Informacija atvykstantiems po rugsėjo 13 d.

Informuojame, kad nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. visos kontaktinės (ne nuotolines) paslaugos bus teikiamos asmenims vyresniems nei 16 metų, uždarose erdvėse, tik su galimybių pasu, ES skaitmeniniu vakcinacijos pažymėjimu arba dokumentu, įrodančiu, jog lankytojas/interesantas tikrinosi ar neserga COVID-19,  kaip yra numatyta Vyriausybės nutarime. Asmenims, kurie neturi galimybių paso, direkcijos administracinės paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu.

Veiklos. kurios vyksta ne patalpose, pavyzdžiui, žygiai – gali būti vykdomi be galimybių paso, laikantis visų galiojančių saugumo reikalavimų.

Kviečiame į gervių palydėtuves

Rugsėjo 17 d. (penktadienį) Panemunių regioninio parko direkcija kviečia į gervių palydėtuvių renginį Novaraisčio valstybiniame ornitologiniame draustinyje. 
Ekologai ir ornitologai supažindins su draustiniu bei jame gyvenančiais paukščiais, užlipsite į apžvalgos bokštą stebėti nakvynei skrendančių gervių.

Renginyje dalyvauja Marius Karlonas – ornitologas, gamtos gidas, „Ornitostogos“ direktorius. Na o mes vaišinsime karšta arbata!

Čekauskų etnografijos muziejus Lekėčiuose – senųjų amatų pastogė

Panemunių regioninio parko prieigose, kairėje vingiuojančio Nemuno pusėje, įsikūręs nedidelis Lekėčių miestelis, o jame – Čekauskų etnografijos muziejus. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas – Gintas Čekauskas, kuriam muziejaus veikla ir senųjų amatų atgaivinimas – širdies aistra ir hobis šalia pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Pats Gintas yra pelnęs tradicinių amatų meistro vardą, kadangi yra bene vienintelis žmogus, dar puoselėjantis senosios skiedrinės stogdengystės tradiciją.

Meilę amatams perėmė iš senelių

Pasak Ginto, viskas prasidėjo nuo 2005-aisiais iš senelių gauto palikimo, kurį sudarė ne pinigai ar pastatai, o autentiški ūkyje naudoti įrankiai ir rakandai. „Nesinorėjo, kad visa tai užsimirštų, nueitų į praeitį, bet kad tie senoviniai amatai išliktų. Nors, aišku, gal panašių muziejų Lietuvoje yra ir daugiau, bet šičia iš dalies saugoma ir šeimos istorija“, –  apie muziejaus pradžią pasakoja G. Čekauskas. Muziejus veiklą pradėjo 2010 metais, o nuo to laiko ekspozicija nuolat pildoma.

Šiuo metu čia sukaupta unikali, daugiau nei 600 oblių kolekcija. Kam reikia tiek oblių, paklausite? Ginto teigimu, jie visi yra skirtingi: skiriasi savo forma, išvaizda, pagaminimo metais, medžiagomis, iš kurių yra pagaminti. Taip pat muziejuje yra pora užsienio meistrų oblių, kurių vienas pagamintas Amerikoje (Stanley firmos), o kitas parvežtas iš Anglijos (Record firmos). „Jeigu lietuvis meistras turėjo dešimt – dvidešimt obliukų, tai užsienietis meistras turėjo vieną, kuriuo galėjo atlikti tas pačias funkcijas“, –  su užsidegimu eksponatus demonstruoja G. Čekauskas.

Skiedrinės stogdengystės amato palaikytojas

Čekauskų etnografijos muziejuje saugomos XIX a. pab. – XX a. pr. naudotos rankinės skiedrų gaminimo staklės. Tokios staklės išlikusios tik čia ir Rumšiškių liaudies buities muziejuje. „Skiedrų staklės yra autentiškos, parvykusios iš Ūtos kaimo, Varėnos rajono, ir, aišku, prikeltos naujam gyvenimui. Jomis gaminamos skiedros yra sertifikuotos, turinčios A kategorijos tautinio paveldo sertifikatą“, – pasididžiavimo neslepia G. Čekauskas.

