Šilinės pažintinis takas

Keliaujant 1,5 km. ilgio pėsčiųjų taku išvysite medžiais apaugusias ganyklas, etaloninį skroblyną, vakarų taigą, stepinių pievų fragmentus, įprastas ir retas augalų, gyvūnų, grybų rūšis.

Panemunių regioninio parko lankytojų centras

Centras įsikūręs buvusioje Šilinės karčemoje, statytoje XVIII a. II pusėje ir priklausiusioje Panemunės dvarui. Taip pat čia veikia ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“, teikiama informacija apie regioninio parko lankytinus objektus, vedamos pažintinės ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai.  Ekspozicijoje lankytojai išsamiau susipažįsta su Nemuno upe, pakrančių augalija ir gyvūnija, žmonių gyvenimu.

Panemunės (Vytėnų, Gelgaudų) pilis

Tai tipiška feodalo pilis su gynybiniais įrengimais, gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais. Statyta 1604 – 1610 m. vengrų kilmės didiko Janušo Eperješo. Tai renesanso epochos pastatas, dabar priklausantis Vilniaus dailės akademijai.

Kartupėnų piliakalnis

Datuojamas XIII – XVI a. pradžia. Ant piliakalnio lokalizuojama Bisenės pilis, 1283 m. užpulta kryžiuočių. Būtent ši pilis laikoma pirmąją Lietuvoje, kurią užpuolė Kryžiuočių ordinas.

Raudonės pilis

XVI a. pabaigoje Krišpino Kiršenšteino pastatyta rezidencinė pilis. Ši pilis yra taip pat renesanso epochos pastatas, kuris besikeičiant savininkams buvo nuolat perstatomas.

Veliuonos piliavietė, vad. Pilaitės

Piliakalnis įrengtas , 2,65 km į vakarus nuo Veliuonos. Čia stovėjo 1337 m. kryžiuočių pastatyta bevardė dviejų pastatų pilis, kuri turėjo blokuoti Veliuonos pilį. Sprendžiant pagal archeologinius tyrimus, ši pilaitė netrukus buvo lietuvių užpulta ir sudeginta. Piliakalnis datuojamas XIV a.

Veliuonos piliakalnių kompleksas

Kompleksą sudaro du piliakalniai. Ant Pilies (Ramybės) kalno stovėjo Vytauto Didžiojo atstatyta Veliuonos pilis, o ant Gedimino kapu vadinamo kalno 1291 m. pirmą kartą paminėtos lietuvių medinės Junigedos pilies vieta.

Veliuonos dvaro sodyba

XIX a. pr. grafas Mykolas Zaleckis įsigijo Veliuonos dvarą. 1818-1820 m. buvo pastatyti mediniai klasicistiniai rūmai, įrengtas parkas. 1909 m. dvarą įsigijo Vakseliai. 1944 m. dvaro sodyba nacionalizuota. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dvaro sodyba grąžinta savininkams. Šalia dvaro išlikusiame parke auga reti gelsvažiedžiai tulpmedžiai.

Veliuonos Švč. mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios pastatų kompleksas

1644 M. pastatyta LDK kanclerio Albrechto Stanislovo Radvilos. Varpinės bokšte yra įrengta sakralinė ekspozicija ir apžvalgos aikštelė.

Petro Cvirkos tėviškė

Klangių kaime gimė bei vaikystės metus praleido lietuvių prozininkas P. Cvirka. Cvirkų tėviškėje 1953 m. įkurtas rašytojo memorialinis muziejus. Lankytojai muziejuje gali pamatyti Cvirkų šeimos baldų, buities reikmenų ir kt.

Belvederio dvaro sodyba

1830 m. Kletas Burba ant Nemuno šlaito pasistatė prabangius dviaukščius rūmus su apžvalgos bokšteliu. Manoma, kad šių puošnių rūmū architektas buvo italas Pjeras de Rosis. Itališkojo renesanso stiliaus rūmai statyti pagal italų vilų pavyzdį, buvo gausiai dekoruoti. Šalia dvaro sodybos esančiame parke įrengta Burbų šeimos laidojimo koplyčia.

