Toliau atsinaujiname!

Toliau atnaujiname informaciją lankytojams! Jau informavome, kad Plokščiuose, prie tako į legendomis apipintą Šventaduobę, pakeista informacinė stendo dalis. Vakar atlikta daug naujų darbų.

Naujas, ryškus bei informatyvus stendas pastatytas Gelgaudiškyje, prie prieplaukos. Aštuoni informaciniai stendai pastatyti keturiose, ypač mažųjų žuvėdrų apsaugai svarbiose, teritorijose. Šie stendai pastatomi kasmet. Taip lankytojai informuojami apie šių paukščių apsaugą ir draudimą nuo gegužės 20 d. iki rugpjūčio 1 d. lankytis šiose keturiose teritorijose. Taip pat norime pasidžiaugti, kad prie Panemunių regioninio parko Lankytojų centro įrengti nauji lauko baldai, kurie ir toliau kvies keliautojus pas atvykti, stabtelėti, atsikvėpti!

Virtualus turas po parką!

Primename, kad nepaisant susidariusios situacijos, Jūs ir toliau galite grožėtis Panemunių regioninio parko gamta, apžiūrėti pilis, piliakalnius ir kitus lankomus objektus ar net į juos užeiti! Tik šįkart – nuotoliniu būdu 😊

Virtualiai pakeliauti galite paspaudę ant nuorodos: https://www.gidas360.lt/hmd/panemunes/custom/. Taip pat nuorodą rasite tinklapyje www.prpd.lt, dešinėje pradinio puslapio pusėje paspaudę ant langelio „Virtualus turas“. 🤗

Balsuokite už gražiausią margutį!

Primename, kad nuo šiandien iki penktadienio (balandžio 17 d.) galite balsuoti už Jums labiausiai patinkantį margutį Panemunių regioninio parko Facebook paskyroje. Margučių nuotraukos mūsų Facebook puslapyje sudėtos į vieną albumą, tad patogu jas visas peržiūrėti. Na, o savo balsą atiduosite paspaudę „patinka“ ant Jums patikusios nuotraukos.

Gražiausio margučio konkursas!

Artėja gražiausia pavasario šventė Šv. Velykos. Viena įdomiausių šios šventės tradicijų – kiaušinių dažymas. Visi žinome, jog margučiai marginami įvairiomis technikomis: dažomi, skutinėjami, marginami su vašku, žolelėmis, šilku. Spalvai išgauti naudojami pirkti dažai arba natūralios medžiagos. Tradiciniu būdu išmarginti kiaušiniai atrodo labai dailiai, jų raštuose ir spalvose užkoduoti palinkėjimai. Įprasta per Šv. Velykas ne tik dažyti kiaušinius, bet ir jais keistis. Šie metai kitokie. Dauguma negalėsime apsikeisti margučiais su artimaisiais, draugais, bendradarbiais, kaimynais. Tačiau savo sukurtais margučiais Jūs galite pasidalinti su visais dalyvaudami „Gražiausio margučio“ konkurse. Atsiųsk margučio nuotrauką ir laimėk prizą.
Konkurso taisyklės:
1) Nuotraukoje gali būti tik 1 margutis, kad atsiskleistų visas jo grožis;
2) Vienas konkurso dalyvis gali atsiųsti 3 nuotraukas;
3) Nuotraukas siųsti el. paštu: info@prpd.lt;
4) Elektroniniame laiške nurodykite savo slapyvardį (Vardas, Pavardė) ir telefono numerį, kad su laimėtojais galėtume susisiekti;
5) Konkurso dalyvių atsiųstos nuotraukos balandžio 14 d. bus patalpintos Panemunių regioninio parko facebook paskyroje;
6) Čia visi galės rinkti gražiausią margutį paspausdami „patinka“ ant labiausiai patikusio. Tai daryti galėsite iki balandžio 17 d. 12 val.;
7) Apdovanosime 3 komisijos nuomone gražiausius margučius (pirmenybė tradicijoms) ir 1 daugiausia surinkusių paspaudimų „patinka“;
8) Nugalėtojai bus paskelbti balandžio 17 d. 14 val. Panemunių regioninio parko internetinėje svetainėje ir facebook paskyroje.
Laukiame Jūsų sukurtų margučių nuotraukų iki balandžio 14 d. el. paštu info@prpd.lt

Paremkite parką – skirkite 1,2 %

Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, 2019 metais sumokėto pajamų mokesčio dalimi (iki 1,2 %) galite paremti kurią nors organizaciją, galinčią būti paramos gavėja.
Panemunių regioniniam parkui galite padėti skirdami 1,2 %. Valstybei sumokamo gyventojų pajamų mokesčio. Parama bus naudojama gyvūnų globai ir apsaugai, gamtos apsaugai propaguoti ir ekologiniam ugdymui, floros ir faunos, kraštovaizdžio monitoringo ir tyrimo darbams, pažeistoms gamtinėms ir kultūrinėms vertybėms atkurti.
Paremkite Panemunių regioninį parką neišleisdami nė cento!

KREIPIMASIS Į KETURRAČIŲ IR KITŲ MOTO PRIEMONIŲ SAVININKUS

Pavasarį bunda gamta, suaktyvėja miško, slėnių ir pievų gyvenimas. Paukščiai, gyvūnai, vabalai tampa aktyvesni savo buveinėse. Gamta – įvairių rūšių namai. Lietuvoje – tikrai nemažai rūšių, kurios yra saugomos, įtrauktos į Raudonąją knygą.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba viešai kreipiasi į keturračių ir kitų moto priemonių savininkus, prašydama jų būti sąmoningais ir jautriais gamtai, ypač saugomoms teritorijoms.