Muziejaus lankytojams Gintas mielai veda edukacijas apie tradicinę skiedrinę stogdengystę, taip pat stakles vežiojasi ir senąjį amatą pristato įvairiose amatininkų mugėse.

„Skiedriniai stogai pakeitė prieš tai ilgą laiką buvusius šiaudinius stogus. Tai buvo praktiškesnė stogų danga, skiedromis dengdavo ne tik gyvenamųjų namų pastatus, bet ir koplytėles, stogastulpius, koplytstulpius“, – aiškina Gintas – O pačios skiedros buvo gaminamos iš to, kas supo gyvenamąją aplinką – liepos, juodalksnio, pušies, eglės, ir, žinoma, drebulės.“

Ginto pastangomis senosios skiedrinės stogdengystės tradicijos netrukus bus įtrauktos į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.

Bendradarbiauja su Panemunių regioninio parko direkcija

Už skiedrinės stogdengystės edukaciją ir uoksinių inkilų gamybą Gintas Čekauskas yra gavęs ir kitą įvertinimą – Panemunių regioninio parko produkto ženklą. Kiekviena Lietuvos saugoma teritorija turi savo produkto ženklą, kurį speciali ženklo komisija suteikia išskirtiniams tos vietovės produktams ir paslaugoms. Tai – darnūs, draugiškai aplinkai produktai ir paslaugos, kurie ne tik saugo vietos gamtą ir puoselėja kultūrą, bet ir prisideda prie tos teritorijos gerovės bei klestėjimo. 

„Pagrindinė šio ženkliuko nauda yra didesnis žinomumas, – teigia Gintas. – Maloniai bendradarbiaujame su regioninio parko direkcija, o tai užtikrina didesnį turizmo srautą. Štai ir sekmadienį laukiu vaikų ekskursijos iš Panemunių regioninio parko“, – pasakoja G. Čekauskas.

Paveldo saugojimas – širdies aistra, o ne verslas

Muziejaus veikla ir edukacijų vedimas yra Ginto laisvalaikio užsiėmimas, nes pragyvenimui užsidirba Valstybinėje miškų urėdijoje. Ekspozicijai pildyti ir muziejui tvarkyti lėšas Gintas renka lankytojų aukomis ir droždamas vienetinius medinius šaukštus. Pasak pašnekovo, drožybai būna skirti ilgi rudens ir žiemos vakarai, tad per metus Gintas išdrožia apie 300 šaukštų.

Šis kuklus žmogus aukoja laiką ir jėgas, kad muziejaus durys lankytojams būtų nuolat atviros. „Atsivėrus durims po karantino ekskursijų pagausėjo, atvyksta ir iš mokyklų, ir pavieniai asmenys užsuka, tai veiklos tikrai netrūksta. Ir nors retkarčiais norėtųsi savaitgalį kur nors ištrūkti, bet prisimenu, kas esu, nusėdu ir lieku namuose, kad lankytojams būtų atviros ir muziejaus durys“, – atvirauja G. Čekauskas.

Pasakojimas parengtas įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, kurio vienas iš tikslų – skatinti aplinkai draugiškus smulkiuosius gamintojus iš saugomų teritorijų ir populiarinti saugomų teritorijų produkto ženklą. Daugiau informacijos apie projektą – naturalit.lt. Parengė Monika Midverytė.

Baigėsi stovykla „Gamtos reindžeriai“

with Komentarų: 0

Tiek turėjome veiklos, kad nebuvo nei minutės pasidalinti! Skubame dabar – nuo rugpjūčio 19 d. sėkmingai startavo stovykla „Gamtos reindžeriai“. Čia sutraukėme net trijų regionų vaikus – vakarų Aukštaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos!O jau tos veiklos nors vežimu vežk! Pirmą dieną vyko susipažinimo žaidimai, įsikūrimas, tyrinėjimai prie Nemuno.

