems, senatvės pensininkams teikiamos su 50 procentų nuolaida;

1-12 kl. mokiniams ekspozicija per kultūros pasą yra nemokama.

Pavasariui įsibėgėjus, lapelius išleidžia ir meškinis česnakas (Allium ursinum). Kadangi jis vartojamas ne tik kaip vaistas, bet ir kaip prieskonis, žmonės netausodami jį skina. Norime priminti, kad mūsų krašte jo nėra gausu, tad radus meškinį česnaką natūralioje buveinėje, miške ar prie upelio – neraukime šio augalo, būkime atsakingi. 

Meškinis česnakas nuo 1962 m. buvo įrašytas į Lietuvos saugomų rūšių sąrašus, o 2007 m. buvo priskirtas saugomoms rūšims, kurių gausumas atkurtas. 2018 m. vertinant Lietuvos saugomas rūšis pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kriterijus, meškinis česnakas buvo priskirtas arti grėsmės esančioms rūšims, todėl Lietuvos raudonosios knygos komisijos siūlymu nuo 2019 m. griežtai nebesaugomas. Tačiau jo rauti nerekomenduojama. 

Meškinio česnako lapus galima supainioti su mirtinai nuodingais pakalnutės (Convallaria majalis) ar kroko (Colchicum autumnale)  lapais. Atpažinti meškinį česnaką nėra sunku, reikia patrinti lapą – iš karto pakvips česnaku. 

Meškinis česnakas žydi gegužės mėnesį, sukraudamas baltus žvaigždiškus žiedynus. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, mėgsta apydrėgnius dirvožemius šalia upelių.

Meškinius česnakus taip pat mėgsta šernai ir kiti gyvūnai.

VSTT inf.

Balandžio 28 d. 18 val. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia atvykti į Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centrą ir prisiliesti prie Lietuvos laukinės gamtos. Renginio metu bus pristatytas Eugenijaus Drobelio ir Vytauto Knyvos fotoalbumas „Laukinė Lietuvos gamta“. Autoriai paaiškins, kas yra laukinė gamta, pristatys pagrindines šalies laukinės gamtos vertybes, kuriomis galime džiaugtis ir didžiuotis.

Reprezentaciniame gausiai iliustruotame fotoalbume – trumpi svarbiausių šalies gamtinių ekosistemų aprašymai, iliustruoti gyvosios gamtos ir gamtinio kraštovaizdžio fotografijomis. Pristatomos vertingiausios natūralios buveinės, reti, mieli ir įdomūs krašto gyvūnai, augalai ir grybai. Albume atskleidžiamas Lietuvos laukinės gamtos išskirtinumas ir grožis, akcentuojant gyvosios gamtos vertybes, kurios kitose Europos šalyse yra sunykusios ar ypač retos.

Leidinio tikslas – ne tik supažindinti skaitytoją su unikalia Lietuvos laukine gamta: pajūriu, pelkėmis, vandenimis, miškais ir pievomis, bet ir sukurti šiltą emocinį ryšį tarp gamtos objekto ir žiūrovo, taip didinant domėjimąsi šalies gamta ir jos puoselėjimu.

Vieną iš biologine įvairove turtingiausių Lietuvos saugomų teritorijų pristatys buvęs Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio rezervato direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas dr. Mindaugas Lapelė.

Renginys nemokamas. Registracijos į renginį formą rasite čia

O tuos, kurie negalės atvykti į pristatymą, tiesioginę renginio transliaciją, su LRT Radijų laidų vedėju, žurnalistu Edvardu Kubiliumi kviečiame stebėti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Facebook paskyroje

SAUgoma ir TAU!

Renginio laikas: 2022 balandžio 28 d.
Renginio vieta: Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centras Marcinkonyse, Miškininkų g. 61, Marcinkonių k., Varėnos r.

VSTT inf.

Šeštadienį įvyko pėsčiųjų žygis „Velykinis Panemunės“. Dalyviai Gelgaudiškio apylinkėse nužingsniavo bemaž 18 km atstumą. Maršrutas buvo vidutinio sudėtingumo, teko bristi per šlapynes, įveikti rėvas iš stačius užkilimus.

Žygeiviai ne tik grožėjosi aplinka, susipažino su saugomomis teritorijomis, bet ir rinko šiukšles pakeliui. Ačiū vedliui ir dalyviams!

.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, 2021 metais sumokėto pajamų mokesčio dalimi (iki 1,2 %) galite paremti kurią nors organizaciją, galinčią būti paramos gavėja.
Panemunių regioniniam parkui galite padėti skirdami 1,2 % valstybei sumokamo gyventojų pajamų mokesčio. Parama naudojama gamtos apsaugai propaguoti ir ekologiniam ugdymui, floros ir faunos, kraštovaizdžio monitoringo ir tyrimo darbams, pažeistoms gamtinėms ir kultūrinėms vertybėms atkurti. turistinei infrastruktūrai įrengti ir prižiūrėti.

Prisijunkite prie Jūsų elektroninės bankininkystės tiesiogiai per banką arba per VMI elektroninio deklaravimo sistemos svetainę (EDS) – https://deklaravimas.vmi.lt/lt/Pradinis_Prisijungimo_puslapis/Prisijungimasperisorinessistemas.aspx

Pasirinkite „Deklaravimas“, tuomet šone rubrikoje „Preliminarios deklaracijos“ pasirinkite „Pildyti formą“ skiltį. Tada atidarius „Prašymas skirti paramą“ pamatysite FR0512 (04 versija) formą, kurią reikės užpildyti.

Užpildykite reikalaujamus duomenis, įrašykite Panemunių regioninio parko direkcijos KODĄ 193377733 ir spauskite „Pateikti“.

Detalią informaciją rasite paspaudus čia.

Paremkite Panemunių regioninį parką neišleisdami nė cento!