Talka panemunėje

Šiandien, balandžio 15 d., turėjome garbės bendradarbiauti aplinkos tvarkymo akcijoje su dar viena mokykla. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos mokiniai atvyko į Šilinę prisidėti prie kilnių darbų. Suprastėjęs oras neatbaidė ūpo eiti rinkti šiukšlių palei Nemuno upę. Sutvarkyta beveik kilometro ilgio atkarpa nuo Šilinės kaimo. Nors galėtų pasirodyti, kad atkarpa neilga, bet neverta apsigauti! Šiame ruože teko darbuotis kelias valandas ir surinkta net 20 didelių šiukšlių maišų (po 200 l). Dėkojame mokyklai už bendradarbiavimą, mokiniams už nuoširdų darbą renkant kitų paliktas šiukšles ir gražinant aplinką kitiems lankytojams!

.

Talka Šilinės pažintiniame take

Trečiadienį, balandžio 13 d., tvarkėme Šilinės ąžuolyną, per kurį driekiasi turistų ir vietinių gyventojų pamėgtas Šilinės pažintinis takas. Prie šios tvarkymosi akcijos prisidėjo Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinės mokyklos mokiniai. Atvykę pas mus jie rinko neatsakingų asmenų paliktas šiukšles šiukšles miške, grėbė lapus, rinko šakas nuo tako. Aplinkos tvarkymas kartu ne tik palieka gražius takus ir švarią aplinką kitiems, bet kartu ugdo ir ekologinį jaunuolių suvokimą, meilę gamtai bei atsakomybės jausmą. Dėkojame mokyklai ir mokiniams už gerus darbus!

.

Talka panemunėje ties Gelgaudiškiu

Dar vienas įrašas džiaugsmo! Vakar Šakių rajono Gelgaudiškio pagrindinė mokykla taip pat jungėsi prie aplinkos tvarkymo akcijos. Mokiniai kartu su mūsų prevencinės veiklos specialistu tvarkė panemunę ties Gelgaudiškiu, Rečių botaniniame-zoologiniame draustinyje. Itin džiugu už jaunuolių gerus darbus, surinktas šiukšles ir paliktą tvarkingą aplinką kitiems. Dėkojame mokyklai ir mokiniams

.

Miškininkai įspėja – prasideda gaisrų sezonas

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai įspėja gyventojus būti atidžius – gaisrų sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, šalyje vyraujantys sausi orai ir vis kaitrėjanti saulė sudaro palankias sąlygas gaisrams kilti. Itin didelis pavojus gamtai kyla deginant pernykštę žolę, nuo kurios gali užsidegti ir miškas.

„Nors dar pernai pastebėtas miško gaisrų mažėjimas, tačiau kiekvieną pavasarį pasitinkame su nerimu: vis dar atsiranda žolės degintojų, kurie rizikuoja ne tik uždegti šalia esantį mišką, bet ir pakenkti gyventojų sveikatai ar net gyvybei. Pernai Lietuvos miškuose užregistruoti 46 miško gaisrai 11,01 ha plote, kai 2020 m. šalyje registruoti 157 miško gaisrai 64,23 ha plote. Matome, jog miško gaisrų mažėja, tačiau neatsakingo pavasarinės žolės deginimo rizika išlieka, tad gamtoje turime išlikti budrūs, o pamatę degančią žolę – nedelsiant pranešti atitinkamoms institucijoms“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių. Gaisrų metu sunaikinami vertingi medynai, žoliniai augalai, smulkioji fauna ir flora, pakeičiama dirvožemio struktūra, teršiamas oras, sunaikinami estetinio pobūdžio elementai. Todėl labai svarbus operatyvus ir greitas reagavimas gavus pranešimą apie kilusį gaisrą.

Siekiant sumažinti pernykštės žolės atvejų skaičių, kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnais kovo mėnesį bus organizuojami reidai, kurių metu visuomenę informuosime apie gaisrų atvirosiose teritorijose pavojų, jų padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą

Gaisrų žvalgymui VMU aktyviai naudoja dronus, miškus stebi antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus. Prie šios sistemos monitorių pasikeisdama budi apie 40-ies žmonių komanda. VMU eksploatuoja ir priešgaisrinius bokštus, kuriuose nuolatos budi 18 žmonių. Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos ir 41 mobili priešgaisrinė komanda, sudarytos iš maždaug 250 darbuotojų. Dar apie 900 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios gali būti pasitelkiamos kilus didesniems miško gaisrams.

VMU eksploatuoja 50 priešgaisrinių automobilių, 15 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių, 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui bei 12 dronų miško gaisrų paieškai ir sanitarinės miško apsaugos vykdymui. Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis.

VMU taip pat vykdo ir gaisrų prevenciją – miškuose yra atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla. Užtikrinama sanitarinė miško apsauga, laukinės gyvūnijos apsauga, miško apsauga nuo žmonių daromų neteisėtų veiksmų bei įvairių prevencinių priemonių įgyvendinimas valdomuose miškuose.