Antrą dieną lipdėme iš molio, mokėmės rišti mazgus, šaudyti ir t. t. O vakare aplankėme Gelgaudiškio pažintinį taką.

Trečią dieną vyko žygis. Apeitos Gelgaudiškio apylinkės, sužinota daug naujos informacijos.

Ketvirtą dieną Vykome į ekskursiją po Šakių rajoną. Aplankėme Zanavykų muziejų, Čekauskų etnografijos muziejų, miško muziejų, Lekėčių šaltinį. Čekauskų muziejuje patys gaminome skiedras stogui dengti! Popiet vykome į Novaraisčio valstybinį ornitologinį draustinį, prie Žemosios Panemunės piliakalnio ir į Plokščius. Plokščiuose skyrėme laiko pasivaikščioti po miestelį. Bridome Vaiguvos upės-gatvės vaga, apžvelgėme Kančių kelių kompleksą, užlipę “ laiptais į dangų“ nuėjome iki Šventaduobės.

Penktą dieną vykome į Varnių regioninį parką. Pirmiausia susipažinome su parko lankytojų centre. Po to mokėmės rašyti žemaitiškai. Praleidus pusdienį lankytojų centre ir papietavus vykome lankyti piliakalnių. Žinoma, ėjome ir per Sietuvos kūlgrindą! Oi čia būta emocijų! Vakarop aplankėme Medvėgalio piliakalnį ir teko vykti namo ilsėtis. Visų Varnių regioninio parko perlų pamatyti dienos neužteko.

Paskutines dvi dienas gamtos reindžeriai praleido Panemunių regioninio parko lankytojų centre. Čia gamino darbelius iš antrinių žaliavų, turėjo ekskursiją ekspozicijoje „Nemunas ir gyvenimas prie jo“, edukaciją „Atrask gyvenimo prie Nemuno ypatumus“, statėsi palapines, tyrė vandenį, kūrė laužą ir prie jo vakarojo!

O kas geriau suartina nei maistas? Valgėme tortus, saldainius, persikus, vynuoges ir kepėme ant laužo dešreles.!

Na, o paskutinę dieną papusryčiavome, susitvarkėme, pasidalinome arbūzą ir popiet teko atsisveikinti. Ne visam, o iki kitų susitikimų! Ypatingą ačiū tariame būrių vadams, stipriai prisidėjusiems prie sėkmingo stovyklos įgyvendinimo!

Kodėl saugome gamtą?

with Komentarų: 0

Į šį klausimą, atrodo, yra nesudėtinga atsakyti – iš gamtos žmogus gauna maistą ir deguonį, augalai yra gamybinė medžiaga, o mediena neleidžia žiemą sušalti, todėl svarbu saugoti ir užtikrinti atsinaujinimo sąlygas. Turbūt tokį atsakymą galima tikėtis išgirsti iš daugelio paklaustųjų. Visgi mes atsakysime kitaip.

Žmogus koreliuoja su gamta kaip jos dalis. Jūros ošimas, medžių šlamesys nuramina mintis, lietaus lašai, atrodo, nuplauna ne tik dulkes, bet ir apvalo susikaupusį nerimą, emocijas. Paukščių čiulbėjimas, priešingai – suteikia pozityvių emocijų. Niekas nepaprieštaraus, tiesa? Gamta – žmogaus rekreacija, kuri, kartkartėm atrodo, kažkokiu magišku būdu ne tik pasirūpina žmogui reikalingais materialiais ištekliais palaikyti gyvybę, bet ir suteikia energijos, psichologinio bei mentalinio stabilumo. Ne veltui poetai gamtą aprašo ne kaip maisto šaltinį, o kaip kažką aukščiau, didingiau ir itin svarbaus žmogui, o didieji pasaulio miestai didžiuojasi savo parkais. Gamta žmogui svarbi išlikti žmogumi visomis prasmėmis, todėl mes saugome ją.