Seredžiaus piliakalnis (Palemono kalnas)

Nemuno gynybinei linijai priklausiusios medinės lietuvių pilies Pieštvės (stovėjusios 1293-1363 m.) vieta.

Seredžiaus piliavietė „Palocėliai“

Piliakalnyje stovėjo kryžiuočių pilis Dubysenburgas, pastatyta 1406 m., 1407 m. buvo perstatyta, padidinta. Ji buvo kryžiuočių administruojamos Žemaitijos vaito Mykolo Kiuchmeisterio rezidencija. Į pilį buvo patenkama tiltu, šalia jos buvo malūnas, pačioje pilyje koplyčia. Pilies arsenalą sudarė nemažai strėlių, paraku šaudančios artilerijos sviedinių. Įsiliepsnojus žemaičių sukilimui 1409 m. pilį kryžiuočiai patys sudegino ir pasitraukė. XVI­-XVIII a. čia buvo Sapiegų Mežiriečės dvaras.

Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo neorenesansinio stiliaus bažnyčia

Bažnyčia pastatyta 1913 metais

Žemosios Panemunės piliakalnis

Piliakalnis datuojamas I – II tūkst. pradžia.

Žemosios Panemunės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios pastatų kompleksas

1877 m. pastatyta bažnyčia yra valstybės saugoma vertybė.

Ilguvos dvaras

Mediniai dvaro rūmai pastatyti XVIII a. pabaigoje. Iki XIX a. pab. dvaras priklausė Grincevičiams. Ona Grincevičiūtė ištekėjo už lenkų kompozitoriaus ir smuikininko, Varšuvos filharmonijos ir Didžiojo teatro direktoriaus Emilio Mlynarskio (1870– 935). Tada čia lankėsi Varšuvos ir Peterburgo konservatorijų profesoriai.

Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios pastatų kompleksas

Pastatyti 1814m., valstybės saugoma vertybė.

Vaiguvos upė-gatvė Plokščiuose

Tai unikali vieta, kurioje Vaiguvos upelis – vienintelis kelias patekti į sodybas. Upelio dugnas nusėtas akmenukų, vanduo šaltas ir švarus.

Šventaduobė

XIX a. antroje pusėje Didžupio upelio slėnyje, kalno šlaite įrengta atvira koplytėlė. Tikima, kad šalia teka gydomųjų galių turintis šaltinėlis.

Plokščių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Pastatyta 1868 m. kunigo T, Jankausko rūpesčiu, padedant grafui Benediktui Tiškevičiui ir parapijiečiams. 1909 m. įsteigta biblioteka-skaitykla, 1930 m. pastatyta medinė klebonija, kuri po Antrojo pasaulinio karo buvo paversta ligonine. Medinės bažnyčios bokšte vis dar skamba vienas seniausių Lietuvoje esančių varpų - žalvarinis varpas, išlietas 1573 m.

Vaiguviškių piliakalnis

Piliakalnis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje, apjuostoje Vaiguvos ir 2 bevardžių jos intakų, vakarų pusėje žemesniu užnugariu besijungiančiu su aukštuma. Šlaitai statūs, iki 25-27 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs medžiais. Pasiekiamas nuo Plokščių-Kubilių kelio ties Vaiguvos upeliu pasukus į dešinę  palei šį upelį vedančiu keliuku paėjus apie 1 km (yra priekyje, už Vaiguvos ir į ją iš kairės įtekančio bevardžio upelio santakos).

Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

1866 - 1868 m. pastatyta dabartinė neogotikinio stiliaus bažnyčia Gelgaudiškyje. 

Gelgaudiškio dvaras ir parkas

Neoklasicistiniai Gelgaudiškio dvaro rūmai pastatyti apie 1842 – 1846 m. Prūsijos barono Teodoro Henriko Koidelio vaikaičio Gustavo. Po žemės reformos 20 a rūmuose įsteigta vaikų prieglauda, vėliau – vokiečių štabas, karo ligoninė, o po karo vaikų namai, mokykla-internatas. Nuo 1966 veikė pagalbinė mokykla. Dvaro rūmus supa senas parkas, pereinantis į natūralią Nemuno šlaitų girią.