Draudimas žvejoti vėgėles šiemet įsigalios dviem dienom vėliau

Siekiant apsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias vėgėles paprastai jas draudžiama žvejoti, kaip nustato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Tačiau šiemet šis draudimas įsigalios ne gruodžio 15-ąją, o dviem dienom vėliau – gruodžio 17-ąją. Mat pagal minėtųjų taisyklių numatytą išlygą pirmoji draudimo diena negali būti savaitgalis ar valstybinė šventė. Šiais metais gruodžio 15-oji yra šeštadienis, todėl draudimas žvejoti vėgėles įsigalios pirmadienį, gruodžio 17-ąją.

Dviem dienom vėliau, gruodžio 17 d., įsigalios ir draudimas žvejoti naktį pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti penkias ne mažesnes kaip 45 cm ilgio vėgėles.

Nors vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie milijoną ikrelių, tačiau daugumą šių ikrelių sunaikina ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, taip pat žiemą prasidėję potvyniai. Daug metų vykę vėgėlių dirbtinio veisimo darbai, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, nepadėjo pagausinti jų išteklių, todėl bene vienintelė galimybė tai padaryti – natūralių išteklių apsauga.

Draudimas žvejoti vėgėles per jų nerštą buvo nustatytas 2006 metais. Tai leido, Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenimis, atsikurti vėgėlių ištekliams, ir pastaraisiais metais šių žuvų eksperimentiniuose laimikiuose sugaunama kur kas daugiau nei prieš dešimtmetį.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal mėgėjų žvejybos taisykles iki gruodžio 31 d. dar draudžiama žvejoti marguosius upėtakius, sykus, lašišas, šlakius.

Aplinkos ministerijos informacija

VIRTUALUS TURAS KVIEČIA PAKELIAUTI PO PANEMUNIŲ REGIONINĮ PARKĄ

Panemunių regioninis parkas garsėja kultūros vertybių gausa. Praeitis čia paliko ryškius pėdsakus. Seną krašto praeitį liudija archeologiniai radiniai. Nuo seno Lietuvos didybę mena karų su kryžiuočiais laikotarpio (XIII – XV a.) Nemuno gynybinės linijos fragmentai – Nemuno slėnio šlaitų piliakalniai ir piliavietės – įspūdingasis Palemono kalnas, Gedimino kapas, Ramybės kalnas, Kartupėnų ir Žemosios Panemunės piliakalniai. Unikalios Teutonų ordino piliavietės – „Palocėliai“ Seredžiuje ir „Pilaitės“ Veliuonoje. Keliautojus vilioja XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios renesansinės Raudonės ir Panemunės pilys, garsūs savo praeitimi Gelgaudiškio, Veliuonos ir Ilguvos dvarai. Gausu čia ir sakralinio paveldo – parko teritorijoje yra unikali sakralinė vieta „Šventaduobė“.

Panemunių regioninio parko kultūros vertybėms pristatyti įvykdytas projektas „Panemunių regioninio parko nekilnojamų kultūros objektų bei juose vykstančių renginių sklaida ir pristatymas visais metų laikais sukuriant edukacinį turą“. Virtualaus turo lankytojai jaučiasi, tarsi, keliautų skirtingais metų laikais ir natūraliai lankytų objektą – gali stebėti aplinką visomis kryptimis nuo žemės ir iš oro, įeiti į pastato vidų, paskaityti apie lankomą objektą, audiogide išgirsite įrašytą pasakojimą apie konkretų objektą lietuvių ir anglų kalbomis. Ši multimedijos sąsaja padaryta iš aukštos rezoliucijos, itin kokybiškų nuotraukų. Projekte naudojamos nuotraukos tiek darytos ant žemės, tiek iš paukščio skrydžio, taip pat filmuota medžiaga.

Virtualiai pakeliauti galite paspaudę ant nuorodos: https://www.gidas360.lt/hmd/panemunes/custom/

Projektas “Panemunių regioninio parko nekilnojamų kultūros objektų bei juose vykstančių renginių sklaida ir pristatymas visais metų laikais sukuriant edukacinį turą“ finansuotas Lietuvos Kultūros Tarybos, įgyvendintas Panemunių regioninio parko direkcijos, projekto partneris UAB „Inverse“, dalykiniai projekto partneriai: Vilkaviškio vyskupija, Vilniaus dailės akademija, Jurbarko r. Raudonės pagr. mokykla, Kauno arkivyskupija.

Darbuotojai kelia kvalifikaciją

Praeita savaitė – mokslų ir žinių gilinimo dienos Panemunių regioninio parko rekreacijos rinkodaros specialistei. Trys dienos, du seminarai, daugybė žinių bei įgūdžių.

Lapkričio 7 d. vyko Neįgaliųjų reikalų departamento  prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos organizuojamas Seminaras „Prieinamas turizmas – turizmas VISIEMS“. Seminaro metu skaityti pranešimai apie turizmo prieinamumą neįgaliems žmonėms, objektų lankymo pritaikymą, iškylančias problemas, architektūrinius reikalavimus bei sprendimus.

Lapkričio 8 – 9 dienomis vyko Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos organizuotas Komunikacijos seminaras ST direkcijų specialistams. Dvi dienas vykusiuose mokymuose Kauno Marių regioninio parko gamtos mokykloje aptartos kelios temos su praktiniais užsiėmimais. Nuo komunikacijos subtilybių,  teisingo pranešimo spaudai rašymo iki naujų viešinimo projektų pristatymo, bendravimo su žiniasklaida bei savo brendo populiarinimo taisyklių.

Lietuvos metų medis – septynkamienė Raudonės liepa!