Kad galėtume mėgautis miškais, šiltuoju metu laiku itin svarbu laikytis kelių paprastų priešgaisrinės saugos ir elgesio taisyklių: važinėkime tvarkingomis transporto priemonėmis, atsakingai atlikime miško ruošos darbus, nemėtykime neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikime stiklo šukių, laužus kūrenkime tik tam skirtose vietose, užkurtą laužą nuolatos prižiūrėkime, išvykdami iš miško, užgesinkime jį, užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Kaip elgtis, pamačius gaisrą?

Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasišalinkite ta kryptimi, iš kur pučia vėjas – nebėkite pavėjui!

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos informacija ir nuotrauka

Skirkite 1,2 % GPM

Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, 2021 metais sumokėto pajamų mokesčio dalimi (iki 1,2 %) galite paremti kurią nors organizaciją, galinčią būti paramos gavėja.
Panemunių regioniniam parkui galite padėti skirdami 1,2 % valstybei sumokamo gyventojų pajamų mokesčio. Parama naudojama gamtos apsaugai propaguoti ir ekologiniam ugdymui, floros ir faunos, kraštovaizdžio monitoringo ir tyrimo darbams, pažeistoms gamtinėms ir kultūrinėms vertybėms atkurti. turistinei infrastruktūrai įrengti ir prižiūrėti.

Prisijunkite prie Jūsų elektroninės bankininkystės tiesiogiai per banką arba per VMI elektroninio deklaravimo sistemos svetainę (EDS) – https://deklaravimas.vmi.lt/lt/Pradinis_Prisijungimo_puslapis/Prisijungimasperisorinessistemas.aspx

Pasirinkite „Deklaravimas“, tuomet šone rubrikoje „Preliminarios deklaracijos“ pasirinkite „Pildyti formą“ skiltį. Tada atidarius „Prašymas skirti paramą“ pamatysite FR0512 (04 versija) formą, kurią reikės užpildyti.

Užpildykite reikalaujamus duomenis, įrašykite Panemunių regioninio parko direkcijos KODĄ 193377733 ir spauskite „Pateikti“.

Detalią informaciją rasite paspaudus čia.

Paremkite Panemunių regioninį parką neišleisdami nė cento!

Ukrainiečiams siūlome nemokamą ekspozicijos lankymą

Informuojama, kad šiemet ekskursijų vedimo lankytojų centruose ir savarankiško ekspozicijų lankymo paslaugos Ukrainos Respublikos piliečiams (pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą) teikiamos nemokamai.

Atvykstant didesnėms grupėms ar norint ekskursijos vedimo paslaugų kviečiame susisiekti ir laiką suderinti iš anksto. Tel. (8~447) 41723, el. p. info@prpd.lt

Registracija į konferenciją „JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ TYRIMAI LIETUVOS SAUGOMOSE TERITORIJOSE 2022“

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos skelbia REGISTRACIJĄ į konferenciją  „JAUNŲJŲ MOKSLININKŲ TYRIMAI LIETUVOS SAUGOMOSE TERITORIJOSE 2022“, skirtą Lietuvos regioninių parkų 30-ečiui.

Įvairių krypčių studentai bei jaunieji mokslininkai konferencijos metu ne tik turėtų gebėti atskleisti savo tyrimų aktualumą Lietuvos saugomoms teritorijoms, bet ir pasiruošti laisvai diskutuoti.

Saugomos teritorijos tai neįkainojamų planetos vertybių saugyklos. Lietuvoje jose saugome vertybes kompleksiškai: gamtos ir kultūros paveldą bei kraštovaizdžių įvairovę. Moksliniai tyrimai neabejotinai užima reikšmingą vietą bandant pažinti ir užtikrinti dar veiksmingesnę Lietuvos nacionalinių, regioninių parkų ir rezervatų vertybių apsaugą. 2022 metai yra ypatingi dar ir tuo, jog minime Lietuvos regioninių parkų 30-metį.

Jau trečius metus organizuojamos konferencijos tikslas – pristatyti mokslinius tyrimus, vykdomus įvairių sričių studentų, jaunųjų mokslininkų, tyrėjų visoje Lietuvoje bei paskatinti būsimųjų ir esamų ST specialistų bendradarbiavimą.

Saugomose teritorijose vykdomi moksliniai  tyrimai daugiausiai siejasi su geografijos ar  biologijos, ekologijos mokslais, tačiau tai pat kviečiame registruotis ir būsimus istorikus, kultūrologus, teisės, turizmo ar rekreacijos sričių specialistus, kurių tiriamųjų darbų temos siejasi su saugomomis teritorijomis.

Planuojama konferencijos data – 2022 m. balandžio 13 d. (trečiadienis).

