Panemunių regioninis parkas priskiriamas giliai slėniuotam sąnašaujamos upės landšaftui ir limnoglacialinei plokščiai lygumai (Basalykas. 1965).

Žemiau Vilkijos, abipus Nemuno siaura juosta besidriekiantis parkas išsiskiria stačiuose šlaituose įrėmintu natūraliu slėniu, pasidabinusiu piliakalniais, pilimis ir dvarų sodybomis. Mažiausiai sukultūrinti Nemuno didžiaslėnio upelių gilūs, skardingi, mišku apaugę slėniai ir raguvos. Miškingi šlaitai juosia platų Nemuno upės slėnį su užliejamomis lankomis. Terasomis išsidėstę tradicinės architektūros miesteliai ir kaimai harmoningai įsilieja į kraštovaizdį. Regioninio parko kraštovaizdžio įvairovę atspindi geomorfologinių (6) ir kraštovaizdžio (4) draustinių gausa.

Nemuno slėnio kraštovaizdis atsiveria nuo regyklų: Vytėnuose, Raudonėje, Veliuonoje, Ilguvoje, Žemojoje Panemunėje ir Seredžiuje.