Ar pažintumėte saugomą Lietuvos upių perlą – tulžį?

with Komentarų: 0

Vasarą plaukdami baidarėmis ir būdami atidūs, galite išvysti Lietuvos upių perlą – tulžį, išsiskiriantį tiek savo spalvingumu, tiek elgsenos bruožais. Pastaraisiais dešimtmečiais tulžiai nyksta visoje Europoje, todėl yra įrašyti ne tik į Lietuvos Raudonąją knygą, bet jų apsaugai visoje Europos Sąjungoje steigiamos „Natura 2000“ teritorijos.

Nepaisant to, Lietuvoje vis dar trūksta duomenų apie tulžių gausą ir gyvenamąsias upes, todėl LIFE integruotojo projekto „Naturalit“ gamtosaugos ekspertai paukščių perėjimo metu vykdo jų apskaitą ir taip pat prašo visuomenės pasidalinti informacija.

Kuo pasižymi šie paukšteliai, kas kelia jiems didžiausią grėsmę ir kaip kiekvienas gali prisidėti prie jų išsaugojimo, sužinokite vaizdo reportaže.

Reportažas parengtas įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Naturalit“, kuris siekia užtikrinti pilnavertę „Natura 2000“ tinklo apsaugą Lietuvoje. Už reportažo turinį atsako autoriai ir jis nebūtinai atspindi Europos komisijos nuomonę. Daugiau informacijos apie projektą – naturalit.lt.

Stovykla „Gamtos reindžeriai“

Rugpjūčio 19-25 dienomis Panemunių regioninio parko direkcija įgyvendina aktyvaus poilsio stovyklą „Gamtos reindžeriai“. Dar galime priimti dalyvių ir savanorių! Stovykla skirta 12-15 metų jaunimui. Veiklos turėsime daug ir įvairios! Ekskursijos, edukacijos, žygiai, tyrinėjimai ir kitos.

Sekti informaciją apie stovyklą galite Facebook įvykyje https://www.facebook.com/events/1211956245929289/?ref=newsfeed

Daugiau informacijos: vydas.verbilis@prpd.lt
Prevencinės veiklos specialistas, Vydas Verbilis, tel 864576254
Stovykla finansuojama LMNŠC ir ŠMM

Kviečiame įsigyti lankytojo bilietą – prisidėkite prie parko gerovės

Ekologinio mąstymo žmonės, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo. Savanoriškas bilieto įsigijimas išreiškia lankytojo pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų sutvarkytos rekreacinės, lankomos vietos, pažintiniai takai. 

Lankytojo bilietai platinami nacionalinių ir regioninių parkų direkcijose, lankytojų centruose, aplinkosauginių, švietėjiškų renginių vietose, poilsiavietėse, stovyklavietėse.

Vienkartinis lankytojo bilietas (5 dienoms) lankytis viename valstybiniame parke kainuoja 1 eurąVieno mėnesio lankytojo bilietas lankytis viename valstybiniame parke kainuoja 5 eurus.

Visų (4 nacionalinių ir 28 regioninių) valstybinių parkų vieno mėnesio lankytojo bilietas kainuoja 10 eurųMetinis visų minėtų valstybinių parkų lankytojo bilietas kainuoja 20 eurų. Vienerių metų visų minėtų valstybinių parkų šeimos lankytojo bilietas kainuoja 25eurus.

Taip pat lankytojo bilietą galima pirkti trumpąja žinute (SMS) – kaina 1,35 EUR (lankytojo bilietas 5 dienoms 1 Eur, o 0,35 Eur aptarnavimo mokestis). SMS žinutę turite siųsti numeriu 1860 su tekstu PNRP

Lankytojo bilietus galima įsigyti ir internetu! „Tiketa.lt“ platformoje paspaudus čia. Bei „Bilietai. lt“ platformoje:

Vienkartiniai Panemunių regioninio parko lankytojo bilietai paspaudus čia.

