Lankomos vietos

Keliaujant 1,5 km. ilgio pėsčiųjų taku išvysite medžiais apaugusias ganyklas, etaloninį skroblyną, vakarų taigą, stepinių pievų fragmentus, įprastas ir retas augalų, gyvūnų, grybų rūšis.

Centras įsikūręs buvusioje Šilinės karčemoje, statytoje XVIII a. II pusėje ir priklausiusioje Panemunės dvarui. Taip pat čia veikia ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“, teikiama informacija apie regioninio parko lankytinus objektus, vedamos pažintinės ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai.  Ekspozicijoje lankytojai išsamiau susipažįsta su Nemuno upe, pakrančių augalija ir gyvūnija, žmonių gyvenimu.

Tai tipiška feodalo pilis su gynybiniais įrengimais, gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais. Statyta 1604 – 1610 m. vengrų kilmės didiko Janušo Eperješo. Tai renesanso epochos pastatas, dabar priklausantis Vilniaus dailės akademijai.

Datuojamas XIII – XVI a. pradžia. Ant piliakalnio lokalizuojama Bisenės pilis, 1283 m. užpulta kryžiuočių. Būtent ši pilis laikoma pirmąją Lietuvoje, kurią užpuolė Kryžiuočių ordinas.

XVI a. pabaigoje Krišpino Kiršenšteino pastatyta rezidencinė pilis. Ši pilis yra taip pat renesanso epochos pastatas, kuris besikeičiant savininkams buvo nuolat perstatomas.

Piliakalnis įrengtas , 2,65 km į vakarus nuo Veliuonos. Čia stovėjo 1337 m. kryžiuočių pastatyta bevardė dviejų pastatų pilis, kuri turėjo blokuoti Veliuonos pilį. Sprendžiant pagal archeologinius tyrimus, ši pilaitė netrukus buvo lietuvių užpulta ir sudeginta. Piliakalnis datuojamas XIV a.

Kompleksą sudaro du piliakalniai. Ant Pilies (Ramybės) kalno stovėjo Vytauto Didžiojo atstatyta Veliuonos pilis, o ant Gedimino kapu vadinamo kalno 1291 m. pirmą kartą paminėtos lietuvių medinės Junigedos pilies vieta.

XIX a. pr. grafas Mykolas Zaleckis įsigijo Veliuonos dvarą. 1818-1820 m. buvo pastatyti mediniai klasicistiniai rūmai, įrengtas parkas. 1909 m. dvarą įsigijo Vakseliai. 1944 m. dvaro sodyba nacionalizuota. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dvaro sodyba grąžinta savininkams. Šalia dvaro išlikusiame parke auga reti gelsvažiedžiai tulpmedžiai.

1644 M. pastatyta LDK kanclerio Albrechto Stanislovo Radvilos. Varpinės bokšte yra įrengta sakralinė ekspozicija ir apžvalgos aikštelė.

Klangių kaime gimė bei vaikystės metus praleido lietuvių prozininkas P. Cvirka. Cvirkų tėviškėje 1953 m. įkurtas rašytojo memorialinis muziejus. Lankytojai muziejuje gali pamatyti Cvirkų šeimos baldų, buities reikmenų ir kt.

1830 m. Kletas Burba ant Nemuno šlaito pasistatė prabangius dviaukščius rūmus su apžvalgos bokšteliu. Manoma, kad šių puošnių rūmū architektas buvo italas Pjeras de Rosis. Itališkojo renesanso stiliaus rūmai statyti pagal italų vilų pavyzdį, buvo gausiai dekoruoti. Šalia dvaro sodybos esančiame parke įrengta Burbų šeimos laidojimo koplyčia.

Nemuno gynybinei linijai priklausiusios medinės lietuvių pilies Pieštvės (stovėjusios 1293-1363 m.) vieta.

Piliakalnyje stovėjo kryžiuočių pilis Dubysenburgas, pastatyta 1406 m., 1407 m. buvo perstatyta, padidinta. Ji buvo kryžiuočių administruojamos Žemaitijos vaito Mykolo Kiuchmeisterio rezidencija. Į pilį buvo patenkama tiltu, šalia jos buvo malūnas, pačioje pilyje koplyčia. Pilies arsenalą sudarė nemažai strėlių, paraku šaudančios artilerijos sviedinių. Įsiliepsnojus žemaičių sukilimui 1409 m. pilį kryžiuočiai patys sudegino ir pasitraukė. XVI­-XVIII a. čia buvo Sapiegų Mežiriečės dvaras.

Bažnyčia pastatyta 1913 metais

Piliakalnis datuojamas I – II tūkst. pradžia.

1877 m. pastatyta bažnyčia yra valstybės saugoma vertybė.

Mediniai dvaro rūmai pastatyti XVIII a. pabaigoje. Iki XIX a. pab. dvaras priklausė Grincevičiams. Ona Grincevičiūtė ištekėjo už lenkų kompozitoriaus ir smuikininko, Varšuvos filharmonijos ir Didžiojo teatro direktoriaus Emilio Mlynarskio (1870– 935). Tada čia lankėsi Varšuvos ir Peterburgo konservatorijų profesoriai.

Pastatyti 1814m., valstybės saugoma vertybė.

Tai unikali vieta, kurioje Vaiguvos upelis – vienintelis kelias patekti į sodybas. Upelio dugnas nusėtas akmenukų, vanduo šaltas ir švarus.

XIX a. antroje pusėje Didžupio upelio slėnyje, kalno šlaite įrengta atvira koplytėlė. Tikima, kad šalia teka gydomųjų galių turintis šaltinėlis.

Pastatyta 1868 m. kunigo T, Jankausko rūpesčiu, padedant grafui Benediktui Tiškevičiui ir parapijiečiams. 1909 m. įsteigta biblioteka-skaitykla, 1930 m. pastatyta medinė klebonija, kuri po Antrojo pasaulinio karo buvo paversta ligonine. Medinės bažnyčios bokšte vis dar skamba vienas seniausių Lietuvoje esančių varpų - žalvarinis varpas, išlietas 1573 m.

Piliakalnis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje, apjuostoje Vaiguvos ir 2 bevardžių jos intakų, vakarų pusėje žemesniu užnugariu besijungiančiu su aukštuma. Šlaitai statūs, iki 25-27 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs medžiais. Pasiekiamas nuo Plokščių-Kubilių kelio ties Vaiguvos upeliu pasukus į dešinę  palei šį upelį vedančiu keliuku paėjus apie 1 km (yra priekyje, už Vaiguvos ir į ją iš kairės įtekančio bevardžio upelio santakos).

1866 - 1868 m. pastatyta dabartinė neogotikinio stiliaus bažnyčia Gelgaudiškyje. 

Neoklasicistiniai Gelgaudiškio dvaro rūmai pastatyti apie 1842 – 1846 m. Prūsijos barono Teodoro Henriko Koidelio vaikaičio Gustavo. Po žemės reformos 20 a rūmuose įsteigta vaikų prieglauda, vėliau – vokiečių štabas, karo ligoninė, o po karo vaikų namai, mokykla-internatas. Nuo 1966 veikė pagalbinė mokykla. Dvaro rūmus supa senas parkas, pereinantis į natūralią Nemuno šlaitų girią.