   514 balsų surinkusi Lietuvos arboristikos centro skelbtame Lietuvos medžio konkurse septynkamienė Raudonės
pilies, liepa užėmė pirmąją vietą. Artimiausias konkurentas viso konkurso metu buvo Marijampolės r. auganti Meškėnų liepa. Laimėtojas atstovaus Lietuvai ir Europos metų medžio konkurse bei, tikimasi, prisidės ir prie Jurbarko rajono bei Raudonės pilies garsinimo pasauliniu mastu.

   Raudonės pilies liepa, dar kitaip vadinama „septynkamienė“, auga Raudonės pilies valdos pietrytiniame pakraštyje tarp pilies pastato ir II Pasaulinio karo karių kapinių. Medis įspūdingai atrodo, kitų šalia augančių mažalapių liepų (Tilia cordata) alėjos atžvilgiu.

   Tarp dviejų kamienų maždaug 3 m aukštyje yra įaugęs metalinis strypas. Kaip byloja pasakojimai ir legenda, ant to strypo buvo rišami ir plakami prasikaltę baudžiauninkai. Legenda byloja, esą dėl to, kad mirtinai buvo užplakti septyni baudžiauninkai, tai ir liepa suskilusi į 7 kamienus. Liepos kamienas iš ties, nuo maždaug 2 m aukščio

 šakojasi ir šakos auga aukštyn, kaip į dvi dalis susiskaidęs kamienas. Šakos aukščiau vėl šakojasi po dvi, taip ir susidaro, taip vadinami 7 kamienai.

   Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam už suvienytas jėgas ir atiduotą savo balsą!

 

,,Miško gėrybių festivalis“

Idėja surengti šį festivalį kilo jaunųjų miško bičiulių būrelio nariams, kartu su Panemunių regioninio parko vyr. specialistėmis V. Mozūraitiene ir E. Lopšaitiene. Visą savaitę ikimokyklinukai, pradinukai, rinko miško gėrybes, gamino iš jų įvairius darbelius, kompozicijas. Na, o spalio 19 dieną, Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijoje, vyko šventė, kurios metu buvo apdovanoti patys kūrybingiausi, išradingiausi. Darbelių buvo daug, visi atlikti kūrybiškai, vaikai šauniai padirbėjo, bet pačiais pačiais kūrybingiausiais buvo pripažinti priešmokyklinio ugdymo grupės mokinys Vakaris Puidokas, antrokė Vytė Matijošaitytė, ketvirtokės Toma Lukrecija Armonaitė ir Emilija Jonikaitė
Eglė Lopšaitienė supažindino mokinius su grybais, kurie valgomi, o kurie nuodingi, bet nuodingi žmogui, tačiau naudingi gyvūnėliams, juk jie neturi vaistinių, kaip sakė Eglė ir negali nusipirkti vaistų, tad jie juos naudoja kaip vaistus. Kartu aiškinomės grybavimo taisykles, kaip nepasiklysti miške, kaip elgtis miške. Aiškinomės, kokių gėrybių , be grybų, galime rasti miške.
Šventės pabaigoje Vaida Mozūraitienė išdalino trečių, ketvirtų klasių mokiniams užduotis, kurias, norint atlikti teisingai, teko gerokai pasukti galvas, pasitelkti turimas žinias, teko net ir pagalbos prašyti iš mokytojos, bet svarbiausia, sužinoti, išsiaiškinti. Mažesniųjų klasių mokiniai gavo užduotėles, kur reikėjo atpažinti medžių lapus, nuspalvinti. Šauni šventė, svarbiausia naudinga, kūrybiška.

Suteiktas produkto ženklas

Šių metų spalio 18 dieną buvo įteiktas dar vienas Panemunių regioninio parko produkto ženklo naudotojo pažymėjimas Gintui Čekauskui iš Lekėčių, Šakių rajono, atstovaujančiam Čekauskų etnografijos muziejui. Panemunių regioninio parko produkto ženklas suteiktas šaukštų ir samčių gamybai tradiciniu būdu.

 

Pamoka Šilinėje!

Saulės nušviestą trečiadienio dieną Skirsnemunės J. Baltrušaičio pagrindinės mokyklos 8 klasės mokiniai kartu su  chemijos ir  biologijos mokytojomis Audrone Jocaitiene ir Jūrate Sabaliauskiene atvyko sudalyvauti Panemunių regioninio parko direkcijoje, projekto „Tyrinėjanti ir kurianti mokykla“ metu naujai sukurtoje, pamokoje „Kai medžiai meta lapus“. Šią neįprastą pamoką vedė Panemunių regioninio parko vyriausioji specialistė Eglė Lopšaitienė.

Mokiniai sužinojo, kas yra pigmentas. Ir, kad yra pagrindinis pigmentas chlorofilas, kuris augaliją nudažo žalia spalva. O rudenines spalvas medžių lapams ir augalų žiedus nuspalvina: ksantofilis, karotinas ir antocianai. Virė diskusija, kodėl atvėsus orams lapai nuo medžių nukrenta. Mokiniai sužinojo ir pamatė, kaip atrodo herbaras, kokių reikia laikytis taisyklių, kad surinkti augalus ir patiems padaryti jį. Taip pat išmoko, kokie herbarai seniausi Lietuvoje ir pasaulyje. Gavę po rudeninį spalvota lapą, moksleiviai labai susikaupę ir kruopščiai apskaičiavo jo plotą. Kadangi tai buvo netradicinė pamoka, todėl ilgai neužtrukome direkcijoje. Kieme laukė arbata ant laužo.

Pasisotinę mokiniai iš atsineštų klevo lapų darėsi galvos papuošalus – kepures ar rudenines gėles. Išgėrę ant laužo virtos žolelių arbatos pilni įspūdžių patraukė atgal į mokyklą.

1 4 5 6 7 8 9