Metinis šeimos visų valstybinių parkų lankytojo bilietas paspaudus čia.

Metinis visų valstybinių parkų lankytojo bilietas paspaudus čia.

Vieno mėnesio visų valstybinių parkų lankytojo bilietas paspaudus čia.

Taip pat lankytojo bilietą galima įsigyti „Perlo“ terminaluose. tačiau juose taikomas papildomas 0,25 Eur aptarnavimo mokestis.

Gautos lėšos už lankytojo bilietą bus skirtos gamtos objektų, rekreacinių teritorijų priežiūrai, tvarkymui, informacinių stendų atnaujinimui, šiukšlių išvežimui, taip pat švietėjiškai gamtosauginei veiklai vykdyti – lankstinukams, gamtos maršrutų aprašymams, gamtos pamokoms.

Būk režisieriumi saugomoje teritojoje – sukurk filmuką

Lietuvoje yra daugiau kaip 400  valstybinių draustinių ir daugiau kaip 100 savivaldybių įsteigtų draustinių. Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru kviečia moksleivius dalyvauti konkurse „Pamoka gamtoje: svajokime drauge“. Leiskitės į gamtos pažinimo keliones ir patyrinėkite draustinius.

Gajus mitas, kad draustiniuose draudžiama lankytis, vaikščioti, stebėti augalus ar gyvūnus. Draustinis nėra rezervatas. Iš tiesų draustiniuose lankytis leidžiama. Draustiniai yra ypatingos saugomos teritorijos, kuriuose saugomi didžiausi Lietuvos turtai – gamtos, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės vertybės. Ne tik pažinkite, bet ir parodykite kitiems, kuo draustiniai yra ypatingi ir įdomūs.

Kaip tai padaryti?           

Pasukate galvą, pa‘GOOGLE‘inate, pažiūrite žemėlapiuose, koks draustinis yra netoli Jūsų. Išsirenkate įdomiausius faktus, čiumpate išmaniuosius telefonus ir lekiate į saugomą teritoriją filmuoti. Rekomenduojame vykti kartu su mokytoju, vadovu (gali būti ir tėveliai). Sukurkite filmuką – jeigu sunku montuoti vaizdo medžiagą ar neturite patirties, paprašykite pagalbos informatikos mokytojų.  

Daugiau apie draustinius, jų sąrašą rasite: https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/draustiniai

Draustinis – saugoma teritorija, skirta moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingoms gamtos ir (ar) kultūros paveldo vietovėms, jose esančioms gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Pavyzdžiui gamtiniuose draustiniuose saugomi nykstantys augalai ir gyvūnai.

Konkursas vyksta iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.

Konkurso organizavimas:
– konkursui pateikiama prezentacija arba filmuota medžiaga, pristatanti draustinį;
– filmuko trukmė iki 5 min.;
– formatai: avi, mp4, wmv;
– prezentacijoje, filmuotoje medžiagose būtina paminėti draustinio buvimo vietą, išskirtinumą, įdomius faktus, atliktus stebėjimus;
– papildomais balais bus vertinamas prezentacijos, filmuotos medžiagos originalumas, informatyvumas, patrauklumas ir kūrybiškumas.

10 komandų bus kviečiamos į baigiamąjį renginį, kuris vyks 2021 m. rugsėjo mėn. Žagarės regioniniame parke, mokiniai bus apdovanoti prizais.

Konkursą koordinuoja LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus metodininkas Gediminas Petkus, tel., 8 616 13 348, el. paštas gediminas.petkus@lmnsc.lt ir VSTT Viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė, tel. 8 698 35 776, el. paštas diana.rakauskaite@vstt.lt.

1 2 3 4 25