Tarnyba, kuruojanti nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių ir rezervatų veiklą, gauna daug piliečių nusiskundimų, informacijos apie keturračių išvažinėtus piliakalnių šlaitus, upių ir upelių slėnius, paežeres, retų augalų pievas.

Keturračių klubų, įvairių moto organizacijų narius ir pavienius žmones, kurie turi namuose keturračius, prašome gamtoje elgtis atsakingai.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, važinėtis sporto, treniruočių ar kitų atrakcijų tikslais galima tik tam skirtose specialiose teritorijose, trasose, atskirais atvejais – karjeruose ir pan. Tokios trasos turi būti įteisintos atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose ir pažymėtos.

Primename, kad valstybės, savivaldybės gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, jas statyti ar kitaip eksploatuoti (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones). Transporto priemonių vairuotojai gali važinėtis tik keliais, kurie atitinka Kelių įstatyme nurodytą kelio apibrėžimą.

Keturračių vairuotojams yra taikomos tokios pat sankcijos, kaip ir kitų transporto priemonių vairuotojams. Be to, keturračių, kaip ir kitų motorinių transporto priemonių, vairuotojams galioja ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir aplinkosaugos įstatymuose numatyti reikalavimai – draudžiama važiuoti ir stovėti ant žaliosios vejos, statyti transporto priemones arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio ir t. t.

 Visos draudžiamos veiklos, susijusios su motorinėmis transporto priemonėmis,  nurodytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Primename, kad draudžiama:

  • naikinti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus;
  • važiuoti per brastas, paviršinių vandens telkinių dugnu;
  • žaloti dirvožemį, augmeniją ir gyvūniją;
  • niokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus;
  • naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes;
  • ardyti paplūdimius, povandeninį krantą, kopagūbrį, kopas, klifo šlaitus;
  • ir t.t.

Pažeidimai užtraukia atsakomybę ir, padarius pažeidimą, skaičiuojama gamtai padaryta žala.

BŪKIME DRAUGIŠKI GAMTAI, KURI YRA VISŲ MŪSŲ NAMAI !

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Gandro diena

Kovo 25-oji nuo seno vadinama gandrinėmis arba Gandrų diena, nes būtent šią dieną Lietuvoje galima pamatyti iš šiltųjų kraštų parskridusių baltųjų gandrų. Senoliai tikėjo, kad tą dieną pamatyti skrendantį gandrą yra ženklas, pranašaujantis gerus metus. O jei pirmą kartą gandrą pamatai tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto.
Taip pat manyta, kad gandras grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus. Gandras yra ne tik Lietuvos nacionalinis paukštis. Baltarusijoje ir Lenkijoje gandras taip pat laikomas nacionaliniu paukščiu. Šiose valstybėse nuo seno gandrai gerbiami žmonių, juos norima turėti sodybų teritorijose.
Baltasis gandras tam tikruose Lietuvos regionuose dar vadinamas busilu, starkumi, gužučiu, bacionu. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, galįnčiu žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno.

KEIČIASI TVARKA PARKUOSE IR KITOSE VIEŠOSE ERDVĖSE

Parkuose ir kitose populiariose lankytinose vietose žmonės turėtų vaikščioti, būriuotis mažomis – ne didesnėmis nei penkių žmonių – grupelėmis, vengti tiesioginių kontaktų, o geriausia – likti namuose. Vyriausybė ėmėsi ribojimų siekiant valdyti grėsmes dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo.

Tokį sprendimą kovo 19 d. pasirašė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Parkuose ir kitose atvirose viešose erdvėse besilankantieji yra įpareigoti laikytis saugaus – 2 metrų – atstumo, vengti tiesioginio fizinio kontakto.

Valstybiniuose nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose yra daug lankytinų objektų, kuriuos žmonės pamėgę – tai pažintiniai takai, apžvalgos bokštai, regyklos, poilsiavietės. Ypač pavasarį, bundant gamtai, čia plūsteli dideli lankytojų srautai.

Svarbu elgtis išmintingai ir būti atsargiems, o geriausia, esant koronaviruso plitimo galimybei – likti namuose.

PASAULINĖ ŽEMĖS DIENA

Šiandien, kovo 20 d., minima pasaulinė Žemės diena. Tai astronominis pavasaris, pavasario lygiadienis, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. 

Nuo pavasario lygės tamsa užleidžia vietą šviesai, vis ilgesniam saulės ratui. Gamta atgimsta, grįžta paukščiai, prasideda poravimosi ir giesmių metas. Šis pavasaris – kaip niekad ankstyvas. Žemaitijos nacionalinio parko gamtininkai jau užfiksavo parskridusius pirmuosius gandrus. 

Pavasario lygiadienis – astronominio pavasario pradžia, dienos trukmė tampa ilgesnė už nakties trukmę ir ilgėja iki Joninių (trumpiausios nakties). Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus. 

Dabar lygiadienis švenčiamas visame pasaulyje kartu su Žemės diena.

Tradiciškai saugomų teritorijų direkcijos šią dieną organizuodavo gamtosauginius renginius, talkas gamtoje,  inkilų kėlimo akcijas, tačiau dėl karantino situacijos suplanuoti renginiai neįvyks. 

Kviečiame individuliai kelti inkilus grįžusiems sparnuočiams, bevaikščiojant gamtoje pakelti numestą šiukšlę, kvėpuoti grynu oru ir būti sveikiems. 

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos inf.

1 2 3 4 5 6 15