2021 metų konferencija nustebino specialiai konferencijai parengtais, kviestiniais pranešimais, kuriuos skaitė VSTT Metodinio analitinio centro gamtosaugos ekspertė (ornitologė) dr. Gintarė Grašytė bei VDU dėstytojas, vadovavęs nemažai geografijos krypties baigiamųjų darbų, susijusių su saugomomis teritorijomis lekt. Marijus Piliackas. Tai pat išgirdome studentų ir jaunųjų mokslininkų pranešimus iš tokių sričių kaip geografija ir kraštotvarka, biologija, ekologija bei aplinkotyra, biologinė įvairovė, kultūrologija.

Konferencijos metu leidomės į mokslinę kelionę po Anykščių, Pajūrio, Kėdainių, Kuršių nerijos, Panevėžio ir kitas Lietuvos vietoves, esančias saugomose teritorijose, o tuo pačiu dar kartą atsigręžėme į jauno mokslo svarbą Lietuvos saugomoms teritorijoms. Studentai ir jaunieji mokslininkai susilaukė nemažai patarimų iš įvairių sričių saugomų teritorijų specialistų, o VSTT sistemos darbuotojai susipažino su jaunųjų tyrėjų vykdomais tyrimais.

Visos 2021 metais vykusios konferencijos 3 dalių vaizdo įrašus galite rasti Nacionalinio ST lankytojų centro FB paskyroje, o jaunųjų mokslininkų skaitytų pranešimų TEZIŲ rinkinį VSTT svetainėje: https://vstt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gamtosauginis-svietimas/leidiniai .

REGISTRACIJA (nuo vasario 26 d. iki kovo 12 d.) ir klausimai el. paštu: lankytojucentras@vstt.lt .

*Konferencijos metu skaitomų pranešimų skaičius ribotas, todėl raginame REGISTRUOTIS kaip įmanoma greičiau.

REGISTRACIJAI prašome nurodyti: mokslinio darbo temą, studento vardą, pavardę, telefono numerį, studijų pakopą (bakalauras, magistras, doktorantūra), studijų kursą, aukštosios mokyklos pavadinimą, darbo vadovo vardą ir pavardę.

Studentams ši konferencija naudinga dėl galimybės pabendrauti ir padiskutuoti su VSTT specialistais, pasidalinti savo patirtimi bei gauti naudingų patarimų, o specialistams sužinoti apie šiuo metu vykdomus mokslinius tyrimus Lietuvos saugomose teritorijose bei preliminarius jų rezultatus.

*Renginio data gali būti keičiama dėl COVID19 situacijos šalyje.

**Renginys gali vykti nuotoliniu būdu.

VSTT inf.

Vieversio diena

Vieversys arba vyturys – vienas pirmųjų paukščių, sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Vieversys, kaip pavasario pranašas, dažniausiai parskrenda vasario mėnesio pabaigoje.

Saugomų teritorijų ekologai šiais metais jau girdėjo vieversį čiulbant iki vasario 24 d. O prieš porą dienų Ventės Rago ornitologinėje stotyje sužieduotas pirmas šiais metais dirvinis vieversys. 

Lietuvoje dažniau sutinkamos dvi vieversinių šeimai priklausančios rūšys: lygutė (Lullula arborea) ir dirvinis vieversys (Alauda arvensis). Kiti – didysis trumpapirštis vieversys (Calandrella brachydactyla), pilkasis trumpapirštis vieversys (Calandrella rufescens), kuoduotasis vieversys (Galerida cristata), raguotasis vieversys (Eremophila alpestris) Lietuvoje yra daug rečiau sutinkami. 

Dirvinis vieversys Lietuvoje yra labai dažnas. Jis šiek tiek didesnis už žvirblį. Patino ir patelės kūno viršutinė pusė pilkai rusva, galva ir nugara išmarginta tamsiomis išilginėmis dėmelėmis. Kūno apačia balsva, pagurklyje ir kūno šonuose yra juodi taškeliai. Sveria 38-44 g. 

Gyvena pievose, dirvonuose, dykvietėse bei dirbamuosiuose plotuose. Lizdą suka iš sausų žolių stiebelių, šaknelių ar smulkių lapelių gilioje duobutėje ir gerai paslepia po žolių kuokšteliu. Deda 3-6 pilkai žalsvus su nedidelėmis tamsesnėmis dėmelėmis kiaušinius. Išveda dvi vadas. 

Minta vabzdžiais, miglinių augalų sėklomis, o rudenį ir ankstyvą pavasarį lesa augalų sėklas, šviežius lapus, daigų viršūnėles. Paukštis aktyvus šviesiu paros metu, todėl maloniai nuteikia jo čirenimas, girdimas nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio.

Tautosakoje dirvinis vieversys vaizduojamas kaip pavasario skelbėjas, kviečiantis artoją į laukus, savo čirenimu žadinantis gamtą. 

Vieversys dar vadinamas vyturiu, cyruliu, voversiu. Vieversio giesmę galite išgirsti čia

VSTT inf.

vieversys Žuvinte.jpg
1 2 3 4 5 30