Ką daryti į namus žiemą patekus šikšnosparniui? Komentuoja gamtosaugos ekspertas

Žiemą atšalus orams nenustebkite, jeigu kaimynai pateks į jūsų butą pro langą ar ventiliacijos angą. Galbūt net nežinojote, kad tokių kaimynų turite – tai šikšnosparniai. Išsibudinę dėl oro permainų jie užklysta į žmonių namus ir daugeliui kyla klausimas, kaip jiems padėti.

Kodėl dalis šikšnosparnių žiemojimui renkasi daugiabučius, ką daryti sulaukus netikėto svečio ir kaip visuomenė gali prisidėti prie mokslinių žinių apie šikšnosparnius pildymo, atsako Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius.

Reportažas parengtas įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Naturalit“, kuris siekia užtikrinti pilnavertę vertingiausių gamtinių teritorijų, patenkančių į „Natura 2000“ tinklą, apsaugą Lietuvoje. Daugiau informacijos – naturalit.lt.

Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena

Vasario 2 d. minima Pasaulinė pelkių diena. Pelkių apsaugai skirtas tarptautinis susitarimas buvo pasirašytas 1971 m. vasario 2 dieną Irano mieste Ramsare. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos visos planetos išlikimui svarbios pelkės. Pelkės bei šlapžemės – didelė ir Lietuvos vertybė. 

Lietuva Ramsaro konvenciją pasirašė 1993 m. Šiuo metu mūsų šalyje saugomos 7 tarptautinės reikšmės šlapžemės: ČepkeliųKamanų ir Viešvilės gamtiniai rezervatai, Žuvinto biosferos rezervatasNemuno deltos regioninis parkasGirutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas.

.

2022 metų rūšių dešimtukas

Kiekvienais metais renkami įvairių organizmų sistematinių grupių rūšių dešimtukai. Net nedidelėje Lietuvoje gyvena daugiau kaip 30 000 rūšių pačių įvairiausių gyvūnų, augalų ir grybų. Jų nepažįsta ne tik gamta nesidomintys: visų šalies organizmų nepažįsta nė vienas mokslininkas.

Organizmų rūšių dešimtukų tikslas – plačiau pristatyti visuomenei valstybės gamtos turtų įvairovę ir skirtingumą. Lietuvoje jau trečią kartą išrinktas dešimtukas  – į jį pateko rūšys, į kurias gamtininkai nori atkreipti visuomenės dėmesį 2022-aisiais metais. Kaimyninėse valstybėse (Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje) ši tradicija senesnė, todėl ir visuomenės įtrauktis didesnė. Lietuvos gamtininkai tikisi, kad ir mūsų šalies mokiniai, mokytojai, kiti gamtos bičiuliai įsitrauks į gamtos stebėjimus ir piliečių mokslo projektus.

Tradiciškai Lietuvos ornitologų draugija renka metų paukštį, Lietuvos entomologų draugija – metų vabzdį, voragyvių stebėjimo entuziastai – metų voragyvį, Lietuvos mikologų draugija – metų grybą. Trys organizacijos (Lietuvos gamtos fondas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras) renka kitas metų organizmų rūšis ir gamtinę buveinę, konsultuodamiesi su Gamtos tyrimų centru, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru, Lietuvos herpetologų draugija. Organizmus aprašė ir nuotraukas pateikė apie 12 profesionalių gamtininkų.
2022 metų organizmai:Paprastasis amalas (Viscum album)Rudagalvė antis (Aythya ferina)Prožirninė kuprotoji cikada (Gargara genistae) Smiltyninis gyslotis (Plantago arenaria)Gyvavedis driežas (Zootoca vivipara)Paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio)Riestalapė raguotė (Nowellia curvifolia)Raštuotasis lūšiavoris (Oxyopes ramosus)Tamsusis šeškas (Mustela putorius)Sklaidžioji vaškaplutė (Exidiopsis effusa) 2022 metų buveinė: karbonatinių smėlynų pievos.

Daugiau informacijos: https://www.lmnsc.lt/naujiena/skelbiamas-metu-rusiu-desimtukas/

LMNŠC informacija

Tarptautinė turizmo paroda Adventur

Panemunių regioninio parko direkcijos darbuotojai dalyvavo tarptautinėje turizmo parodoje Adventur. Lankytojams pristatėme savo parką, saugomas vertybes ir išskirtinę vertę. Taip pat kvietėme keliauti panemune, aplankyti pilis, dvarus bei piliakalnius! Dalinome lankstinukus bei patarimus, ką veikti atkeliavus pas mus. Taip pat lankytojai pasigamino sau po atvirutę!

Žiemą aplankyk 10 piliakalnių saugomose teritorijose

Žiemą smagu keliauti po gamtą bei pažinti gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba šią žiemą ragina aplankyti 10 įspūdingų, naujai pritaikytų lankymui piliakalnių saugomose teritorijose. 

Lietuvoje yra apie 900 piliakalnių, kurie visų pirma yra gamtos kūnai: kalvos, kalneliai, upių slėnių aukštesnės vietos, ozų dalys… Daugeliu atveju piliakalnis yra natūraliai atsiradusi kalva, o ne žmonių supiltas kalnas. Kad aukštesnė vietovė būtų pripažinta piliakalniu, remiamasi tam tikrais kriterijais: turi būti gynybiniai įtvirtinimai ar kultūrinis sluoksnis. 

Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose gausu piliakalnių. Pastaruoju metu jie tvarkomi ir naujai pritaikomi lankymui. Neseniai visu grožiu atsivėrė Merkinės piliakalnis ir Liškiavos piliakalnis Dzūkijos nacionaliniame parke. Rudens pabaigoje baigti tvarkyti Punios piliakalnis ir Vytauto kalnas (dar vadinamas Birštono piliakalniu) Nemuno kilpų regioniniame parke. Atnaujinta infrastuktūra lankytojus džiugina Gegrėnų piliakalnyje Žemaitijos nacionaliniame parke, Pakalniškių piliakalnyje Kauno marių regioniniame parke, Girnikų kalne Kurtuvėnų regioniniame parke. Dauguma piliakalnių buvo naujai pritaikomi lankymui pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inicijuotą projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“. 

Kviečiame žiemos mėnesiais aplankyti 10 piliakalnių, patiems nusifotografuoti šalia jų (kad tikrai aplankėte) ir atsiųsti nuotraukas Nacionaliniam saugomų teritorijų lankytojų centrui el. paštu – lankytojucentras@vstt.lt ( nuotraukos dydis iki 1 MB).

Išvykas prie piliakalnių galima susiplanuoti įvairiomis kryptimis: vieną savaitgalį pamatyti Dzūkijos piliakalnius, kitą – Žemaitijos piliakalnius, trečią savaitgalį – Aukštaitijos piliakalnius, o vėliau – likusius. 

Žiemą kraštovaizdžiai nuo piliakalnių žavi ne mažiau ne vasarą… Tik gamtos vaizdai labiau primena juodai baltą grafiką, o ne margaspalvę tapybą. Dar aiškesni piliakalnių kontūrai su medžių siluetais, ryškesnės laukų ir kelių linijos, įdomesnės tolių perspektyvos.

Kelionių po saugomų teritorijų piliakalnius konkursas baigsis pirmą pavasario dieną – kovo 1 d. Tie, kas šią žiemą aplankys visus 10 piliakalnių ir atsiųs nuotraukas, gaus dovanų – knygą apie Lietuvos saugomas teritorijas. 

10 piliakalnių saugomose teritorijose, kuriuos aplankykite šią žiemą:

1.    Merkinės piliakalnis Dzūkijos nacionaliniame parke


2.    Liškiavos piliakalnis Dzūkijos nacionaliniame parke


3.    Punios piliakalnis Nemuno kilpų regioniniame parke

4.    Vytauto kalnas (Birštono piliakalnis) Nemuno kilpų regioniniame parke


5.    Pakalniškių piliakalnis Kauno marių regioniniame parke


6.    Girnikų kalnas Kurtuvėnų regioniniame parke


7.    Šatrijos kalnas Varnių regioniniame parke


8.    Gegrėnų piliakalnis Žemaitijos nacionaliniame parke


9.    Kačėniškės piliakalnis Sirvėtos regioniniame parke


10.    Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis (kompleksas) Aukštaitijos nacionaliniame parke

Kviečiame keliauti po saugomas teritorijas! Kviečiame mūsų parke aplankyti ėspūdinguosius piliakalnius – Žemosios Panemunės, Seredžiaus, Veliuonos, Kartupėnų!

Įteikti produkto ženklo sertifikatai

Saugomos teritorijos traukia lankytojus savo vertybėmis. Siekiant atkreipti lankytojų dėmesį į vietinių gyventojų gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas, buvo sukurtas produkto ženklas – etnografinis paukštis. Saugomų teritorijų produkto ženklas padeda atpažinti, kad produktas yra ekologiškas, autentiškas, pagamintas vietos gyventojų.

Šiandien įteikėme dar du Panemunių regioninio parko produkto ženklo sertifikatus – keleivių vežimo vandens transportu paslaugai ir tradiciniams patiekalams – virtinukams, dešroms su kopūstais bei šaltibarščiams. 2021 metais taip pat produkto ženklas jau antrą kartą buvo suteiktas dviem parke gyvenantiems kūrėjams – įvairiems medžio gaminiams bei rankų darbo nertiems žaislams.

Jūs taip pat galite tapti Panemunių regioninio parko ženklo naudotoju! Paraiškos formą ir nuostatus rasite paspaudus čia!

.

Bendradarbiavimas su Panemunės pilies kolektyvu

Gruodžio 9 d. dalis Panemunių regioninio parko direkcijos kolektyvo vyko į Panemunės pilį keistis gerąja patirtimi bei žiniomis. Mūsų ekologė pilies kolektyvui skaitė pranešimą tema „Panemunės pilies parko vertybės“. Pranešimo klausėsi bei klausimus uždavinėjo ir pilyje viešintys studentai iš 7 pasaulio šalių. Pradžioje pristatymo klausytojams buvo parodyti skirtingų laikotarpių žemėlapiai, atvaizduojantys teritorijos pokyčius.

Buvo pristatyti pilies parke augantys vertingi, invaziniai bei įdomiausi medžiai, krūmai, gėlės. Taip pat pilies parke stebėti paukščiai, šikšnosparniai bei jų išskirtinumai. Aptarti ir tvenkiniai, jų augalai ir žuvys.

Po pranešimo studentai uždavė daugybę klausimų, aptarėme pokyčius ir norus ateityje pilį pagražinti vazoniniais augalais.

1 2 3 4 5 6 30